- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- ATP-28-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01080-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs L. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 1 d., surašytas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 4 d., apie 21.55 val. Alytaus mieste, Statybininkų gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,62 prom. girtumas), vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu L. K. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams. Teismas nustatė, jog L. K. lengvas girtumo laipsnis (0,62 promilių) buvo nustatytas iš byloje esančio asmens blaivumo testo, atlikto 2011-08-04, 22:14:16 val., alkotesteriu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18764 (b.l. 7). Su šiais duomenimis nesutikęs ir kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažinęs L. K. teismui pateikė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2011-08-05 išduotą medicininės apžiūros aktą Nr. 65, kuriuo konstatuota, kad 2011-08-05, 00.10 val., medicininės apžiūros metu alkotesteris rodė 0,38 promilių, o 00.30 val. - 0,28 promilių jo neblaivumo laipsnį. Siekdamas pašalinti byloje surinktų įrodymų prieštaravimus, Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: kokio sunkumo neblaivumo laipsnyje L. K. vairavo automobilį ir kurio tyrimo rezultatais vadovautis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (b.l. 29-30). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius, atlikęs pavestą ekspertizę, ekspertizės akte konstatavo, kad L. K. apžiūros metu atlikti iškvepiamo oro testai ir kraujyje nustatyto etilo alkoholio koncentracija neprieštarauja, o patvirtina policijos alkotesterio parodymus, t.y. kad 2011-08-04 apie 21.55 val. L. K. Alytaus mieste, Statybininkų gatvėje vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje ir šią būklę patvirtina visa byloje pateikta medžiaga. Įvertinus tai, teismas sprendė, jog L. K. veikoje yra ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Skiriant didesnę nei sankcijoje numatytas minimumas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį bei į tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog nustatant neblaivumo laipsnį, apylinkės teismas turėjo vadovautis ne Asmens neblaivumo testu, atliktu alkotesteriu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18764 (b.l. 7), o 2011-08-05 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 65 (b.l. 16), nes pastarajame buvo nustatyta 19 papildomų neblaivumo rodiklių. Neatsižvelgta, kad 2011-10-24/28 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada padaryta išsamiai nesusipažinus su bylos medžiaga. Ekspertizės akte klaidingai nurodyta, jog tiriamasis, nesutikęs su policijos alkotesterio parodymu, 2011-08-05, 00.10 val., kreipėsi į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių. Iš tiesų, skundo autorius į ligoninę atėjo iš karto paleistas iš policijos įstaigos, t.y. apie 23.30 – 23.40 val., ligoninėje užtruko dėl objektyvių priežasčių, o šis netikslumas turėjo įtakos ekspertizės akto išvados tikslumui. LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 p. reikalauja, jog policijos ar inspekcijos pareigūnai nedelsdami patikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Apelianto nesutikimas su alkotesterio parodymais buvo išreikštas raštu, todėl vadovaujantis minėtų taisyklių 6.3 punktu, policijos pareigūnai privalėjo apeliantą pristatyti medicinos apžiūros atlikimui, tačiau to nepadarė. Be to, taisyklių 10 dalis reikalauja, jog kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nors apeliantas nebuvo pristatytas į sveikatos įstaigą bei nebuvo išrašytas siuntimas tikrintis neblaivumą, ekspertizės akte nurodoma, jog medicininė apžiūra atlikta pačiam prašant, tačiau atliekant tokio pobūdžio patikrinimą, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (X skyriaus 27 dalyje) nėra numatyta pareiga medicininę apžiūrą atlikti valandos bėgyje. Skunde taip pat nurodyta, jog alkoholio kiekio organizme nustatymas naudojant alkotesterį – yra netikslus, nes priklauso nuo pūtimo jėgos bei intensyvumo ir, ypač, kaip patogiai (ar nepatogiai) pūsti alkotesterį laiko patikrą atliekantis darbuotojas (tikrinamajam alkotesteris į rankas neduodamas). Būtent tą netikslumą parodo du tuo pačiu alkotesteriu atlikti matavimai, kuomet 20 min. laikotarpiu to paties alkotesterio parodymai skyrėsi nuo 0,38 iki 0,28 promilių (b.l. 16). Pažymėtina, jog būtent 00.10 val. - esant alkosterio parodymams 0,38 promilių, laboratorija nustatė alkoholio kiekį 0,29 promilių (b.l. 16). T.y. alkotesterio parodymas ir laboratoriniu būdu nustatyto kraujyje esančio alkoholio kiekis skiriasi: ( 0,38% - 0.29%): 0,29% x 100% = 31,034%). Todėl lyginant alkotesterio parodymą su tuo pat metu (00.10 val.) paimto kraujo mėginio rezultatu - gaunama, jog alkotesteris fiksavo 31,034% alkoholio daugiau, nei buvo alkoholio kraujyje pagal laboratorijoje objektyviai nustatytus duomenis iš tikro.
Tikrinant policijos alkotesteriu - kraujas imamas nebuvo, tačiau įvertinus alkotesterio metrologinėje patikroje nurodomą jo tikslumą ± 5% bei laikant, jog dėl refliukso ligos iškvepiamame ore ir tiesiogiai kraujyje esančio alkoholio santykis turi būti analogiškas, tai 22.14 val., policijoje alkoholio kiekis kraujyje nustatomas tokiu pat būdu, kaip ir S.Kudirkos vardo ligoninėje bei laboratorijoje, t.y.: 0.62% - 5% - 31,034% = 0,4062 %. Tačiau 0,4062% yra mažiau, nei reikalaujama pagal ATPK 126 str. l d., nes ši norma taikoma tik kai girtumo laipsnis yra nuo 0,41 % iki l,5%. Ekspertizės akte ši aplinkybė nebuvo įvertinta, nors ji nepaneigiama pagal medicininės apžiūros rezultatus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo L. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog L. K. kaltė yra įrodyta byloje sutriktais įrodymais, o apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinės teisės pažeidimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
L. K. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliantas neigia automobilį vairavęs neblaivus – mano, kad alkoholio matavimo prietaisu buvo neteisingai nustatytas jo neblaivumas, o teismas nepagrįstai nesivadovavo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2011-08-05 išduotu medicininės apžiūros aktu Nr. 65, kuriuo konstatuota, kad 2011-08-05, 00.10 val., medicininės apžiūros metu alkotesteris rodė 0,38 promilių, o 00.30 val. - 0,28 promilių jo neblaivumo laipsnį. Apelianto nuomone, siekiant pašalinti šių įrodymų prieštaravimus ir 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius, pavestą ekspertizę atliko išsamiai nesusioažinęs su bylos medžiaga.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. K. padarė ATPK 126 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas L. K. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto lengvas girtumo laipsnis (0,62 promilių) buvo nustatytas iš byloje esančio asmens blaivumo testo, atlikto 2011-08-04, 22:14:16 val., alkotesteriu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18764 (b.l. 7). Su alkotesterio parodymais apeliantas nesutiko ir tai nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantas teigė, jog nors tą pačią dieną buvo vartojęs ypač nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau iš jo burnos alkoholio kvapas galėjo sklisti dėl jo ligos (refliukso). Be to, nesutikdamas su šiais (asmens blaivumo testo) duomenimis, L. K. teismui pateikė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2011-08-05 išduotą medicininės apžiūros aktą Nr. 65, kuriuo konstatuota, kad 2011-08-05, 00.10 val., medicininės apžiūros metu alkotesteris rodė 0,38 promilių, o 00.30 val. - 0,28 promilių jo neblaivumo laipsnį. Siekdamas pašalinti byloje surinktų įrodymų prieštaravimus, Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: kokio sunkumo neblaivumo laipsnyje L. K. vairavo automobilį ir kurio tyrimo rezultatais vadovautis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (b.l. 29-30). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius, atlikęs pavestą ekspertizę, ekspertizės akte konstatavo, kad L. K. apžiūros metu atlikti iškvepiamo oro testai ir kraujyje nustatyto etilo alkoholio koncentracija neprieštarauja, o patvirtina policijos alkotesterio parodymus, t.y. kad 2011-08-04 apie 21.55 val. L. K. Alytaus mieste, Statybininkų gatvėje vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje.
Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-899/2007).
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad L. K. pats asmeniškai kreipėsi dėl medicininės apžiūros atlikimo. Apylinkės teismui buvo pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau –Metodika), įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Kaip matyti iš pateikto akto išvados, apžiūrą atlikusi R. S. nustatė, jog L. K. vartojo alkoholį. Ši aplinkybė nustatyta paties apelianto paaiškinimu gydytojai ir 2011-08-05, 00.10 val. atlikto tyrimo duomenimis, kurio metu nustatyta 0,29% alkoholio koncentracija kraujyje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog vairuodamas automobilį apeliantas buvo neblaivus: alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18764 buvo užfiksuotas nustatytą leistiną normą viršijantis neblaivumas – 0,62 promilės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2011-08-05 medicininės apžiūros aktas Nr. 65, kuriuo konstatuota, kad 2011-08-05, 00.10 val., alkotesteris rodė 0,38 promilių, o 00.30 val. - 0,28 promilių jo neblaivumo laipsnį, nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultato, nes praėjus kelioms valandoms, alkoholio koncentracija apelianto organizme turėjo sumažėti. Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0866181 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ buvo tinkamas naudoti (b.l. 8). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju apelianto blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, apelianto argumentus, jog nustatant jo neblaivumo laipsnį buvo pažeistos patikros procesą reglamentuojančios teisės normos, paneigia ne tik jo paties patvirtinimai apie tai, kad apie 17 valandą jis gėrė kavą su „Sambuka“, bet ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius pateiktas ekspertizės aktas. Pastarajame konstatuota, kad kad L. K. apžiūros metu atlikti iškvepiamo oro testai ir kraujyje nustatyto etilo alkoholio koncentracija neprieštarauja, o patvirtina policijos alkotesterio parodymus, t.y. kad 2011-08-04 apie 21.55 val. apeliantas Alytaus mieste, Statybininkų gatvėje vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
L. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.