- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- 1-25-420/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14513-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B. (buvusi K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime, adresu Panevėžys, P. Puzino g. 12, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi (santuokos sudarymo data – 2024-10-01), teista:
1) 1993-04-02 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.;
2) 1994-02-23 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams;
3) 1996-12-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams su 1/3 turto konfiskavimu;
4) 1999-10-06 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos 111 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams;
5) 2001-11-12 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėn. su 800 Lt vertės turto konfiskavimu;
6) 2007-07-31 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį 910 Lt (7 MGL) bauda;
7) 2010-01-08 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 13 metų;
8) 2024-03-22 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams;
bausmės neatlikusi, teistumai neišnykę, kaltinama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. (įvykio metu – K.) 2024 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, suėmusi rankomis už plaukų M. D., ją pargriovė ant žemės ir gulinčiai kojomis spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių, bet ne mažiau vieno karto, į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai M. D. dėl krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl antro juosmeninio slankstelio ūmaus kompresinio lūžio ir dešinės pusės X ir XI šonkaulių ūmių lūžių – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino. Ji parodė, kad į nukentėjusiosios namus atvyko kartu su E. M., dar buvo G.. Jie visi buvo viduje ir gėrė alkoholinius gėrimus, nukentėjusioji taip pat gėrė. Vėliau ji (kaltinamoji) su M. išėjo į lauką, klausė kur tualetas. Ji nemušė nukentėjusiosios, nepargriovė jos ir nespardė, netampė už plaukų, tik buvo trumpai sugriebusi už rankos. Vėliau kaltinamoji kvietė „Bolt“ automobilį, taip pat policiją, kad nuvežtų ją namo. Nukentėjusioji meluoja, ji pati sau susilaužė šonkaulį, griuvinėdama. Pirmą kartą ji dukrai pasakė, kad nugriuvo pati.
Nukentėjusioji M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną pas ją atėjo G., R. G. tvarkė malkas, o jos sėdėjo kambaryje. Atėjo kaltinamoji su vaikinu, jos vardo ir pavardės ji tuomet nežinojo. Vaikinas, kuris su ja atėjo, pasiprašė į tualetą. Ji išėjo į lauką ir paaiškino kur yra tualetas. Kaltinamoji taip pat išėjo į lauką, griebė jai už plaukų ir pradėjo spardyti. Ji nežino, kiek tiksliai smūgių buvo suduota. Smurto metu nukentėjusiajai buvo sulaužytas šonkaulis dešinėje pusėje, sužalotas stuburas. Kitą dieną kaimynė iškvietė greitąją pagalbą, ji keturias savaites praleido ligoninėje. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl iš pradžių (dukrai ir ligoninėje) neigė, kad ją sumušė.
Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną M. D. pakvietė ateiti pas ją išgerti. Tai buvo iki pietų. Tuomet bute buvo ji pati, jos vyras ir M.. Vėliau atvyko K. su E. M.. Visi gėrė, M. taip pat. Po kurio laiko M. išėjo į lauką, po to išėjo K.. Grįžusi M. pasakė: „S. mane atpizdino“, kad jai skauda. Pati liudytoja nebuvo išėjusi į lauką ir nematė kas įvyko, M. neklausinėjo. Kitą dieną M. paskambino liudytojai ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. M. buvo paguldyta į ligoninę.
Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną kartu su žmona atvyko pas M. į svečius. Jie visi gėrė alkoholį. Vėliau atėjo K. ir E.. Po kiek laiko D. su K. išėjo į lauką. M., grįžusi, pasakė, kad K. ją sumušė. Netrikus atvažiavo policija ir išvežė K. kartu su M.. Liudytojas nematė muštinių. Ant M. veido nieko nesimatė, tik sakė, kad skauda šoną, ranką. M. nesakė kodėl K. ją mušė.
Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kelis kartus lankėsi pas nukentėjusiąją, išgėrinėjo. Įvykio dieną jį ir S. pas nukentėjusiąją pakvietė R. G. ir I. G.. Visi gėrė brendį ir degtinę. Konflikto nematė. Prisimena, kad iš kambario į lauką buvo išėjusi nukentėjusioji. S. vieną kartą buvo išėjusi į tualetą. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo lauke, S. liko bute. Lauke jokio konflikto liudytojas nematė, kadangi visą laiką buvo bute, o į lauką išėjo tik tuomet, kai atvyko policija.
Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba pavėžėja, todėl kartais paveždavo K., asmeninių santykiu su ja neturi. Tą dieną navigacija netiksliai nukreipė ją prie „(duomenys neskelbtini)“. Atvykusi, pamatė S., jos paklausė ką čia veikia. Tuomet iš už kampo išlindo močiutė ir jos pradėjo kalbėtis lyg tai apie skolas. S. buvo agresyviai, net piktokai nusiteikusi, piktai kalbėjo su močiute. Liudytoja bandė raminti S., tačiau netrukus išvažiavo. Ji nebuvo išlipusi iš automobilio. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. buvo suėmusi tai moteriai už plaukų (1 t., b. l. 115). Liudytoja nurodė, jog nors dabar visų aplinkybių nepamena, tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu neturėjo tikslo duoti tyrėjai neteisingus parodymus, tie parodymai yra teisingi.
Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo atėjusi pas kaimynę V. A., kurios langai išeina į „(duomenys neskelbtini)“ ir į M. D. kiemą. Pro langą ji matė, kad lauke buvo M., K. ir dar vienas vyras. Apie ką jie kalbėjo ji negirdėjo. Staiga K. užpuolė M., sugriebė ją už plaukų, nustūmė ant žemės, o M. pargriuvus – smūgiavo rankomis ir kojomis. Nors tuo metu kieme buvo „Bolt“ taksi automobilis ir matėsi tik iki pusės, K. buvo pasilenkusi prie M., pagal judesius liudytoja sprendė, kad muša. Matė, kaip M. pargriuvo ir bandė atsikelti. Tuomet taksi automobilis išvažiavo. Kieme buvęs vyras nieko nedarė. Po įvykio tą pačią dieną atvyko M. dukra, iš pradžių M. jai pasakė, kad nugriuvo pati, tačiau liudytoja paaiškino, kad M. buvo sumušta K.. M. nesakė dėl ko ją sumušė.
Liudytoja V. S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną pas ją buvo atėjusi kaimynė N. B.. Pokalbio metu ši pasakė: „Žiūrėk, M. kažkas muša.“ Liudytoja priėjo prie lango ir pamatė, kad lauke tuo metu buvo dvi moterys, M. ir K., vyrų nematė. Netoliese stovėjo lengvasis automobilis, kuriame sėdėjo vairuotoja – moteris. Atstumas nuo lango, per kurį buvo stebimas įvykis, iki automobilio buvo apie 5–6 metrus, automobilis buvo įvažiavęs į keliuką tarp liudytojos namo ir M. namo. Ji pamatė, kaip M. buvo suduotas smūgis – ji nugriuvo, pradėjo ropoti, o K. jai spyrė. Automobilis stovėjo taip, kad visi veiksmai nebuvo pilnai matomi. Ji stebėjo situaciją trumpai, nes po patirto insulto ilgai stovėti negali. Ji matė smurtinius veiksmus, vykusius už automobilio – buvo suduotas smūgis M. į galvą, dėl kurio ji pargriuvo. Vėliau matė, kaip M. bandė išropoti iš po automobilio, bet buvo vėl įtraukta. Spyrio momento liudytoja tiksliai neįžvelgė, tačiau, jos manymu, spyris buvo. Ji nematė, kad moterys būtų viena kitai įsikibusios į plaukus.
Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną vakare paskambino jos mama M. D.. Atvykusi, rado ją sėdinčią lovoje. Mama paaiškino, kad keldamasi atsitrenkė į staliuką ir skauda nugarą, paprašė iškviesti greitąją pagalbą. tačiau ši atsisakė, nes motina buvo neblaivi. Tuo metu atėjo kaimynė N. B. ir pasakė: „M., nemeluok, tave sumušė“, pasakė kas. Ji taip pat pasakojo, kad incidentas įvyko dieną – buvo vartojamas alkoholis, o smurtas prieš motiną įvykdytas prie kampo, lauke. Kitą ar trečią dieną jai kažkas paskambino ir informavo, kad motina ligoninėje. Tuomet liudytoja nuvyko pas ją į ligoninę ir sužinojo, kad mamai pažeisti du ar trys slanksteliai. Gydytojas sakė, jog mama buvo sumušta, bus paguldyta į slaugos skyrių. Į slaugos skyrių ji nuvyko apie 16 val. ir rado du policijos pareigūnus. Mama policijai pasakojo, jog tą dieną pas ją buvo atėjusi moteris su vyriškiu. Ji šiam pasakė: „Galėjai geresnę moterį susirasti“, o po šių žodžių buvo išvilkta į lauką ir sumušta. Vėliau, kai mamai paskyrė pratimus su kamuoliu, jai pradėjo skaudėti šoną. Pakartotinas rentgeno tyrimas parodė, kad buvo lūžęs šonkaulis.
Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2024-04-17 13 val. 59 min. gautas M. D., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad 2024-04-15, apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), prie jos namo, suduodama smūgius į įvairias kūno vietas, ją sumušė iš matymo pažįstama S. K.. Dėl S. K. veiksmų ji jautė fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus (1 t., b. l. 12-15).
Šalies argumentai
2024-04-17 protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja M. D. nurodė, jog 2024-04-15, po pietų, prie įėjimo į jos namą, S. K. ją stumdė, suėmė rankomis už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 28-30).
2024-04-18 įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nerasta jokių pėdsakų, turinčių reikšmės bylos tyrimui (1 t., b. l. 18, 20-22).
2024-04-18 asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios M. D. kūnas, dešinės plaštakos srityje, dešinės kojos blauzdos srityje, kairės pusės krūtinės srityje buvo matomos tamsiai mėlynos spalvos, įvairaus diametro hematomos (1 t., b. l. 38, 41-43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024-06-26 išvadoje Nr. G 1785/2024 (01) nurodyta, kad M. D. kūne konstatuota krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva, pirmo ir antro juosmeninių slankstelių ūminiai kompresiniai lūžiai. M. D. kūne konstatuota krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2024 m. balandžio 17 d. Tiksliai pasakyti apie sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės dėl neišsamaus sužalojimo makromorfologinio aprašymo pateiktuose dokumentuose. Pirmo ir antro juosmeninių slankstelių ūminiai kompresiniai lūžiai padaryti tikėtina nugriuvus ant sėdmenų su ištiesta nugara. Sužalojimas padarytas prieš atvykstant į gydymo įstaigą, tikėtina penkių parų laikotarpyje. Poodinė kraujosruva atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pirmo ir antro juosmeninių slankstelių ūminiai kompresiniai lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. M. D. kūne konstatuota krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo susidaryti tiek nugriuvus, tiek trenkus į nurodytą sritį. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pirmo ir antro juosmeninių slankstelių ūminiai kompresiniai lūžiai padaryti tikėtina nugriuvus ant sėdmenų su ištiesta nugara. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 67-69, 70).
2024-11-27 vykusiame teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas K. Z. savo 2024-06-26 teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 1785/2024 (01) patvirtino, papildomai paaiškino, kad L yra juosmeniniai slanksteliai, o Th yra krūtininiai slanksteliai. Vadovaujantis radiologine išvada buvo konstatuota, kad yra pirmo ir antro juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai. Vadovaujantis bendra priimta vertinimo kriterijų apibendrinama turinčia literatūra, vertino, kad ūminis lūžis tai yra kažkur savaitės bėgyje. Tuo metu specialistui pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų apie šonkaulių lūžius. Buvo tik sumušimai ir buvo pateikta, kad yra kraujosruva krūtinės ląstos srityje, kairėje pusėje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-06-02 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. PEKG 35(91)/2025 (01) M. D. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, antro juosmeninio slankstelio ūmus kompresinis lūžis, dešinės pusės X ir XI šonkaulių ūmūs (švieži) lūžiai. Nustatyti sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, poodinė kraujosruva, vertinant ją atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Lūžiai galėjo būti padaryti 2024-04-15 įvykusio įvykio metu. Antro juosmeninio slankstelio lūžis galėjo būti padarytas griūnant ant sėdmenų su ištiesta nugara, o šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kaip griūnant bei atsitrenkiantį kietus bukus ribotus paviršius ar daiktus, taip ir suduodant smūgius kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Šonkaulių lūžiai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Visi lūžiai galėjo būti padaryti panašiu, artimu vienas kitam arba tuo pačiu metu (2 t., b. l. 108-111).
2025-07-03 vykusiame teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas R. R. savo 2025-06-02 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. PEKG 35(91)/2025 (01) nurodytas išvadas patvirtino, papildomai paaiškino, kad jo kolegė ekspertė J. M. Č. yra ir gydytoja radiologė. Vertinant gautas rentgenogramas, pirmo slankstelio lūžio ji nematė ir jo neužfiksavo. Kaip nurodyta išvados ketvirtame punkte, yra tikimybė, kad šonkaulių lūžiai ir slankstelis galėjo lūžti vienu metu, nors kategoriškos išvados negalima pateikti. Maksimalus laikotarpis tarp šių lūžių gali būti iki mėnesio, nes šonkaulių lūžiai nustatyti beveik po pusantro mėnesio po įvykio, be to, nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus moteris. Jei tai būtų jaunas ir sveikas žmogus, tai tie šonkauliai jau turėtų būti sugiję. Negalima atmesti galimybės, kad lūžis galėjo būti padarytas ir iki 2024 m. balandžio 15 d.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamajai S. B. inkriminuota, kad ji 2024 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, suėmusi rankomis už plaukų M. D., ją pargriovė ant žemės ir gulinčiai kojomis spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių, bet ne mažiau vieno karto, į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai M. D. dėl krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl antro juosmeninio slankstelio ūmaus kompresinio lūžio ir dešinės pusės X ir XI šonkaulių ūmių lūžių – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji S. B. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino, parodė, jog ji nemušė nukentėjusiosios, nepargriovė jos ir nespardė, netampė už plaukų, tik buvo trumpai sugriebusi už rankos. Tačiau teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes jų nepatvirtina kiti įrodymai, atvirkščiai, juos visiškai paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismas laiko, jog kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos ekspertizės aktu, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji M. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog jai išėjus į lauką, kaltinamoji taip pat išėjo, griebė jai už plaukų, pargriovė ją ir pradėjo spardyti. Ligoninėje paaiškėjo, kad jai sulaužyti šonkauliai, sužalotas stuburas. Liudytojai I. G. ir R. G. parodė, kad M. išėjus į lauką, išėjo ir S.. Grįžusi M. pasakė, kad S. ją sumušė, kad jai skauda. Liudytoja R. P. parodė, kad buvo trumpam atvažiavusi į nukentėjusiosios kiemą, matė agresyviai nusiteikusią S., kuri piktai kalbėjo su močiute, buvo suėmusi jai už plaukų. Liudytoja N. B. parodė, kad pro langą lauke pamatė M. ir K., K. užpuolė M., sugriebė ją už plaukų, nustūmė ant žemės, o M. pargriuvus – smūgiavo rankomis ir kojomis. Liudytoja V. S. A. parodė, kad pro langą lauke pamatė M. ir K., M. buvo suduotas smūgis į galvą, ji nugriuvo, pradėjo ropoti, o K. jai spyrė. Liudytoja L. K. parodė, kad mama vakare jai pasiskundė, kad skauda nugarą. Iš pradžių ji sakė, kad pati atsitrenkė į staliuką, tačiau kaimynė N. B. pasakė, jog matė kaip mamą sumušė kaltinamoji. Kitą dieną mama, kai ją paguldė į ligoninę, papasakojo, kad ją sumušė. Analogiškus parodymus nukentėjusioji ir liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu, netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo, liudytojai I. G. ir R. G. yra geruose santykiuose su kaltinamąja, liudytojai R. P., N. B. ir V. S. A. yra visiškai pašaliniai asmenys, nedalyvavę įvykyje, ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
2024-04-18 M. D. kūno apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad dešinės plaštakos srityje, dešinės kojos blauzdos srityje, kairės pusės krūtinės srityje buvo matomos tamsiai mėlynos spalvos, įvairaus diametro hematomos (1 t., b. l. 38, 41-43). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024-06-26 išvadoje Nr. G 1785/2024 (01) nurodyta, kad M. D. kūne konstatuota krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva, pirmo ir antro juosmeninių slankstelių ūminiai kompresiniai lūžiai. Lūžiai padaryti tikėtina nugriuvus ant sėdmenų su ištiesta nugara, prieš atvykstant į gydymo įstaigą, tikėtina penkių parų laikotarpyje. Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas K. Z. savo 2024-06-26 išvadą patvirtino, papildomai paaiškino, kad jam pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų apie šonkaulių lūžius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-06-02 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. PEKG 35(91)/2025 (01) M. D. nustatytas tik antro juosmeninio slankstelio ūmus kompresinis lūžis, kuris galėjo būti padarytas griūnant ant sėdmenų su ištiesta nugara Be to, nustatyti dešinės pusės X ir XI šonkaulių ūmūs (švieži) lūžiai, galėjo būti padaryti kaip griūnant bei atsitrenkiantį kietus bukus ribotus paviršius ar daiktus, taip ir suduodant smūgius kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Šonkaulių lūžiai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Visi lūžiai galėjo būti padaryti panašiu, artimu vienas kitam arba tuo pačiu metu (2 t., b. l. 108-111). Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas R. R. savo 2025-06-02 ekspertizės akte nurodytas išvadas patvirtino, papildomai paaiškino, kad vertinant gautas rentgenogramas, pirmo slankstelio lūžio nematė ir jo neužfiksavo. Kaip nurodyta išvados ketvirtame punkte, yra tikimybė, kad šonkaulių lūžiai ir slankstelis galėjo lūžti vienu metu.
Visi aukščiau nurodyti įrodymai gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir sudaro logišką įvykių seką. Kokių nors įrodymų, kurie paneigtų, kad antro juosmeninio slankstelio ūmaus kompresinis lūžis ir dešinės pusės X ir XI šonkaulių lūžiai nukentėjusiajai buvo padaryti iki įvykio ar po įvykio, byloje nėra. Konstatuota, kad lūžiai yra ūmūs, t. y. švieži, duomenų, kad nukentėjusioji turėjo nusiskundimų dėl nugaros ir/ar šonkaulių skausmų iki jos sumušimo nėra.
Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamoji S. B. 2024 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, suėmusi rankomis už plaukų M. D., ją pargriovė ant žemės ir gulinčiai kojomis spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių spyrių, bet ne mažiau vieno karto, į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai M. D. dėl krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl antro juosmeninio slankstelio ūmaus kompresinio lūžio ir dešinės pusės X ir XI šonkaulių ūmių lūžių – nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Asmuo, padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajai ir spręsdamas klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
S. B. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jos atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Ji anksčiau aštuonis kartus teista, tame tarpe už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Paskutinį kartą nuteista ilgalaikiu laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, po nuosprendžio paskelbimo nepraėjus ir vienam mėnesiui padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią teisiama šiuo nuosprendžiu. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąją, rodo, jog jos padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, ji iš savo klaidų nepasimokė, ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo jai teigiamo poveikio ir bausmės tikslų nepasiekė. Be kita ko, kaltinamosios asmenybę neigiamai charakterizuoja jos padaryti administraciniai nusižengimai – šešių mėnesių laikotarpyje padarė net devynis įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugumą jų – būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Duomenų, kad ji būtų įrašyta į psichiatro ar priklausomybės ligų kabinėtų įskaitą, nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus kaltinamajai S. B. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnis).
Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinama dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-03-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė už šiuo nuosprendžiu skiriama bausmę, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-03-22 nuosprendį.
Kaltinamajai S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 181-183), panaikintina kaip nereikalinga ir perteklinė, nes ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-09 pareiškė civilinį ieškinį dėl 146,38 Eur patirtų gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 82-84). Nuo 2025-07-01 reorganizavus teritorines ligonių kasas, Panevėžio teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja yra Valstybinė ligonių kasa (2 t., b. l. 128).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Civilinis ieškinys dėl 146,38 Eur gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios S. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai M. D. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios kainavo 146,38 Eur (1 t., b. l. 84) ir buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu, ir yra žalos atsiradimo pagrindas. Valstybinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Dėl nurodyto Valstybinė ligonių kasa turi teisę regreso tvarka pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ši žala atsirado dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir jos kaltės, jai kyla pareiga atlyginti civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymo išlaidomis. Todėl iš S. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 146,38 Eur gydymo išlaidų (CK 6.276 straipsnis).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyta įtariamosios S. B. (tuo metu – K.) 2024-08-22 apklausa (vokas Nr. 1, prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio), paliktinas prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme: prie Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (penkerių metų laisvės atėmimo) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir S. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.
Bausmės pradžią S. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., 2025 m. liepos 14 d.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti bausmę, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. kovo 22 d. nuosprendį.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistosios S. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 146,38 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 38 ct) žalą, žalos atlyginimą pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buveinės adresas Vilnius, Europos aikštė 1, LT-03505, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame įrašytas įtariamosios S. B. 2024-08-22 apklausa, palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.