- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-193-606/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41455-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Antanas Butautas
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-606/2019
Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41455-2018-3
2019 m. birželio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Antano Butauto apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 78 parų arešto bausme.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 52 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. B. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, tai yra, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. 6 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), per neužrakintas duris įsibrovęs į R. Š. priklausantį ūkinį pastatą (daržinę), pagrobė šiam priklausantį 1300 eurų vertės krosinį motociklą „Honda CR 250“, taip pagrobė R. Š. priklausantį 1300 eurų vertės turtą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas A. Butautas prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti, paskirti E. B. švelnesnę bausmės rūšį – baudą, motyvuodami tuo, kad nuteistasis savo kaltę prisipažino, dėl neapgalvoto poelgio nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino kaip nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis E. B. yra vedęs, turi šeimą, augina sūnų, dirba ir gauna atlyginimą, jį skiria šeimos išlaikymui, todėl turėtų galimybę sumokėti ir paskirtą baudą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. P. prašo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).
6. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. B. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas A. Butautas kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, neginčija, prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.
8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
10. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam E. B. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes.
11. Nors nustatyta nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis dirba, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, būtina įvertinti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis E. B. anksčiau teistas net penkis kartus, iš jų net tris kartus už analogiškų tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnis), teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamo apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) kategorijai, nukreipto prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą. E. B. daug kartų baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 120–131). Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu E. B. buvo nuteistas arešto bausme už ne vėliau kaip 2018 m. vasario 11 d. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas arešto bausme už 2018 m. gegužės 17 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o praėjus vos trims mėnesiams po paskutinio nusikaltimo padarymo, 2018 m. rugpjūčio 19 d. jis padarė dar vieną tyčinį analogišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, sistemingai daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei nelinkusį pasitaisyti. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį E. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad pagrobtas motociklas, nors ir apgadintas, tačiau grąžintas nukentėjusiajam, todėl nusikaltimu didesnė žala nepadaryta, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. B. už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis ir nustatytas šios bausmės dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis E. B. dirba, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau įvertinus nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį nusikalsti, skirti jam dar švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nėra jokio pagrindo.
13. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Antano Butauto apeliacinį skundą atmesti.