Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Jonavos rajono savivaldybėje, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. T. 2019 m. liepos 5 d. apie 10.00 val., Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 5, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai tokios teisės nėra įgijęs ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais P. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 226, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. T. į teismo posėdį neatvyko, jo prašymų iki bylos nagrinėjimo pradžios negauta. Apie administracinio nusižengimo nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta administracinės bylos nagrinėjimo metu. P. T. dalyvavimas byloje nebūtinas, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nei vienas iš proceso dalyvių neišreiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. T. administracinių nusižengimų tyrimo metu nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo. Paaiškino, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Gailisi.

Be P. T. paaiškinimo, nusižengimų padarymo faktines aplinkybes ir jo kaltę, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61-ANR_P-17-2020, kuriame užfiksuotos esminės nusižengimų aplinkybės; tarnybinis pranešimas; nukentėjusiojo A. M. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad buvo apgadintas jo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietos schema; išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus; VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas; ADB Compensa Vienna Insurance Group pranešimas, jog padaryta žala yra 149 Eur ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, paties P. T. paaiškinimai ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos atitinka ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuotos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. T. 2019 m. liepos 5 d. apie 10.00 val. Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 5, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai tokios teisės nėra įgijęs ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl administracinių nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jau buvo baustas dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 2016 m. sausio 25 d. nutarimu paskirtos baudos nesumokėjo, todėl dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas. P. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, P. T. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos baudos, kurių dydis nustatytas didesnis nei ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatyti baudų vidurkiai (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos, t. y. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia atgrasymu asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nuskalstamų veikų darymo ir asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nepadarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiu nubausti administracinius nusižengimus padarius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nepritaikius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 28 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, kuris nusižengimą padarė turėdamas teisę vairuoti ir iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą. Todėl faktas, kad P. T. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą ANK 28 straipsnyje numatytą ir nutarime nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, P. T. skirtina administracinio poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti (įgyti teisę) kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gegužės 8 d. priklauso G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės savininkė patikėdama automobilį P. T. žinojo ar galėjo žinoti apie daromą nusižengimą. Taigi, kadangi nebuvo nustatytos sąlygos, numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kurioms esant turėtų būti konfiskuojama ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38 straipsniais, 635 – 637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

P. T. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį – 80 (aštuoniasdešimties) eurų baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 37 (trisdešimt septynių) eurų baudą

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 440 (keturių šimtų keturiasdešimties) eurų baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, P. T. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini). Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.