- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- I2-12211-386/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02312-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2025 m. spalio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 25S92606 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad 2024 m. lapkričio mėn. pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, pateikdamas universiteto tarpininkavimo raštą ir sumokėdamas mokestį. Pareiškėjas nori likti šalyje bei išspręsti ginčus su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – ir Universitetas). 2024 m. gruodžio pirmąją savaitę jis sumokėjo visą studijų semestro mokestį, tačiau tuo metu Universiteto Tarptautinio studentų biuro direktorė Migracijos departamentui išsiuntė laišką, teigdama, jog pareiškėjas nesumokėjo mokesčio ir nevykdo sutarties sąlygų. Remdamasis šia informacija, Migracijos departamentas nutraukė leidimo laikinai gyventi galiojimą iki 2024 m. gruodžio 30 d. ir sustabdė jo pratęsimo procedūrą. Vėliau Universiteto prorektorius šį laišką atsiėmė, tačiau Migracijos departamentas savo sprendimo nepanaikino. Neturėdamas kitos išeities, pareiškėjas pateikė skundą administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2025 m. kovo 26 d. panaikino Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi nutraukimo. Po šio sprendimo priėmimo Migracijos departamentas neatnaujino leidimo laikinai gyventi pratęsimo procedūros ir 2025 m. balandžio 14 d. išsiuntė naują atsisakymo raštą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Tarptautinio studentų biuro direktorė veikė iš asmeninių paskatų, pateikdama neteisingą informaciją Migracijos departamentui, o vėliau Universitetas tyčia iškėlė naują tariamą „senos skolos“ reikalavimą, siekdamas pakenkti jo studijų tęstinumui. Departamentas, pasikliaudamas klaidinančia Universiteto informacija, piktnaudžiavo administracine valdžia ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad gyvena Lietuvoje ilgiau kaip šešerius metus, baigė bakalauro studijas ir šiuo metu yra magistrantūros studijų baigiamajame semestre. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei jo indėlį į šalį, Migracijos departamentas turėjo svarstyti jo teisę į leidimą gyventi humanitariniais pagrindais arba nuolatinės rezidencijos suteikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitiko sąlygų, numatytų Įstatyme. Ankstesnis leidimas pareiškėjui buvo panaikintas dar 2024 m. gruodžio 9 d., nes Universitetas pranešė, kad jo studijos nutrauktos dėl nesumokėto mokesčio. Šis klausimas buvo nagrinėtas teismuose: Regionų administracinis teismas buvo patenkinęs pareiškėjo skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu šį sprendimą panaikino ir pareiškėjo skundą atmetė. LVAT pabrėžė, kad Migracijos departamentas privalo laikytis įstatymo reikalavimų – jei užsienietis neatitinka leidimo sąlygų, departamentas privalo leidimą panaikinti. Todėl Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo panaikinimo paliktas galioti. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo prašymas „įteisinti gyvenamąją vietą“ ar išduoti leidimą humanitariniais pagrindais nėra pagrįstas – tokia teisė kyla tik iš Įstatyme nurodytų sąlygų. Jo buvimas Lietuvoje, net jei truko kelerius metus, savaime nesuteikia teisės į naujo leidimo išdavimą.
Atsakovas pabrėžia, kad nesprendžia klausimų, susijusių su pareiškėjo ir Universiteto sutartiniais santykiais – tai civilinės, o ne administracinės teisės sritis. Todėl pareiškėjo teiginiai apie Universiteto klaidas ar tariamą „aukos“ statusą nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai. Leidimai laikinai gyventi išduodami tik tuo atveju, jei užsienietis atitinka visus Įstatymo reikalavimus ir nėra pagrindų atsisakyti leidimo išdavimo. Kadangi pareiškėjas nebeatitiko sąlygų, taikomų studentams (nutrauktos studijos), sprendimas neišduoti naujo leidimo buvo pagrįstas.
Migracijos departamentas taip pat pažymi, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise skųsti sprendimus, todėl nebuvo pažeista jo teisė į teisingą procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 25S92606 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis toliau ketina studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Universitetas atsakovui pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20240903-166769, kuriame nurodė, kad pareiškėjas yra nuolatinių studijų antrosios pakopos Transporto inžinerijos fakulteto antro kurso studentas. Pareiškėjas turėjo daugiau nei 2 akademines skolas, todėl jo paskutinė studijų diena pasikeitė ir bus 2025 m. birželio 30 d.
Universitetas 2024 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentui pateikė Pranešimą Nr. 2412-PRNŠ-0970, kuriame nurodė, jog su pareiškėju nuo 2024 m. gruodžio 10 d. yra nutraukta studijų sutartis.
2024 m. gruodžio 11 d. Universitetas pateikė Pranešimą Nr. 2412-PRNŠ-1642, kuriame taip pat pateikė prašymą nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą.
Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S286964 panaikinti asmens leidimą laikinai gyventi, 2024 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S290474 nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. LVAT 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1894-822/2025 Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 24S286964 pripažino teisėtu.
Universitetas 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamentui pateikė Pranešimą Nr. 2412-PRNŠ-2646, kuriame nurodė, kad įsakymas dėl pareiškėjo išbraukimo iš studentų sąrašų buvo atmestas ir šiuo metu pareiškėjas yra nuolatinių studijų antrosios pakopos antro kurso studentas.
Migracijos departamentas, remdamasis Universiteto duomenimis, 2025 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 25S38497 pripažinti sprendimą Nr. 24S290474 netekusiu galios ir asmens prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėti iš naujo.
2025 m. vasario 13 d. Universitetas Migracijos departamentui pateikė Pranešimą Nr. 2502- PRNŠ-0712, kuriame nurodė, kad su pareiškėju nuo 2025 m. vasario 14 d. yra nutraukta studijų sutartis.
Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 14 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 25S92606 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, kurie galiojo nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2022 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 1204425 - Kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 11 d. sprendimą Nr. 24S76162, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę trejiems metams. Sprendimas priimtas, nes asmeniui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi buvo nustatyta, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. 2025 m. sausio 22 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu panaikintas Migracijos departamento 2024 m. kovo 11 d. sprendimas Nr. 24S76162.
Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 25S122988, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. birželio 26 d. 2025 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-13634-595/2025 pareiškėjo skundas atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 24 d.
UTPĮ (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Pagal UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies 3 punktą švietimo įstaiga privalo ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.
Pagal Aprašo 29.34 p., dokumentai patvirtinantys UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindą nustato mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Atvejus, kai Migracijos departamentas privalo atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą, reglamentuoja UTPĮ 35 straipsnis. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Pagal UTPĮ 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis, arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog aplinkybė, kad užsienietis Lietuvoje studijuoja Universitete, yra pagrindas jam išduoti/pakeisti leidimą, tačiau Migracijos departamentui nustačius, kad studijų sutartis su užsieniečiu yra nutraukta, jis turi imperatyvią prievolę atsisakyti išduoti/pakeisti leidimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina ir toliau studijuoti Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 24S286964 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Tačiau, kaip jau minėta, LVAT 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu A-1894-822/2025 nusprendė Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmetė. Taigi, Migracijos departamento sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi nebuvo panaikintas.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvoje gyvena 6 metus ir 8 mėnesius, todėl Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į buvimo Lietuvoje trukmę, taip pat į tai, kad jis yra pradėjęs teisinius ginčus su Universitetu.
Su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Atsakovas nurodo, kad 2024 m. gruodžio 30 d., t. y. pasibaigus pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiui, pareiškėjas gyveno Lietuvoje neteisėtai iki 2025 m. birželio 25 d., kol įvykdė 2025 m. gegužės 27 d. Migracijos departamento sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę (įpareigoti savanoriškai išvykti), nes pareiškėjas neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje. Taip pat pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas jau buvo baustas dėl neteisėto buvimo Lietuvoje. Todėl pareiškėjo argumentai dėl buvimo Lietuvoje nesudaro pagrindo į šią aplinkybę atsižvelgti, kadangi, pareiškėjas dalį šio laiko neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje, be to, šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos. Aplinkybė, kad užsienietis anksčiau turėjo leidimą gyventi, savaime nereiškia, kad užsieniečiui visais atvejais privalo būti išduotas leidimas gyventi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad LITEKO duomenimis pareiškėjas 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už svetimo turto pagrobimą, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, įvertino, kad 2025 m. vasario 13 d. Universitetas pateikė Migracijos departamentui pranešimą Nr. 2502-PRNŠ-0712, kuriame nurodyta, kad su pareiškėju studijų sutartis nutraukta. Pareiškėjui neatitinkant UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui gauti kaip užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Universitete nebestudijuoja bei pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Pareiškėjo teiginiai dėl Universiteto nusiteikimo prieš pareiškėją ir neteisėtų Universiteto veiksmų nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad pareiškėjas Lietuvoje yra pradėjęs teisminius procesus su Universitetu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jo buvimas Lietuvoje gali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjo nurodomos asmeninės aplinkybės dėl studijų ir apmokėjimo už studijas yra susiję su pareiškėjo ir Universiteto santykiais, todėl šios aplinkybės nevertintinos.
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, numatytų VAĮ 8 straipsnyje. Pareiškėjas teigia, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų aktualių faktinių aplinkybių, grindžiamas klaidinga informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, pareiškėjui nuosekliai išaiškinti faktiniai ir teisiniai pagrindai bei aplinkybės, lėmusios leidimo laikinai gyventi nepratęsimą, iš jo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškiai nurodytas visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, pateikta informacija, kuri buvo gauta iš Universiteto, paaiškinta sprendimo priėmimo procedūra, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog skundžiamas Sprendimas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio akto adresatui, buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nenustačius Migracijos departamento 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 25S92606 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likę neaptarti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.