- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- 1-102-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08788-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Advokatai
- Marius Venckus, Petras Remeika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti (nustatytas neįgalumas), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2024 m. kovo 5 d., apie 20 val. 10 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragės m., E. B. konflikto metu su savo vyru L. B. vieną kartą peiliu dūrė jam į pilvą, padarydama L. B. kiaurinę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su plonosios žarnos ir jos pasaito pažeidimais, kuri komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji E. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko bute. Ji pripažįsta, kad įdūrė su peiliu L. B., bet taip išėjo netyčia, gal dėl nėštumo ar negalios, nesuvokė, ką tuo metu padarė. Tikrai dėl to gailisi ir viską prisipažįsta. Su L. jie susituokė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno santuokoje apie 3 metus. Prasidėjo nesutarimai, L. pradėjo išgėrinėti, ją mušdavo ir įžeidinėdavo, bet ji kentėjo, vaikščiojo su mėlynėmis. Vyras vartodavo alkoholinius gėrimus, kartais vienas, kartais su draugais, ir jai tai nepatikdavo. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, ji laukėsi, po to ji atsiprašinėjo, bet jis neatleido. Tą dieną namuose L. su draugu gėrė, jo draugas ateidavo pas L. išgerti. Ji su jais negėrė, L. buvo girtas, įvyko konfliktas, jie susibarė. L. pats paėmė peilį, norėjo susipjaustyti sau venas, ji neleido, liepė padėti peilį. L. numetė peilį. Tuo metu ji laukėsi ir pagrasino, kad sau pilvą prasidurs, bet to nepadarė, nutarė išeiti į lauką, pabūti, bet jis neišleido. Ji pradėjo jį gnaibyti, stumdyti, nes taip ją paveikė nėštumas, viskas vyko prie durų. Tas peilis buvo ant mikrobanginės, ji nuėjo porą metrų nuo durų, paėmė peilį ir su tuo peiliu tiesiai jam dūrė į pilvą. Ji tikrai nenorėjo jo sužaloti. Kai jam įdūrė, daugiau kambaryje nieko nebuvo. L. buvo tuo metu kambaryje, ji sakė, kad reikia kviesti greitąją, bet jis atsakė, kad nereikia. Ji sutvarstė žaizdą ir jai atrodo, kad ji iškvietė greitąją pagalbą. Ji nukentėjusiojo atsiprašė, bet jis neatleido. Šiuo metu negali atlyginti jam žalos, gauna mažas pajamas tik 230 eurų, vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ligonių kasai pervedė 80 eurų.
Nukentėjusysis L. B. parodė, kad tą dieną jis buvo išgėręs, viskas buvo gerai, paklausė žmonos, ar gali pasikviesti draugą išgerti butelį. Su draugu pradėjo girtauti dienos metu, vakare, paprašė žmonos nueiti padaryti valgyti. Tuo metu peilis buvo ant stalo. Jis nuėjo nuo stalo iki lauko durų, pažiūrėti, ar užrakintos durys. Pažiūrėjęs, grįžo ir po to gavo smūgį peiliu. E. tuo metu norėjo pasikalbėti, bet jis pasakė, kad yra išgėręs, nenori apie tai kalbėtis, galės rytoj pasikalbėti. Žmona buvo nepatenkinta, kad jis išgėrė su draugu. Jis stovėjo, kai E. smogė jam peiliu. Jis nuo durų atėjo prie stalo, norėjo atsisėsti, o ji atsistojo nuo kėdės ir smogė jam peiliu. Draugas tuo metu sėdėjo su telefonu ir negalėjo matyti to įvykio, pamatė tik po to, kai viskas įvyko. Jis tą dieną grįžęs namo, rado netvarką, jis yra vyras ir nori grįžti į švarius namus. Ji valgyti nemoka padaryti, reikia pačiam gaminti maistą, dar ir jai reikėdavo pagaminti, kai išeidavo į darbą. Namuose visada buvo netvarka, jis prašydavo žmonos susitvarkyti namus. Jis pats eidavo tvarkyti namus. Ji tik kartą per mėnesį sutvarkydavo namus. Jis bandė dirbti, nueidavo pas močiutę padaryti lengvus darbus. Buvo vieną kartą trenkęs E. į akį, kai ji pradėjo jį smaugti, jis prašė paleisti, bet ji nepaleido, tada jai netyčia smogė į akį. Jis visada būdavo subraižytas, sudraskytas, jam įkando, bet jis nekeldavo rankos prieš ją. Po to įvykio jis niekur negali dirbti, nes dar nepasveiko, sunku buvo išgyventi tą įvykį. Prašo priteisti 25 000 eurų neturtinės žalos. Ligoninėje buvo apie dvi savaites, po to dar turėjo gydytis, gulėjo lovoje, nieko negalėjo pakelti, reikėjo vartoti vaistus nuo skausmo. E. nekvietė jam greitosios, draugas iškvietė greitąją pagalbą. Jis galvojo, kad yra tik įbrėžimas, draugas sakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Jis neįgalus, jam nustatytas 55 procentų neįgalumas, po traumos negali dirbti, pačiam vos užtenka pragyvenimui, vaikui išlaikymo neteikia.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Tauragėje, (duomenys neskelbtini). Butas vieno kambario, 340x470 cm dydžio. Ant sofos padėtas rankšluostis su dėmėmis, panašiomis į kraujo. Ant televizoriaus staliuko padėta servetėlė, sutepta rusvu skysčiu. Dešinėje kambario pusėje stovi stalas, viryklė mikrobangų krosnelė. Ant mikrobangų krosnelės lėkštėje rastas virtuvinis peilis, 20 cm ilgio, medine rankena (t. 1, b. l. 23–35).
Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti rankšluostis, servetėlė, vaizdo kamera ir virtuvinis peilis. Rankšluostis 104x52 cm dydžio su rudos spalvos dėme. Ant servetėlės yra rudos spalvos dėmės. Virtuvinis peilis 20 cm ilgio, medine 10 cm ilgio rankena, geležtė 10 cm ilgio ir 1,4 cm pločio (t. 1, b. l. 36–44).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. B. nustatyta kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su plonosios žarnos ir jos pasaito pažeidimais, tai komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, tai galėjo būti, pvz., peilio geležtė ir pan. Kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su plonosios žarnos ir jos pasaito pažeidimais, kurie komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 103–104).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra L. B., jo būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdžiai neblaivus (21.47 val. nustatytas 1,94 prom. girtumas). Bute rastas sužeistas L. B., kurio pilve buvo galbūt durtinė žaizda, pasakė, kad nieko nenori ir nieko nebuvo. Bute buvusi sužaloto vyro žmona E. B., kuri patikrinus alkoholio matuokliu buvo blaivi, teigė, kad namuose buvo su vyru ir vyro draugu E. N. Kadangi jai nepatinka, kai jos vyras būna neblaivus, kilo žodinis konfliktas. Iš pradžių jis jai grasino, kad persipjaus venas. Vėliau, kai dar labiau supyko ant savo vyro, pati pasiėmė peilį ir vyrui ėmė grasinti, kad, jei jis nenustos vartoti alkoholio ir kartu jos nervinti, ji durs su peiliu sau į pilvą ir sužalos jų bendrą vaiką, kurį nešioja pilve. Norėdama nusiraminti norėjo išeiti į lauką, tačiau jai apsirengus vyras jai užstojo duris ir neleido jai išeiti, todėl ji supykusi vyrui tuo pačiu peiliu, kuriuo grasino durti sau į pilvą ir nužudyti bendrą vaiką, dūrė vyrui į pilvą. Bute buvusiam E. N. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,92 prom. girtumas. Jis dėl savo neblaivumo aiškiai išdėstyti visų įvykio aplinkybių negalėjo, keitė parodymus (t.1, b. l. 5–8).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nėra duomenų, jog E. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenos. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (t. 1, b. l. 128).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 141 straipsnio (sąvokų išaiškinimas) 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji E. B. ir nukentėjusysis L. B. įvykio metu buvo susituokę ir gyveno kartu.
Remiantis visais išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad E. B. savo šeimos nariui L. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo duoti parodymai, susiję su faktinėmis aplinkybės dėl nukentėjusiojo sužalojimo, sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja specialisto išvadoje užfiksuotoms aplinkybėms bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamoji E. B. prisipažino, kad vieną kartą su peiliu dūrė savo vyrui L. B. į pilvą. Kaltinamoji aiškino, kad jos vyras su draugu visą dieną girtavo, jai tai nepatiko. Ji laukėsi, todėl mano, kad, paveikta nėštumo, kilus konfliktui vieną kartą dūrė peiliu vyrui į pilvą. Ji bandė padėti L., ant žaizdos dėjo rankšluostį, kvietė pagalbą. Nors kaltinamoji tvirtina, kad pati skambino į Bendrosios pagalbos centrą, bet dėl patirto streso gali klysti, kadangi L. B. medicininė pagalba buvo suteikta laiku, kaip matyti iš bylos medžiagos, ją iškvietė kartu buvęs E. N. Nukentėjusysis L. B. patvirtino, kad tą dieną girtavo su draugu ir buvo neblaivus, kilus konfliktui, E. B. jam dūrė su peiliu į pilvą. Nors tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, apie kilusį konfliktą, yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie nėra esminiai. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje nukentėjusysis akivaizdžiai neblaivus (21.47 val. nustatytas 1,94 prom. girtumas) pasakė, jog nieko nenori ir nieko nebuvo. E. B., kuri patikrinus alkoholio matuokliu buvo blaivi, prisipažino dūrusi vyrui į pilvą. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, o nukentėjusysis galėjo kai kurių tarp jų kilusio konflikto aplinkybių neprisiminti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. B. nustatyta kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su plonosios žarnos ir jos pasaito pažeidimais, kuri komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, mažakraujiškumu po vidinio nukraujavimo, ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji prisipažino vieną kartą peiliu dūrusi L. B., bet tvirtina, kad jo sužaloti nenorėjo, tai įvyko dėl jos nėštumo. Tačiau kaltinamoji durdama peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą turėjo suprasti ir suprato, kad gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nors tokių pasekmių nenorėjo, bet leido joms atsirasti. E. B. stengėsi pasirūpinti nukentėjusiuoju, bandė stabdyti kraujavimą, dėdama rankšluostį, prašė E. N. skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Visos šios aplinkybės rodo, kad ši veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. E. B. veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės skyrimo
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų.
E. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, sukeltos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui. Nusikaltimas iš anksto nebuvo planuotas, smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą. Baudžiamosios bylos duomenimis, L. B. buvo gydomas ligoninėje nuo 2024 m kovo 5 d. iki 2024 m. kovo 14 d., jam atlikta operacija (t. 1, b. l.103).
E. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre konsultuota, pagal 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 128), E. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. E. B. administracine tvarka nebausta, neteista. E. B. (duomenys neskelbtini) pagimdė vaiką ir viena jį augina (t. 2, b. l. 52, 54, 68).
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.).
Kaltinamoji E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos. Todėl yra pagrindas pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Kaltinamosios E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vertindamas nusikaltimo BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte pavojingumo pobūdį, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą.
BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. B., įvertinus ją charakterizuojančius duomenis (pirmą kartą teisiama, jauno amžiaus, augina kelių mėnesių kūdikį), nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galbūt atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos kaltinamajai, kartu visuomenei ir valstybei. Pažymėtina, jog veika, kvalifikuota pagal BK135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nagrinėjamu atveju nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos žymiai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK normą.
Taigi, teismo įsitikinimu, skiriant E. B. bausmę už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą, yra taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę bausmę nei konkretaus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Šiuo konkrečiu atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti E. B. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Skiriant laisvės apribojimo bausmę, E. B. šiuo atveju nėra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, tačiau yra būtina paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, įpareigoti per 9 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Minėto įpareigojimo paskyrimas kaltinamajai užtikrins tiek jos pačios, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą. Tokio pobūdžio įpareigojimu kaltinamoji supras neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, tai padės kaltinamąją atgrasyti nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu kaltinamoji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu. Tokia bausmė su įpareigojimu atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti E. B. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti ją laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 195–198) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl L. B. gydymo išlaidų pateikė 3 819,44 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 108–112) ir prašo šią sumą priteisti iš E. B.. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas, nes dėl patirtų sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis L. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydomas nuo 2024-03-05 iki 2024-03-14, 2024-03-18, 2024-03-27. Už L. B. gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina –3 819,44 eurų. Turtinė žala atsirado dėl neteisėtų E. B. veiksmų. Ši suma priteistina iš kaltinamosios. Kaltinamoji pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kurioje nurodyta, kad E. B. įsipareigoja per 56 mėnesius atlyginti 3 819,44 eurų (t. 2, b. l. 69–70). BPK 113 str. 2 d. nustato, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šioje byloje susiklostė situacija, kai nedelsiamas žalos atlyginimo išieškojimas prieštarautų 2024-09-04 sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) tarp kaltinamosios E. B. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pagal kurią žalos atlyginimo terminas nustatytas dalimis, pirmosios įmokos suma 79,44 Eur, toliau mokant kas mėnesį po 68 Eur per 56 mėnesius, t. y. iki bus atlyginta visa žala. Atsižvelgiant į šią sutartį ir vadovaujantis CPK 284 str., sprendimo dėl žalos išieškojimo vykdymas išdėstytinas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios nurodytos sutartyje.
Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškė nukentėjusysis L. B., prašydamas priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 77–78), teismo posėdžio metu nukentėjusysis neturtinės žalos dydį sumažino iki 15 000 Eur.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis L. B. nurodė, kad dėl kaltinamosios veiksmų buvo sužalotas, buvo atlikta operacija, ilgą laiką buvo nedarbingas, pablogėjo jo sveikata, turi vartoti vaistus, visa tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Nusikalstamais kaltinamosios E. B. veiksmais nukentėjusiajam L. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo atlikta operacija, bet byloje nėra duomenų apie atsiradusius dėl šio sužalojimo liekamuosius reiškinius jo sveikatai. Dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir kitus nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu ir gydymusi, bet duomenų apie darbinės veiklos sumažėjimą byloje nėra, nukentėjusysis ir iki sveikatos sutrikdymo nedirbo. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, tačiau kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nėščia, šiuo metu augina kūdikį, turi sveikatos problemų, jai nustatytas neįgalumas, nedirba, jokio turto neturi, vaikui išlaikyti iš L. B. jokių pajamų negauna. Įvertinus ir nukentėjusiojo rizikingą elgesį, jis, suprasdamas, kad jo žmona laukiasi ir jai reikalinga ramybė, visą dieną girtavo su draugu mažame bendrabučio kambaryje, kuriame visą tą laiką buvo ir E. B. Atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir L. B. iš kaltinamosios priteistina neturtinės žalos atlyginimui 5 000 Eur. Toks priteistinos sumos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus E. B. turtinę padėtį, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji turto neturi, nedirba, nustatytas neįgalumas, 45 proc. bazinis darbingumo lygis, gauna tik socialines išmokas, viena augina kūdikį, kitų lėšų pragyvenimui neturi, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ji negali naudotis gaunama šalpos neįgalumo pensija, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, 2024-06-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jurijaus Petichovo nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. turtui - banko sąskaitoms: AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB Nr.(duomenys neskelbtini), „Revolut Bank UAB Nr.(duomenys neskelbtini), panaikintinas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – rankšluostis ir servetėlė su dėmėmis, panašiomis į kraujo, virtuvinis peilis, saugomi Tauragės AVPK (t. 1, b. l. 45–48), sunaikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 407,68 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam L. B. išlaidas.
BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamosios E. B. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Marius Venckus; Nukentėjusiojo atstovu buvo paskirtas advokatas Petras Remeika. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamosios E. B., bei dėl nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo patirtų išlaidų priteisimo, atsižvelgiama į priteisiamą turtinę ir neturtinę žalą, kaltinamosios turtinę padėtį, sprendžiama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, įpareigoti per 9 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš E. B. 3 819,44 eurų turtinei žalai atlyginti. Sprendimo vykdymą išdėstyti, įpareigojant E. B. priteistą sumą sumokėti dalimis per 56 mėnesius, pirmosios įmokos suma 79,44 Eur, toliau mokant per mėnesį ne mažiau kaip po 68 Eur.
Nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamosios E. B. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2024-06-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jurijaus Petichovo nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. B. turtui - banko sąskaitoms: AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini), „Revolut Bank UAB Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rankšluostį, servetėlę, virtuvinį peilį, saugomus Tauragės AVPK, sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios E. B. netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.