- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- A-143-255-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Muitinės
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) 2009 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-738 ,,Dėl J. M. skundo“, kuriuo patvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2009 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 8008/1000129926 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0111/10000128084 J. M. įregistruotos mokestinės prievolės vykdymo sustabdymo“ ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 10000130865 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, o jo skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir įpareigoti Muitinės departamentą sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki jo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0111/10000128084 ,,Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“ išnagrinėjimo.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0111/10000128084 pripažino jį, kartu su kitais asmenimis, skolininku muitinei už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą ir įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 9 250 Lt muito, 106 050 Lt akcizo, 24 958 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 4 520 Lt delspinigių, 42 077 Lt baudą bei įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę per 10 dienų. Šį sprendimą jis apskundė Muitinės departamentui, kuris 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-608 ,,Dėl J. M. skundo nagrinėjimo sustabdymo“ nusprendė sustabdyti jo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime. Kauno teritorinė muitinė 2009 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 8008/10000129926 nusprendė vykdyti 9 250 Lt muito, apskaičiuoto Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0111/10000128084, priverstinį išieškojimą bei nepradėti 177 605 Lt mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo iki bus išspręstas mokestinis ginčas dėl šio sprendimo. Kauno teritorinė muitinė 2009 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 10000130865 išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto. Nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės 2009 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 8008/10000129926 dalimi, kuria nuspręsta vykdyti 9 250 Lt muito priverstinį išieškojimą, bei Kauno teritorinės muitinės 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 10000130865, apskundė juos Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-738 atmetė jo skundą ir patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimus. Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamento sprendimas nepagrįstas, nes Muitinės departamentas 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-608 sustabdė jo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0111/10000128084 nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime. Vadinasi, Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas yra neįsiteisėjęs ir negali būti vykdomas. Be to, ginčijamais sprendimais mokestinė prievolė apskaičiuota jam ir kitiems asmenims, t. y. nenustačius tikrojo skolininko. Taip pat priverstinis muito išieškojimas, nesant galutinio sprendimo dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo, jam turės sunkių padarinių. Jis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Išieškojimą nuspręsta vykdyti iš jo asmeninės sąskaitos. Jo turtinė padėtis šiuo metu yra itin bloga, o priverstinis muito išieškojimas, nesant galutinio sprendimo dėl mokestinės prievolės, ją tik dar pablogins. Išieškojimas vykdomas solidariai iš jo bei S. F. (S. F.) ir S. S. (S. S.), nors atliekamame ikiteisminiame tyrime dar nėra įrodyta nei vieno iš jų kaltė. Kadangi tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui išaiškės, ar jis bei kiti asmenys yra kaip nors prisidėję prie neteisėto prekių įvežimo, todėl muito išieškojimas iki galutinio sprendimo priėmimo nėra tikslingas, nes labai pablogins jo sunkią turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19–22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes teisės aktai suteikia galimybę muitinei įgyvendinti priimtus sprendimus dėl muitų ir skundo nagrinėjimo metu. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo, o šio straipsnio 2 dalis suteikia galimybę muitinei visai arba iš dalies sustabdyti tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų reikalavimų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Įrodymų dėl šių aplinkybių buvimo pareiškėjas muitinei nepateikė, todėl Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė vykdyti muito priverstinį išieškojimą. Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juos susijusias sumas terminas. Taigi Kauno teritorinė muitinė teisėtai pasirinko vieną iš Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje išvardintų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Be to, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalis nustato, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Muitinė, nustačiusi neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją faktą (sulaikytos cigaretės su rusiškomis banderolėmis), nesvarbu, ar baigtas, ar ne ikiteisminis tyrimas, privalo apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolą muitinei.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 46) nurodė, kad nesutinka su skundu atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0111/10000128084 nėra reikšmingi ginčo teigiamo išsprendimo aspektu. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, administruodama muitus, muitinė pirmiausia privalo vadovautis Bendrijos muitinės kodeksu bei 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), o Mokesčių administravimo įstatymu tiek, kiek jis neprieštarauja paminėtiems reglamentams. Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 161 straipsnį, Bendrijos muitinės kodekso nuostatos turi viršenybę Mokesčių administravimo įstatymo atžvilgiu. Teismo nuomone, Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės sprendimų motyvacija adekvati juose nurodytiems teisės aktams ir argumentams. Sprendimuose pateikta nuostata yra pagrįsta, jog teisės aktai suteikia galimybę muitinei įgyvendinti priimtus sprendimus dėl muitų ir skundo nagrinėjimo metu (Bendrijos muitinės kodekso 244 str. 1, 2 d.). Šios teisės normos patvirtina, jog muitinė neturėjo pareigos sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo. Įrodymų dėl jose paminėtų aplinkybių (sprendimas neatitinka muitų teisės aktų reikalavimų arba dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala) buvimo pareiškėjas muitinei ginčo nagrinėjimo metu nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai 2009 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 8008/10000129926 nusprendė vykdyti 9 250 Lt muito, apskaičiuoto Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0111/10000128084, priverstinį išieškojimą. Teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 1 dalimi, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1854/89 dėl skolą muitinei sudarančių importo arba eksporto muitų sumų įtraukimo į apskaitą bei mokėjimo sąlygų (toliau – Reglamentas Nr. 1854/89) 5 straipsniu. Teismas nurodė, jog pareiškėjui ir kitiems sprendime nurodytiems asmenims importo mokesčių skolą Vilniaus teritorinė muitinė įregistravo remdamasi Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 3R-7.3/14-1222, kuriuo informuojama, kad paminėtų piliečių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (dėl į Bendrijos muitų teritoriją akcizais apmokestinamų prekių neteisėto įvežimo: cigarečių „L&M“ ir ,,L&M Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 30 300 pakelių). Cigaretės su rusiškomis banderolėmis, gabentos automobilyje įrengtoje slėptuvėje, buvo įvežtos neteisėtai, ir pareiškėjas to negalėjo nežinoti (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a p., 202 str. 3 d.). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnį, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Teismas nustatė, kad muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsniu, apie tai, jog įregistruota 9 250 Lt muito mokestinė skola, 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0111/10000128084 informavo pareiškėją ir įpareigojo jį, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 222 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punktu, per 10 dienų sumokėti 9 250 Lt. Teismas, atsižvelgęs į Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 1 dalies a punktą, Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalis, padarė išvadą, kad Kauno teritorinė muitinė teisėtai pasirinko vieną iš Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje išvardintų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 4 p.) ir priėmė pagrįstą 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 10000130865. Teismas konstatavo, kad patenkinti pareiškėjo reikalavimus ir panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2009 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 8008/1000129926 ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 10000130865 nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 73–75) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jei nėra nustatytas skolininkas, muitinė atsiradusios skolos muitinei negali įtraukti į apskaitą, t. y. negali atsirasti prievolė (Bendrijos muitinės kodekso 220 str. 1 d., Reglamento Nr. 1854/89 5 str.). Muitinė importo mokesčių skolą įregistravo remdamasi Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 3R-7.3/14-1222. Nenustatyta, kas vežė cigaretes. Kad būtų pripažintas skolininku, būtinos sąlygos – neteisėtas įvežimas, įgijimas arba laikymas. Negali būti pripažintas skolininku (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a p., 202 str. 3 d.). Ginčijamu sprendimu pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnyje ir Baudžiamojo kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Ikiteisminis tyrimas nebaigtas, nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, nenustatyti kalti asmenys, todėl nesuprantama, kuo remdamasi muitinė apskaičiavo mokestines prievoles. Mokestinė prievolė apskaičiuota visiems skolininkams, nenurodžius, ar ji apskaičiuota solidariai, ar kiekvienam. Įvykdęs mokestinę prievolę, neturėtų atgręžtinės teisės į kitus asmenis. Apskųstas muitinės sprendimas neatitinka muitų teisės aktų (Bendrijos muitinės kodekso 244 str. 2 d.).
2. Priverstinis muito išieškojimas iš turto, nesant galutinio sprendimo dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo, turės jam itin sunkių padarinių. Jo turtinė padėtis yra itin bloga ir gali būti dar labiau pabloginta. Tai jam (ir jo artimiesiems) gali sukelti nepataisomų padarinių (padaryti neatitaisomos žalos), ir muitinė, priimdama sprendimą, į tai turėjo atsižvelgti (Bendrijos muitinės kodekso 244 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 85–89) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas priėmė sprendimą ne dėl importo skolos įregistravimo, skolininko nustatymo ir jo įpareigojimo sumokėti skolą, todėl pareiškėjas nepagrįstai ginčija Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0111/10000128084.
2. Teisės aktai suteikia galimybę muitinei įgyvendinti priimtus sprendimus dėl muitų ir skundo nagrinėjimo metu (Bendrijos muitinės kodekso 244 str. 1, 2, 3 d.). Bendrijos muitų teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu (Konsoliduotų Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutarčių 249 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 14 str. 6 d., 161 str.).
Šalies argumentai
3. Apeliantui ir kitiems sprendime nurodytiems asmenims importo mokesčių skolą Vilniaus teritorinė muitinė įregistravo remdamasi Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 3R-7.3/14-1222. Cigaretės su rusiškomis banderolėmis, gabentos automobilyje įrengtoje slėptuvėje, buvo įvežtos neteisėtai, ir to negalėjo nežinoti apeliantas. Jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą (Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 9 d., 202 str. 1 d. a p., 202 str. 3 d., 213 str., 220 str. 1 d., Reglamento Nr. 1854/89 5 str.).
4. Apeliantui buvo pranešta apie įregistruotą 9 250 Lt muito mokestinę skolą ir jis įpareigotas per 10 dienų sumokėti šią sumą (Bendrijos muitinės kodekso 221, 222 str., Taisyklių 10 p.). Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 1 dalies a punktu, Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalimis, Kauno teritorinė muitinė teisėtai pasirinko vieną iš Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje (106 str. 1 d. 4 p.) išvardintų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų. Tokią praktiką nustatė ir Europos Teisingumo Teismas (2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. C-201/04, 1989 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. 68/88, 2003 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. C-363/00).
5. Muitinė, nustačiusi neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją faktą (sulaikytos cigaretės su rusiškomis banderolėmis) bei nustačiusi asmenis, dalyvavusius įvežant šias prekes, nesvarbu, ar baigtas, ar ne ikiteisminis tyrimas, privalo apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolą muitinei (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 2 d.). Apeliantas, iš automobilio slėptuvės iškraudamas cigaretes su rusiškomis banderolėmis, dalyvavo jas įvežant (tuo metu prekės nebuvo įgijusios Bendrijos prekių statuso) ir negalėjo nežinoti, jog jos įvežamos neteisėtai (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a p., 202 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apelianto argumentai dėl jo nepagrįsto pripažinimo skolininku neturėtų būti nagrinėjami šioje byloje. Jis neapskundė Muitinės departamento 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-608. Iš automobilio slėptuvės iškraudamas cigaretes su rusiškomis banderolėmis, negalėjo nežinoti, jog jos įvežtos į Bendriją neteisėtai.
2. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsniu, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad importo skola muitinei buvo nustatyta ir apskaičiuota Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0111/10000128084 (b. l. 39-43). Šis sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas atsakovui, kuris 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šiame sprendime nurodytoje ikiteisminio tyrimo byloje (b. l. 8-10). Pareiškėjas skundžia muitinės sprendimus dėl paminėtos importo skolos muitinei (9 250,00 Lt) išieškojimo, siekdamas sustabdyti šį išieškojimą, todėl nagrinėjamai bylai yra aktualios ir taikytinos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos ta apimtimi, kiek jose yra reglamentuoti skolos muitinei išieškojimo ir tokio išieškojimo įgyvendinimo klausimai.
Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje nurodyta, kad skundo (dėl muitinės sprendimo pripažinti asmenį skolininku muitinei ir įpareigoti jį sumokėti atitinkamą skolą muitinei) pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo (1 d.); tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala (2 d.); jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų (3 d.).
Iš nurodytos teisės normos matyti, kad tai yra speciali paminėtus klausimus reglamentuojanti Bendrijos teisės norma, todėl ji yra besąlygiškai taikytina aukščiau nurodytoje (nagrinėjamos bylos) situacijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodytas atsakovo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo nėra reikšmingas nagrinėjamai bylai, nes pats skolos muitinei nustatymas (muitinės sprendimas dėl tokios skolos nustatymo ir įpareigojimo ją sumokėti) nėra iš esmės kvestionuojamas, sprendžiant klausimą dėl tokio muitinės sprendimo įgyvendinimo. Tai yra skolininko muitinei skundo dėl jo atžvilgiu muitinės priimto sprendimo nagrinėjimo dalykas. Tačiau, kaip matyti iš Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio 2 dalies, ši taisyklė nėra absoliuti ta prasme, kad šioje (sprendimo dėl skolos muitinei įgyvendinimo) stadijoje turi būti atsakyta į šioje straipsnio dalyje išimties iš bendrosios taisyklės pavidalu nurodytus klausimus: ar yra rimtas pagrindas manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Kolegija pažymi, kad nei skunde atsakovui dėl paminėtų Kauno teritorinės muitinės (2009-07-28 ir 2009-08-11) sprendimų, nei pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškėjas tokių, Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu reikšmingų, aplinkybių nenurodė. Atsakant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku muitinei neteisėtumo, pažymėtina, kad pagal savo veiksmų pobūdį (pareiškėjas buvo sulaikytas, kraunant iš automobilyje įrengtos slėptuvės 30 300 vnt. pakelių kontrabandinių cigarečių) pareiškėjas atitinka Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje nustatytus skolininko muitinei požymius.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo ir jiems pritaria.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.