Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant: pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus įgaliotai atstovei R. K.,

nedalyvaujant: suinteresuotam asmeniui J. L., kuriai prašoma nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl J. L. rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys – J. L., kuriai siūloma nustatyti rūpybą, bei J. M., kurią prašoma skirti rūpintoja.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – pareiškėjas) pareiškimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.239 straipsnio, 3.242 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 509 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismo prašo J. L. nustatyti rūpybą, o rūpintoja paskirti J. M..

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadoje nurodyta, kad J. L. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų, jai reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir rūpyba. J. L. nori, o dukra J. M. sutinka būti jos rūpintoja. J. M. ištekėjusi, šiuo metu nedirba, nes prižiūri savo mamą J. L., paruošia maistą, aprūpina maisto produktais ir kitais reikalingais daiktais buityje, rūpinasi mamos higiena ir gydymu. J. M. moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė suteikia galimybę įgyvendinti rūpintojos pareigas. Santykiai tarp dukros ir mamos yra šilti, su dukra J. L. jaučiasi gerai. J. M. deramai užtikrina mamos teisių ir interesų apsaugą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Socialinės paramos skyrius neprieštarauja, kad J. L. būtų nustatyta rūpyba, o rūpintoja paskirta dukra J. M., kuri turi realią galimybę ir sąlygas įgyvendinti šias funkcijas (b. l. 17).

Suinteresuotas asmuo J. M., kurią prašoma skirti rūpintoja, prašė pareiškimą tenkinti, sutiko būti rūpintoja, bei paaiškino, kad J. L. yra jos mama. Jos gyvena kartu jau 17 metų, anksčiau mamą mažiau reikėjo prižiūrėti. Dabar mama yra labai senyvo amžiaus, turi problemų su regėjimu, klausa, vaikščiojimu, serga cukralige, širdies nepakankamumu. Ji negali pati nueiti į parduotuvę, lankytis pas gydytojus be jos pagalbos. Ji pati nedirbanti, vairuojanti automobilį ir jį turinti. Kartu gyvena jos vyras, sūnus namuose nebūna. Ji turinti brolių ir seserų, tačiau jie nenori mama rūpintis, mama nori, kad būtent ji būtų rūpintoja. Ji sveikatos problemų neturinti, nebausta, neteista. Vyras ir sūnus dėl pareiškimo neprieštarauja. Motina psichikos problemų neturi, neveiksnumo jai nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.279 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti rūpybos nustatymo ir rūpintojo reikalingumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 509 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančiais rašytinais įrodymais: pareiškimu (b. l. 1-2), specialiųjų poreikių nustatymo pažyma (b. l. 6), pareiškėjo atstovės bei suinteresuoto asmens J. L. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad J. L. nuo 2021 m. balandžio 6 d. neterminuotai nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; ji pati dėl nustatytų ligų ir senatvės negali savimi pasirūpinti, kreiptis į valstybines įstaigas, gydymo įstaigas, t. y. ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų. Neveiksnumo požymių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkintinas, J. L. nustatytina rūpyba ir skirtinas rūpintojas. Pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims išaiškintina, kad jei J. L. psichinės sveikatos būklė iš esmės pablogėtų, ji savo veiksmais galėtų sukelti sau ar kitiems asmenims žalą, jie gali kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo ribotai veiksnia ar neveiksnia tam tikrose srityse.

Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas (CK 3.279 straipsnio 2 dalis). J. M., kurią prašo paskirti rūpintoja pareiškėjas, davė rašytinį sutikimą būti rūpintoja (b. l. 8 ), bei tai patvirtino bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). J. M. yra J. L. dukra, gyvena kartu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 19), neteista (b. l. 18), yra sveika ( b. l. 9). Globos (rūpybos) institucijos -Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus išvadoje teigiama, kad J. M. moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė suteikia galimybę įgyvendinti rūpintojo pareigas (b. l. 17). Atsižvelgdamas į šias nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. M. atitinka reikalavimus, keliamus rūpintojui, ir juo skirtina.

CK 3.279 straipsnis, nustatantis veiksnaus asmens rūpybos nustatymo taisykles, nenumato turto administratoriaus paskyrimą. Minėto straipsnio 3 dalyje, nustatyta, kad veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Taigi, veiksnaus asmens, kuriam nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas, turto valdymas yra reglamentuotas įstatymu, rūpintojas veiksnaus asmens turtą valdo sutarties pagrindu, todėl teismas, paskirdamas rūpintoją, nesprendžia veiksnaus asmens turto valdymo klausimų, turto administratoriaus neskiria. Rūpintiniui ir rūpintojui išaiškintina, kad jie turi dėl turto valdymo sudaryti minėtą sutartį. Pavedimo ar turto patikėjimo sutartyje turi būti numatytos rūpintojo teisės ir pareigos. Sutartys sudaromos laikantis bendrųjų šioms sutartims taikomų reikalavimų (CK 6.756-6.765, 6.953-6.967 straipsniai). Pažymėtina, kad turto patikėjimo sutartis turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo turto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.960 straipsnis).

Paskirtam rūpintojui išaiškintinos jo teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240, 3.243, 3.244, 3.246, 3.247 straipsniuose (CPK 509 straipsnio 9 dalis). Veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo (CK 3.279 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje numatytais atvejais šio kodekso 3.244 straipsnis taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai(CK 3.279 straipsnio 5 dalis).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 4 dalis).

Nutartis vykdytina skubiai, jos apskundimas atskiruoju skundu vykdymo nesustabdo (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244, 3.279 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 493, 496, 509 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Veiksniai J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)., nustatyti nuolatinę rūpybą.

Paskirti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja jos dukrą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)..

Rūpybos vietą nustatyti rūpintojo ir rūpintinio gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)..

Išaiškinti rūpintojai J. M. jos teises ir pareigas: rūpintojas yra savo rūpintinių (ribotai veiksnių asmenų) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas padeda rūpintiniui įgyvendinti jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje. Rūpintojas, kuris yra rūpintinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Rūpintojas tvarko rūpintinio turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises pagal rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus. Šie reikalavimai dėl rūpintinio turto taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai. Globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

Rūpintinei J. L. išaiškinti, kad rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Nutartis vykdoma skubiai, atskirojo skundo padavimas nesustabdo jos vykdymo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos priėmimo Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.