Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2492-859/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
1-2492-859/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31525-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2492-859/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31525-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2018-07-03 apie 00:10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2 promilės alkoholio), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės M. G., atžvilgiu, t. y. rankos delnu trenkdamas nukentėjusiajai M. G. vieną kartą į dešinį skruostą, po to vieną kartą į kairįjį skruostą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

J. K. prisipažino padaręs nusikaltimą. Parodė, kad su sugyventine M. G. kartu gyvena apie 9 mėnesius jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018-07-02 namuose su M. G. vartojo alkoholį, ilsėjosi. 2018-07-03 po vidurnakčio, apie 00:10 val. tarp jų įvyko buitinis konfliktas, pradėjo ginčytis, vienas ant kito kalbėjo pakeltu tonu. Konflikto metu iš pykčio dešiniu delnu vieną kartą trenkė M. G. į dešinį skruostą, po to vieną kartą trenkė jai į kairįjį skruostą. Dėl įvykio labai gailisi, jam labai gėda, kad prieš M. G. panaudojo fizinį smurtą, tiesiog būdamas neblaivus pasikarščiavo, dėl visko kaltas alkoholis, daugiau tai nepasikartos, nori kuo greičiau sugrįžti namo ir jos atsiprašyti (b. l. 19-21).

Nukentėjusioji M. G. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 9 mėnesius gyvena kartu su sugyventiniu J. K.. 2018-07-02 namuose su J. K. vartojo alkoholį, ilsėjosi. 2018-07-03 po vidurnakčio, apie 00:10 val. tarp jų įvyko buitinis konfliktas, pradėjo ginčytis, vienas ant kito kalbėjo pakeltu tonu. Konflikto metu J. K. iš pykčio dešiniu delnu vieną kartą trenkė jai į dešinį skruostą, po to vieną kartą į kairįjį skruostą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurto požymių ant veido neliko, iš pradžių ant abiejų skruostų buvo tik paraudimas, kuris jau praėjo. J. K. atleido, jam pretenzijų neturi, nori su juo susitaikyti. Civilinio ieškinio J. K. nereikš, dėl įvykio jai žala nepadaryta (b. l. 11-12).

Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad 2018-07-03 apie vidurnaktį J. K. panaudojo fizinį prieš savo sugyventinę M. G.. Pastaroji paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad sugyventinis J. K. sudavė ranka jai į veidą daugiau, negu vieną kartą, kiek tiksliai, negali pasakyti. M. G. buvo labai susijaudinusi, dėl to nesugebėjo paaiškinti dėl ko kilo konfliktas. Bute sudaužytų baldų ar kitos buitinės technikos nebuvo. Ant M. G. akivaizdžių smurto žymių nesimatė, drabužiai tvarkingi, nesuplėšyti. Smurtu įtariamas J. K. paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl televizijos laidos, M. G. nenorėjo žiūrėti tą laidą, kurią žiūrėjo jis. M. G. pradėjo triukšmauti, jis norėjo ją apraminti. Pristatant į policijos įstaigą, sulaikytasis J. K. elgėsi ramiai (b. l. 5-6).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2018-07-03 00:10 val. G. pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją muša sugyventinis (b. l. 8).

Alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 kvito duomenimis 2018-07-03 00:15 val. J. K. nustatytas 2 promilių neblaivumas (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodytu, kad J. K. 2018-07-03 apie 00:10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2 promilių neblaivumas, smurtavo šeimos nario – sugyventinės M. G., atžvilgiu, t. y. rankos delnu vieną kartą trenkė jai į dešinį skruostą, po to vieną kartą į kairįjį skruostą, tuo sukėlė M. G. fizinį skausmą. J. K. suvokė, kad muša M. G., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos – partnerystėje (BL 248 straipsnio 2 dalis). Numatė, kad dėl to ji patirs fizinį skausmą, ir to norėjo, todėl yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. J. K. veika kvalifikuota teisingai.

J. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tiesiogine tyčia, būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, dėl pykčio, netinkamai spręsdamas kilusį konfliktą, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o sunkina tai, kad jį padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tam įtakos, J. K. dirbantis, administracine tvarka baustas už važiavimą be bilieto keleivine kelių transporto priemone, bauda sumokėta (b. l. 32), neteistas (b. l. 29-31). Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį – vieneri metai (BK 41 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis, 48 straipsnio 1-4 dalys, 54 straipsnio 1-2 dalys, 55 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K., kuris prisipažino esąs kaltas, skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jam skiriamas galutinis 8 mėnesių laisvės apribojimas (BK 64¹ straipsnis).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas J. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-07-03 00:14 val. iki 2018-07-03 14:35 val. (b. l. 14, 22), t. y. viena para, kuris prilygintinas dviem laisvės apribojimo dienoms, laikant, kad neatlikta laisvės apribojimo dalis sudaro 7 mėnesius 28 dienas (BK 66 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis).

J. K., kuris nusikaltimą padarė šeimos nariui, įpareigotinas per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinį 8 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-07-03 00:14 val. iki 2018-07-03 14:35 val., t. y. vieną parą, kuris prilygintinas dviem laisvės apribojimo dienoms, laikant, kad neatlikta laisvės apribojimo dalis sudaro 7 mėnesius 28 dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. K. įpareigoti per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij