Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-17 · Administracinė byla Nr. eI2-5308-535/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-17
Bylos Nr.
eI2-5308-535/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02021-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
MB „Lukšių ūkis“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-5308-535/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02021-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,Dalyvaujant pareiškėjos atstovei K. S.-L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB „Lukšių ūkis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja MB „Lukšių ūkis“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo : panaikinti 2023-02-01 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimą Nr. NUĮPBJ 20866 LR Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje bei priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2023-02-01 LR Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) surašė nutarimą Nr. NUĮPBJ20866 LR Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje (toliau - Nutarimas). Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė LR Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1539-0005 juridiniam asmeniui MB MB „Lukšių ūkis". Protokole nurodoma, kad MB „Lukšių ūkis" būdama darbdaviu ir atstovaujama direktorės E. M. pažeidė DK 42 str. 2 d., ir 43 str. 1 d. nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, nustatytiems DK 32 str., leido įmonėje dirbti pardavėjai J. S., gim. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią. Šiais savo veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis" padarė LR Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. numatytą pažeidimą. Skundžiamu nutarimu MB „Lukšių ūkis" paskirta 1800 Eur bauda ir įpareigojimas - jeigu darbo santykiai su nelegaliai dirbusiu asmeniu J. S. nėra pasibaigę, įpareigojame darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą nuo 2022-11-18 bei sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus, kai šis atlyginimas jau sumokėtas. VDI Nutarime nurodė, kad įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo, sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad J. S. atlikdama paslaugų sutartyje numatytus veiksmus, nesiekė konkretaus rezultato, neveikė savavališkai, privalėjo paklusti įmonės vidinei tvarkai bei įmonės atstovų nurodymams, suteikti darbo įrankiai ir priemonės, jai buvo nustatytas darbo laikas, bei buvo numatytas konkretus užmokestis, savo vykdoma veikla J. S. neturėjo jokios ekonominės rizikos, o ekonominę riziką prisiimdavo MB „Lukšių ūkis“, kuriam ir priklausė pardavinėjamos uogos ir vaisiai, darytina išvada, kad MB „Lukšių ūkis“ ir J. S. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama nulėpti darbinius santykius.

Nurodo, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių . Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Šiuo atveju darbuotoja J. S. dirbo pagal individualios veiklos verslo liudijimą, buvo sudaryta tarp MB „Lukšių ūkis“ ir J. S. Paslaugų teikimo sutartis, todėl šalis siejo ne darbo, o išimtinai civiliniai paslaugų teikimo santykiai, kurie negalėjo būti prilyginami darbo santykiams ir konstatuotas nelegalaus darbo faktas.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte numatyta, jog individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius (1 punktas); savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (2 punktas); savarankiška sporto veikla (3 punktas); savarankiška atlikėjo veikla (4 punktas). Individualia veikla užsiimantis asmuo su kitais fiziniais asmenimis turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ar pan. Nurodo, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. LR civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalyje paslaugų teikimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), bei kliento įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus. Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Šiuo atveju J. S. teikė pareiškėjai paslaugas, konkrečiai - nurodomas Sutarties objektas - vykdytojas įsipareigoja suteikti užsakovui prekybos paslaugų teikimą, įmonės prekių pardavinėjimus, uogų, vaisių, daržovių, nustatytose įmonės lauko pardavimo vietose bei paviljonuose, IKI parduotuvėje Vilniuje, vykdanti pardavėjo-kasininko paslaugas sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, o užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui už tinkamai suteiktas paslaugas pagal šioje sutartyje numatytą tvarką. Priešingai nei vertino VDI, nėra būtinas konkretaus rezultato sukūrimas, nes tai nėra rangos sutartys, tai yra paslaugų teikimo sutartys, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. J. S. individualią veiklą vykdė išimtinai savo iniciatyva ir savo noru, o Paslaugų teikimo sutartis sudaryta šalių susitarimu ir laisva valia. Pažymi, kad pardavėja veikė išimtinai savarankiškai teikdama prekybos paslaugas pareiškėjai. D. E. M. tik nustatydavo savo produkcijos kainas ir surinkdavo pinigus už MB „Lukšių ūkis" parduotą produkciją. Nurodymai buvo duodami tik tokie, kurie susiję su tuo, jog pareiškėjos perduota produkcija nebūtų pažeista (nesugestų), būtų laiku parduodama. J. S. nebuvo jokio nustatyto darbo grafiko, jai tiko pasirinktas laikas ir ji teikė paslaugas pačios pasirinktu laiku, paslaugos buvo teikiamos tik pagal susitarimą. Pareiškėja nekontroliavo J. S. veiklos, nemokėjo jos mokesčių, mokėjo Sutartyje numatytą kainą už suteiktas paslaugas, o pati pardavėja mokėjosi visus individualios veiklos mokesčius valstybei, t. y. veikė savarankiškai. P. S. 5.3. punktą, vykdytojas įsipareigoja pats sumokėti LR įstatymais nustatytus mokesčius. Priešingai nei nurodoma Nutarime, pardavėja turėjo ekonominę riziką, nes neteikiant paslaugų ar jas teikiant netinkamai, jai nebūtų mokamas Sutartyje numatytas užmokestis už suteiktas paslaugas, motyvuojant netinkamu paslaugų teikimu. Tinkamą paslaugų teikimą kontroliavo pareiškėjos direktorė ir tokią teisę pagal sutartį ji turėjo, nes tik už tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą sumą už suteiktas paslaugas. Visiškas nesidomėjimas paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis būtų nelogiškas ir netgi keltų riziką pareiškėjos verslui, jo pelningumui, kadangi visas pelnas tiesiogiai priklauso nuo laiku parduotos produkcijos ir jos tinkamo išlaikymo, kadangi parduodami greitai gendantys produktai. Pagal paslaugų teikimo sutartis, vykdytojas įsipareigoja suteikti paslaugas kokybiškai ir laiku, pagal suderintus grafikus (4.1.1.). Užsakovas įsipareigoja atsiskaityti per 14 dienų po tinkamo paslaugų suteikimo ir paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (5.2.). Taigi pareiškėja įsipareigojo atsiskaityti tik už tinkamai suteiktas paslaugas, kas taip pat paneigia bet kokių darbo santykių tarp šalių buvimą. Sutartyje numatyta ir šalių atsakomybė - užsakovas, laiku nesumokėjęs sutartyje nustatyto atlyginimo, moka vykdytojui 0,2 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną (6.1.). Vykdytojas, sutartyje nustatytu terminu arba pagal šalių suderintą grafiką nesuteikęs paslaugų, moka užsakovui 0,2 proc. nuo šios sutarties sumos delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną (6.2.). Taigi šalys turi abipusių teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu, kurios yra tolygios, abi prisiima nuostolių (ekonominę) riziką, kas paneigia darbo santykių buvimą. Pareiškėjos nuomone, kad skundžiamas VDI nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, itin formalus ir šališkas, prieštaraujantis esantiems rašytiniams duomenims bei teisiniam reglamentavimui. Pareiškėjai visiškai nepagrįstai buvo paskirta 1800 Eur bauda kai objektyviai negalima konstatuoti nei vieno nelegalaus darbo atvejo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius (toliau - Atsakovas, VDI) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad jis 2023-02-01 priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ- 20866, kuriuo MB „Lukšių ūkis" kaip juridiniam asmeniui skirta 1800 eurų dydžio bauda už Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. pažeidimą. Atsakovas pažymi, kad nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką tinkamai skyrė baudą MB „Lukšių ūkis". VDI inspektoriams atlikus patikrinimą pareiškėjos prekybos vietoje, buvo rasta dirbanti, pareiškėjos vaisius ir uogas pardavinėjanti J. S. Iš jo buvo paimtas rašytinis paaiškinimas dėl jos vykdomos veiklos, kurį įvertinus VDI nekilo abejonių dėl civiline sutartimi slepiamų darbinių teisnių santykių, kadangi iš paaiškinimo matyti, kad jai yra nustatytas darbo laikas, duodamos darbo priemonės, už darbą gauna konkretų mėnesinį užmokestį, parduodamos prekės priklauso pareiškėjai, prekes pristato ir visus einamuosius klausimus sprendžia su įmonės vadove, o ji pati neneša jokios ekonomines rizikos.Sutinka su pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, kad individualia veikla užsiminantis asmuo turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis su kitais asmenimis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ir pan. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos, tačiau atkreipia dėmesį, kad šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykiu. Tiriant tokias situacijas, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus. Vienas iš požymių, skiriančių paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra tam tikrą veiklą vykdančio asmens savarankiškumas. Veikla yra savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veikla. Be to, civilinių sutarčių esmė — šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos j rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį — atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejama su gaunamu rezultatu. Nagrinėjimu atveju VDI nekilo abejonių, kad šalis siejo darbiniai teisiniai santykiai, todėl priimtu nutarimu buvo skirta bauda. Nors pareiškėja savo skunde bando įrodyti, kad minėtas asmuo veikė savarankiškai, asmuo individualią veiklą vykdė išimtinai savo iniciatyva ir noru, tačiau byloje esantys asmens paaiškinimas tai paneigia, kadangi J. S. savo paaiškinime aiškiai nurodo, kad dirba pardavėja, prekiauja vaisiais ir daržovėmis. Jos darbo laikas nustatytas nuo 9 iki 18 val. nuo pirmadienio ir šeštadienio darbo laiką nustatė E. M., ji yra direktorė. Darbo užmokestis yra minimumas, t. y. 730 Eur. Dienos pabaigoje apyvartą atiduoda E. M.. kioske banko skaitytuvas yra įmonės. Kioske prekių užsakymų nedaro, neužsiima tuo yra tik pardavėja. Jeigu negali išeiti į darbą perspėja E. M.. Už paviljone sunaudotą elektrą nemoka mokesčių. Ji už MB Lukšių ūkis kioską nieko nemoka jai moka tik už pardavėjos darbą. Inventorizaciją atlieka E. M.. Pareiškėjos teigimu, iš sutarties sąlygų matyti, kad šalys turi abipusių teisių ir pareigų, abi prisiima nuostolių riziką, kas pareiškėjos vertinimu paneigia darbo santykių buvimą, tačiau VDI įsitikinimu nustatytos faktinės aplinkybės yra priešingos, todėl ir sutartis vertintina kaip formali ir neatspindinti tikrosios šalių valios. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad sutarčių 3 punktas numato, kad minėtas asmuo teikia pardavėjo pareigas - paslaugas, nors galimybės vykdyti tokią ekonominę veiklą pagal individualios veiklos pažymą įstatymai nenumato. Tame pačiame punkte nurodytas ir atlyginimas 730 Eur per mėnesį, kuris yra pastovus ir nekintamas. VDI manymu, šia sutartimi pareiškėja siekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, ką turėtų padaryti, jei asmenys būtų įdarbinti pagal darbo sutartį.

Atkreipia dėmesį, kad nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Šiuo atveju minėtas asmuo dirbo nesudarius su juo darbo sutarties, tuo pačiu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas, o valstybė mokesčių pavidalu negavo priklausančių pajamų. Pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys, todėl šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. VDI, nagrinėdama šią bylą , išsamiai išanalizavo visus duomenis, atsižvelgė į tai kad pareiškėja atsisakė atvykti į protokolo surašymą bei nepateikė savo pozicijos dėl padaryto pažeidimo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į teisminę praktiką skyrė artimą vidurkiui įstatymo leidėjo numatytą dydžio baudą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą, prašydama jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 880 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2022-10-28 pavedimu Nr. 1806, VDI inspektoriai 2022-11-18 apie 11:00 val. atliko patikrinimą prekybos paviljone, adresu Šeškinės g.32, Vilnius.

2023-01-12 buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1539-0040, kuriame nurodyta, kad nustatyta nelegaliai dirbusi J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri VDI Vilniaus skyriui pateikė individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ir prekybos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2022-0330 su MB „Lukšių ūkis“. Padaryta išvada, kad J. S. ir MB „Lukšių ūkis“ siejo darbiniai teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.

2023-01-18 VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1539-0005, kuriame nurodė, kad MB „Lukšių ūkis“, atstovaujama direktorės E. M., pažeidė UĮ nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, 2022-11-18 leido įmonėje dirbti pardavėjai J. S., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties bei nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais (neveikimu) MB „Lukšių ūkis“ padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 p. numatytą pažeidimą.

2023-02-01 Nutarimu VDI, atlikusi darbo santykius kvalifikuojančių požymių analizę, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad MB, atstovaujama direktorės E. M., pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams (darbuotoja pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, vykdė darbdavio nurodymus, jai buvo nustatytas darbo laikas bei konkretus darbo užmokestis, ekonominę riziką prisiėmė MB) , tarp MB ir J. S. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama nuslėpti darbinius santykius. Nutarimu paskirta 1 880 Eur ekonominė sankcija.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.

Teismų praktikoje pažymima, jog norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbdamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas ar einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Pareiškėjos teigimu, atsakovė netinkamai vertino, kad tarp MB ir J. S. buvo susiklostę darbo santykiai. Pareiškėjos teigimu tarp MB ir J. S. susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai.

Teismas pažymi, kad tiek darbo sutarties, tiek rangos sutarties atveju yra atliekamas darbas, tačiau rangos atveju būtinas rezultatas. Iš to seka, kad, nors pagal abi sutartis yra atliekamas darbas, tačiau esminis dalykas yra tai, jog darbo sutartyje svarbiausia darbo funkcijų atlikimas, o rangos sutartyje – rezultato gavimas. Taip pat darbo sutartis yra asmeninio pobūdžio, tai reiškia, jog darbuotojas, jei neturi darbdavio sutikimo, privalo pats atlikti jam pavestą darbą. Priešingai, rangos sutartyje svarbiausia rezultato gavimas, o kas atliks darbą, nesvarbu. Darbą gali būti atlikęs ir ne pats rangovas, svarbiausia – tinkamo rezultato gavimas. Pažymėtina ir tai, kad, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o rangos sutarties atveju, šalių pavaldumo nėra (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus nutartys: Nr. 3K-3-264/2002, Nr. 3K-3-123/2001; Nr. 3K-3-543/2003; kt.).

Pagal CK 6.645 straipsnio 3 dalį, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Rangovas pats organizuoja darbą, jo laiką, būdus. Darbo sutartyje rizika tenka darbdaviui, nes jis atsako už darbuotojo darbo kokybę. Darbo sutartiniuose santykiuose darbuotojas gauna darbo užmokestį, t. y. sistemiškai mokamą atlyginimą už atliekamą darbą. Rangos sutartyje vykdytojas irgi gauna atlygį, tačiau ne darbo užmokestį, o atlyginimą, kuris sumokamas tinkamai įvykdžius sutartį. Kadangi darbus rangovas atlieka savo rizika, tad jo atlyginimas priklauso ne nuo proceso, o nuo rezultato. Tuo tarpu asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, atlieka tam tikras funkcijas pagal savo pareigas, pagal jam privalomas vidaus darbo taisykles, yra pavaldus įmonės administracijai.

Byloje nustatyta, kad J. S. VDI inspektoriams 2022-11-18 vykusio patikrinimo metu paaiškino, jog dirba pardavėja Šeškinės g. 32 MB „Lukšių ūkis“ , prekiauja vaisiais ir daržovėmis. Jos darbo laikas yra nuo 9 val. iki 18 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio, darbo laiką nustatė E. M., kuri jai yra direktorė. J. S. nurodė, kad jos darbo užmokestis yra minimalus – 730 Eur, mokamas grynais. Dienos apyvartą ji atiduoda E. M., kioske banko skaitytuvas yra nejos, ji kioske esančių prekių neužsako, ji yra tik pardavėja .Už paviljone sunaudotą elektrą ji nemoka, už kioską nieko nemoka, inventorizaciją atlieka direktorė E. M..

Nors nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarp jos ir J. S. nebuvo pavaldumo, tačiau vertinant visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, neabejotina, jog J. S. dirbo pardavėja MB naudai, naudodamasi MB suteiktomis priemonėmis. Minėtos aplinkybes patvirtintos J. S. VDI teiktais paaiškinimais. Aplinkybę, kad šiuo atveju buvo pavaldumo santykiai, patvirtina ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. Akivaizdu, kad J. S. ir MB direktorė aiškiai suvokė susiklosčiusius teisinius santykius kaip darbuotojos ir darbdavio, o ne kaip santykius tarp užsakovo ir rangovo.

Iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies seka, kad individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan.

Teismo vertinimu, iš minėtos teismų praktikos, teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad tarp pareiškėjos ir J. S. buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai. J. S. buvo įdarbinta ne siekiant vienkartinio rezultato, o būtent nuolatinei (turinčiai tęstinį pobūdį) veiklai. Pažymėtina, kad atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymio: J. S. turėjo laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos, privalėjo atvykti į darbą nurodytų laikui ir dirbti nustatytą valandų skaičių, dirbo su įmonės įranga, MB patalpose. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tarp MB ir J. S. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama nuslėpti darbinius santykius. Konstatuotina, kad J. S. MB dirbo nelegalų darbą.

UĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. UĮ 1 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos ir darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas). UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomas fizini asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 10 dalis numato, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Teismas daro išvadą, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame U. K. atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent UĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl UĮ nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

Įvertinus tai, kad UĮ 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad Bendrovė atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, darytina išvada, jog jai ekonominė sankcija už pažeidimą, nustatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte pritaikyta pagrįstai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu. Analogiškos praktikos savo nuoseklioje praktikoje laikosi LVAT (2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-324-442/2022).

UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovė, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pagrįstai skyrė baudos vidurkį, t. y. 1 880 Eur ekonominę sankciją. Pažymėtina, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos MB „Lukšių ūkis“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič