Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-28 · Byla Nr. 1K-293-648/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
1K-293-648/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Skundas Nr. 1K-293-648/2013(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį teminą skaičiuojant nuo 2014-05-19.

Teismas, susipažinęs su skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., tai yra tuo, kad jis 2013-11-24, apie 23.55 val., miškelyje, netoli romų bendrijos, (duomenys neskelbtini), rasdamas, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,560 g narkotinės medžiagos – heroino, ir neteisėtai laikė iki 2013-11-25 00.15 val., kol (duomenys neskelbtini) Vilniaus aps. VPK VTV mobilios kuopos pareigūnų akivaizdoje iš striukės kišenės išsiėmė ir numetė minėtą kiekį narkotinės medžiagos-heroino.

Taip pat A. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., tai yra tuo, kad 2013 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,084 g narkotinės medžiagos-heroino, ir neteisėtai laikė iki 2013-12-17, kol apie 13.00 val. name (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pro lange esančią ertmę neteisėtai pardavė dalį - 0,015 g narkotinės medžiagos - heroino už 20 Lt I. K., o likusią dalį - 0,069 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė minėtame name iki 2013-12-17 15.25 val., kol policijos pareigūnai kratos metu minėtame name rado ir paėmė 0,069 g narkotinės medžiagos – heroino.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 nutartimi pratęsė kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-05-19, konstatavęs, jog yra pagrindas manyti, kad A. A., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir kad tik toliau taikant kardomąją priemonę – suėmimą galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. A. skunde prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad nori užsiregistruoti Vilniaus priklausomybės ligų centre ir pradėti gydytis nuo narkomanijos, taip pat nori pradėti mokytis ir įgyti išsilavinimą. Teigia, kad neturi jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo, kadangi nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. Be to, suimtasis nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra registruotas, po brolio mirties labai pablogėjo jo sveikatos būklė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys, t. y. paties kaltinamojo A. A., kito kaltinamojo I. K. parodymai, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kratos protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, leido teismui pagrįstai manyti, kad A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pratęsė kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p. (bėgs (slėpsis) nuo teismo), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta visuma aplinkybių, į kurias atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl šios kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo buvimo.

Šiuo atveju pratęsiant kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes atsižvelgta. Būtent, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą suimtajam A. A. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo pagrindu, atsižvelgė į tai, kad A. A. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas nesunkių, o kitas – sunkių nusikaltimų kategorijoms, už pastarąjį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Be to, įvertino tai, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais - iki sulaikymo nedirbo, neturi legalaus darbo, yra nevedęs, nėra deklaravęs konkrečios gyvenamosios vietos, turi ryšių užsienyje. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į skundo argumentą, kad suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra registruotas, bei patikrinęs Gyventojų registro duomenis, atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad kaltinamasis A. A. nėra deklaravęs konkrečios gyvenamosios vietos. Gyventojų registro duomenimis, A. A. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), šis adresas sutampa su kaltinamojo nurodyta gyvenamąja vieta. Tačiau ši aplinkybė nelaikytina esmine, sprendžiant kaltinamajam A. A. taikomos kardomosios priemonės tikslingumo klausimą, ir skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, atsižvelgė į BPK 122 str. 4 d. nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat ir galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir jų padarymo aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad yra pagrįstas manymas, jog kaltinamasis A. A., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nori užsiregistruoti Vilniaus priklausomybės ligų centre ir pradėti gydytis nuo narkomanijos, taip pat nori pradėti mokytis ir įgyti išsilavinimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po brolio mirties labai pablogėjo jo sveikatos būklė, negali paneigti nurodyto suėmimo pagrindo arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog suimtasis A. A. dėl blogos sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas.

Pirmosios instancijos teismas pratęsė kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, laikydamasis proporcingumo principo ir atsižvelgdamas į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, todėl jam taikytina griežčiausia kardomoji priemonė nėra per griežta.

Esant anksčiau aptartam Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindui, taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų bei tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., 8 d.), skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

kaltinamojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis