Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P., atstovaujamo advokato D. R., pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S. ir (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (mirusių sutuoktinių turto ir kreditorinių įsipareigojimų dalių nustatymo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo reikalavimai tenkinami iš dalies.

4. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2017 m. būdami santuokoje S. S. ir S. S. įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – sodyba). Šiai namų valdai įsigyti sutuoktiniai iš (duomenys neskelbtini) banko paėmė 71 200 Eur dydžio kreditą, kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), o minėto kredito grąžinimo užtikrinimui, įgyta sodyba buvo įkeista (duomenys neskelbtini) bankui (b.l. 12-26). 2021-02-15 turto pasidalijimo ir 2021-03-03 dovanojimo sutartimis, S. S. savo turimą namų valdos dalį perleido sutuoktinei S. S., nuo 2021-03-16 visas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė S. S. (b.l. 8-11). (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo metu abu sutuoktiniai mirė (b.l. 39).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnyje reglamentuota, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į 1/2 dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra pergyvenusio sutuoktinio.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. iš ankstesnės santuokos turi dukrą G. S., o S. S. iš ankstesnės santuokos turi sūnų A. P., bendrų vaikų sutuoktiniai nesusilaukė. S. S. 2021-03-03 buvo sudariusi testamentą (Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas A. P. yra paveldėtojas pagal testamentą; šis palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo G. S. yra mirusiojo S. S. turto paveldėtoja, palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre (duomenys neskelbtini).

7. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

9. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-04-06 kreditorinis sutuoktinių S. S. ir S. S. įsipareigojimas bankui (duomenys neskelbtini) buvo prisiimtas sutartimi santuokos metu, kredito grąžinimo terminas numatytas 2035 m., kreditas buvo suteiktas abiem sutuoktiniams bendram nekilnojamajam turtui (gyvenamajam namui su priklausiniais ir žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini)) įsigyti. Nuo 2021-03-16 S. S. savo dalį minėto nekilnojamo turto Dovanojimo sutarties Nr. 846 pagrindu perleido S. S., ir tai buvo registruota kaip S. S. asmeninė nuosavybė, kuri nėra dalintina. Iš Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad sutuoktiniai S. S. ir S. S. nebuvo sudarę vedybų sutarties (b.l. 38). Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, teismas nenustatė tarp sutuoktinių buvus susitarimo dėl kitokių bendrosios nuosavybės dalių, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. S. ir S. S., kiekvienam iš jų, priklausė po 1/2 dalį santuokoje įgyto bet kokio pobūdžio piniginių lėšų, esančių S. S. ir S. S. vardu atidarytose visose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose.

10. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta kita reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalis - nustatyti, jog ir likęs kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2017-04-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis ( po ½ dalį) ir turi būti vykdomas solidariai, yra nepagrįsta, nes matyti iš bylos duomenų, kad banko hipoteka apsunkintas nekilnojamasis turtas yra paveldimas pagal testamentą tik vieno įpėdinio (pareiškėjo), be to esant nesutarimams dėl skolų bankui vykdymo su kitu įpėdiniu, toks reikalavimas negali būti išnagrinėtas ypatingosios teisenos bylos procesu. Konstatuotina, kad 2017-04-06 kredito sutartyje jau buvo nustatytas sutuoktinių prisiimtų įsipareigojimų bankui solidarių prievolių pobūdis ir įpėdinių civilinės atsakomybės už palikėjų skolas sąlygos (sutarties 13 punktas). Tokių skolų bankui dalinimas turėtų būti vykdomas nustatyta tvarka per paveldėjimo procedūras arba kreipiantis į teismą ginčo teisena dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. nuostatos). Be to CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. O iš 2022-03-25 notarės N. V. nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą matyti, jog pareiškėjas priėmė palikimą, nesudarant turto apyrašo, todėl jo atsakomybė už palikėjo skolas negali būti nustatyta bendra tvarka pagal CK 5.53 str. ir 5.54 str, nuostatas.

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui A. P. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

12. Atsižvelgiant į tinkamą šalių procesinį elgesį pareiškus pareiškimą teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nesant kaltės šalių elgesyje, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), ir S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklausė:

- bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.), esančios S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose visose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui A. P. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Kitoje reikalavimų dalyje pareiškimą atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas palikti nepaskirstytas ir nepriteisti iš proceso šalių.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.