Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-19 · Byla Nr. A2.6.-8250-754/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
A2.6.-8250-754/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03282-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.6.-8250-754/2013
Proceso Nr. 4-68-3-03282-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Teresai Nakienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L.,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei adv. J. V. (ord. byloje)

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Institucija) atstovui V. B.,

Vertėjui G. R.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2014 m. kovo 4 d., apie 19.35 val., Raitininkų g. 6A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. FP6174, kliudė stovintį automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taip V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Taip V. L. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. paaiškino, kad nesutinka su surašytu protokolu. Tikslios datos neatsimena, galėjo tai būti 2014-03-04 d., atvyko į koncertą Vilniuje. Pasuko į gatvę netoli arenos, kur vyko koncertas, tačiau buvo labai mažai vietos, todėl išvažiavo. Nuvažiavo iki kito kiemo ir grįžo į Olimpiečių gatvę. Iš automobilio išlipo V. ir Nikita, jie stovėjo ir žiūrėjo, vienas iš priekio automobilio, kitas iš užpakalinės dalies, žiūrėjo, kai jis (V. L.) manevravo, jie ženklais rodė ar gali dar važiuoti. Jokio prisilietimo nepajuto. Ant automobilio Toyota nebuvo jokių pėdsakų prisilietimo. Toyota ne jo automobilis, todėl nežino ar ant jo buvo kažkokių ankstesnių susidūrimo pėdsakų. Po įvykio nebuvo užfiksuota pažeidimų, įbrėžimų. Po koncerto priėjo prie savo automobilio, ten buvo paliktas raštelis, perskaitė, kiek suprato, kad tai iškvietimas į policiją. Tuo metu prie jų priėjo policijos pareigūnai ir paklausė, kas vairavo automobilį ir pareiškė, kad sugadino kitą automobilį. Pareigūnas pareikalavo dokumentų, juos paėmęs išėjo, grįžęs liepė užpildyti atneštą blanką. Paprašė, kad N. S. nufotografuotų automobilius, paskui užpildė blanką ir nuvažiavo į komisariatą. Jų automobilis Toyota buvo apdraustas, tačiau draudimo poliso su savimi neturėjo, buvo tik senas draudimo polisas. Patikrinus policijos komisariate pareigūnai pasakė, kad su draudimu viskas tvarkoje. Automobilis Mazda buvo juodos spalvos, jų atžvilgiu buvo priparkuota priekine dalimi, o jie prisiparkavo priekiniu bamperiu. Automobiliai stovėjo viena prieš kitą. Kai grąžino dokumentus, išvažiavo. Policijos pareigūnai nieko nerodė, automobilio savininko visai nebuvo. N. S. supranta truputi lietuvių kalbą, tai jis pasakė, kad Mazdos vairuotojas aiškina policijos pareigūnams apie automobilio pažeidimus. Kai paprašė parodyti padarytus pažeidimus automobiliui Mazda, į tai niekas nekreipė dėmesio. Įvykio metu nebuvo su savimi draudimo poliso, policijos pareigūnai reikalavo žalios spalvos draudimo kortos. Susiskambino su Latvijos atstovais ir išsiaiškino, kad su draudimu viskas tvarkoje. Policijos pareigūnams pateikė tik seną polisą. Pažeidimų nebuvo nei jų, nei automobilio Mazda priekiniame bamperyje. Policijos pareigūnai priėjo, paprašė pas vairuotoją parodyti pažeidimus ir Mazdos vairuotojas pasakė, kad bamperis pažeistas. Policijos pareigūnus iškvietė liudytojas, kad lyg tai matė, kad buvo kontaktas.

Institucijos atstovas V. B. paaiškino, kad palaiko administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Liudytojas N. S. parodė, kad V. L. pažįsta, jie draugai. 2014-03-04 kartu važiavo į Vilnių. Į Vilnių atvažiavo automobiliu Toyota, kuris priklauso jo tėvui, 19:30 val., nes važiavo į koncertą 20:00 val. Koncertas vyko Olimpiečių gatvėje, ten ir atvažiavo. Jie atvažiavo trise, jis (liudytojas) sėdėjo ant užpakalinės sėdynės. Kadangi koncertas vyko Olimpiečių gatvėje, jie parkavosi greta esančioje gatvėje, galėjo tai būti Raitininkų gatvė. Jis (liudytojas) išlipo iš automobilio, kad padėti prisiparkuoti, bet buvo labai siaura vieta. V. L. buvo už vairo. Jis norėjo pailsėti, todėl vairavo V. L.. Jis norėjo vienoje vietoje prisiparkuoti automobilio užpakaline dalimi, bet pamatė, kad per mažai vietos, todėl išvažiavo ir atvažiavo antrą kartą, tada vėl bandė parkuotis automobilio priekine dalimi. Ten stovėjo Mazda, valstybinis numeris BDR, skaičių neprisimena. Antrą kartą išlipo ir V. R., jis stovėjo prie automobilio priekinės dalies, o jis (liudytojas) iš automobilio užpakalinės dalies, taip abu rodė, kiek galima važiuoti. Jie prisiparkavo ir nuėjo į koncertą. Pirmą kartą neprisiparkavo. Tarp Toyota ir Mazdos automobilio buvo apie 30 cm atstumas. Ant jų automobilio nebuvo jokių apgadinimų. Apgadinimų nerado ir ant Mazdos. Kai baigėsi koncertas, jie atėjo prie automobilio ir prie jų priėjo policininkas, o po 5 minučių atėjo Mazdos automobilio savininkas. Jis atėjo ne vienas, su mergina, o kas Mazdos savininkas nežino. Antrą kartą parkuotis grįžo po 3 minučių. Ilgai parkavosi, nes atstumas buvo labai mažas. Buvo 3 bandymai, iš trečio karto prisiparkavo priekinė dalimi prie Mazdos priekinės dalies. Iš kitos pusės buvo Volswagen automobilis, atrodo, baltas, bet kai atėjo po koncerto minėto automobilio jau nebuvo. Ant Mazdos nepastebėjo pažeidimų, kai paprašė pareigūno parodyti pažeidimus, jis pasakė: - „Eik pats ir paieškok“. Jie buvo šoke ir įžeisti, kad kaltina tuo, ko nepadarė. Policijos pareigūnai jokių nuotraukų nedarė, į jų pastabą pasakė, kad viskas yra ir teismas nuspręs. Policijos pareigūnai jau buvo prie automobilio, kai grįžo iš koncerto. Jis prašė, kad parodytų, kur apgadintas automobilis, bet neparodė. Kai parkavosi jau buvo tamsu. V. L. pasirašė viską, ką jam davė pareigūnai.

Liudytojas V. R. parodė, kad V. L. jo pažįstamas, susipažino per Nikita. 2014-03-04 atvažiavo į Vilnių, į koncertą. V. L. parkavo automobilį sudėtingoje vietoje. Galėjo tai būti Raitininkų g. Parkavosi tarp Mazdos mėlynos ir Džipo. Jų Toyota Corola pilkos spalvos. Parkavo automobilį V. L.. Jie atvažiavo prie Mazdos, bandė parkuotis užpakaline dalimi, nepavyko, tada nuvažiavo, grįžo, ir pradėjo parkuotis priekine dalimi automobilio. Mazda stovėjo priekine dalimi į jų automobilį. Su Nikita bandė padėti rankomis ir žodžiai V. L., rodė ar dar galima važiuoti. Iš jo pusės, kur jis žiūrėjo, automobiliai nesusidūrė. Atrodo, kad prisiparkavo iš antro karto. Pirmą kartą nebuvo kontakto su Mazda. Policijos pareigūnas jau buvo, kai grįžo iš koncerto. Pareigūnas nieko neparodė, tik paklausė kas vairavo jų automobilį. Savininkas Mazdos pasakė, kad pas jį deformavosi bamperis. Mazda, automobilis apie 10 metų senumo, jis neatrodė naujas, dulkėtas buvo. Atrodo, kad V. L. kažką pasirašė. Schemos nematė, nežino, kaip nubraižyta. Buvo vakaras, tamsu, sausas oras. Abu automobiliai stovėjo vienas į kitą priekine dalimi.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad V. L. nepažįsta, datos dabar neatsimena, bet galėjo tai būti 2014-03-04, tai buvo apie 19 val. Priėjęs prie lango, gyvena 4 aukšte, pamatė, kad automobilis su latviškais numeriais bandė prisiparkuoti. Tarpas buvo labai mažas ir todėl galinio bamperio dešine puse prisilietė prie priekinio bamperio automobilio Mazda, juodos spalvos. Matė, kad juodas automobilis sujudėjo, bet garso jokio nebuvo. Iš Toyotos išlipo du asmenys, kažką pašnekėjo, paskui atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, tačiau labai greitai grįžo ir vėl bandė parkuotis ir tada atsitrenkė į kitą automobilį. Abu kartu buvo išlipę keleiviai ir žiūrėjo. Antrą kartą kai atsitrenkė, automobilis irgi sujudėjo ir jau buvo garsas, tačiau Toyota automobilis nežiūrint į tai prisiparkavo, iš jos išlipo 3 ar 4 žmonės, užrakino automobilį ir išėjo. Pirmą kartą bandė parkuotis galu ir kliudė juodos Mazdos priekinę dalį. Vairuojamo automobilio bamperio galu, kliudė stovinčio automobilio priekinę dešinę dalį. Antrą kartą, kaire puse galine dalimi į stovinčio dešinės pusės galą, į galinę dalį, automobilio lyg tai Volswagen. Su antruoju buvo stipresnis susidūrimas, besiparkuojantis abu kartus kliudė galine dalimi. Pirmą kartą buvo kontaktas su dešine puse, o antrą – su kaire galine automobilio dalimi. Dėl pirmo susidūrimo nežino ar galėjo pajusti susidūrimą, kas liečia antrą kartą, tai mano, kad turėjo pajusti. Visi išlipo iš automobilio, po kontakto keleiviai priėjo prie vairuotojo. Buvo tamsu, todėl negali tiksliai pasakyti, kokios spalvos antras automobilis, bet irgi buvo tamsus. Kad išlipo žmonės iš Toyotos matė, bet ar tai buvo merginos, ar tik vaikinai, negali tiksliai pasakyti. Kad įžiūrėti, naudojo žiūronus. Dėl dažų likučių ant žemės negali paaiškinti, bet ant antro automobilio buvo dažų likučiai. Tada paskambino bendros pagalbos telefonu ir atvykus policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį.

Liudytojas D. A. parodė, kad nepažįsta L., bet į įvykio vietą buvo atvykęs. Tai buvo Raitininkų g. 6, Vilniuje, apie 19 val. Gavo iškvietimą, kad lengvasis automobilis su latviškais numeriais atsitrenkė į kitą automobilį. Jiems paskambino liudytojas. Jiems atvykus į įvykio vietą, liudytojui papasakojus įvykio aplinkybes , jie laukė, kol iš koncerto atvyko kompanija, merginos ir vaikinai, kurie buvo nusiteikę priešiškai. Iš liudytojo parodymų surašė, kad vairuotojas Toyotos parkavosi, atsitrenkė į vieną automobilį, išlipo keleiviai pažiūrėjo, paskui atsisėdo ir išvažiavo, bet greit grįžo ir tada prisiparkavo. Buvo kontaktas su dviems automobiliais, bet vienas savininkas pasakė, kad pažeidimai menki ir jis pretenzijų neturi. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b.l. 4), pastarasis paaiškino, kad matavo priekinio bamperio apgadinimus 0,41-0,42, Toyotos nematavo, gal ant Toyotos nesimatė. Apžiūrėjus įvykio schema (b.l.3), pastarasis paaiškino, kad Mazdos apgadinimo aukštį apmatavo, o Toyotos nepamena. Schemą braižė jis, o apgadinimus aprašė, duomenis ištraukė A. S..

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. paaiškinimais, liudytojų A. Ž.. D. A. parodymais ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: policijos pareigūnų D. A., A. Š. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. paaiškinimų nustatyta, kad 2014-03-04 vairavo automobilį Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) parkavosi tarp automobilių Mazda, v/n (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilio Volkswagen vairuotojas apklaustas įvykio vietoje V. L. pretenzijų neturėjo. Ši aplinkybė patvirtinta liudytojo A. Ž. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuris nurodė, jog besiparkuojant tarp automobilių buvo labai mažas tarpas. Toyota automobilis galinio bamperio dešine puse prisilietė prie priekinio bamperio automobilio Mazda, besiparkuodamas galine automobilio puse. Mazda automobilis sujudėjo nuo kontakto. Be to, institucijos atstovas patvirtino tą aplinkybę, kad įvykio vietoje, tai yra Raitininkų g. 6A, Vilniuje, prisiparkuoti nekliudant kitų automobilių buvo neįmanoma. Todėl teismas daro išvadą, kad V. L. įvykio dieną ir nurodytu laiku besiparkuodamas automobiliu Toyota kontaktavo su automobiliu Mazda bei apgadino priekinį bamperį, kurio apgadinimais užfiksuoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. 2014-03-04, 19.35 val., Raitininkų g. 6A gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota, valst.. FP6174, kliudė stovintį automobilį „Mazda“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d..

Administracinio teisės pažeidimo byla, dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nutrauktina.

KET 231.4 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 234 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET.

V. L. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad sąmoningai iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Šį V. L. argumentą teismas pripažįsta pagrįstu, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. V. L. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, t.y. Raitininkų g. 6A, Vilniuje du kartus bandė prisiparkuoti vairuojamą automobilį Toyota. Pirmą kartą to nepavykus padaryti, jis iš įvykio vietos išvažiavo. Po kurio tai laiko, neradęs kitos vietos automobiliui pastatyti, pastarasis grįžo į tą pačią vietą ir pastatė automobilį, atvykus policijos pareigūnams, automobilis rastas įvykio vietoje.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. privalėjo laikytis KET 234 punkte nurodytos tvarkos, t.y. iškviesti policijos pareigūnus ir laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks. Taigi, V. L. veiksmai, tai, kad jis pirmą kartą nepranešė policijos pareigūnams apie įvykį ir išvažiavo iš įvykio vietos-formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio dalyje numatytus objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu-tyčia. Todėl baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą-pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad V. L. nepasišalino iš eismo įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės, kadangi antrą kartą grįžo į tą pačią vietą, paliko savo automobilį, nuėjo į koncertą, o iš jo grįžęs bendravo su policijos pareigūnais. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklausti liudytojai N. S. ir V. R.. V. L. neturėjo motyvo pasišalinti, nes kitaip nebūtų grįžęs į tą pačią vietą antrą kartą. Analizuojant pačio įvykio situaciją, akivaizdu, kad V. L. veiksmuose nebuvo nei motyvo, nei tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. Ž. nurodė, kad antrą kartą besiparkuojant, smūgis į automobilį Volkswagen buvo stipresnis, nei pirmą kartą V. L. besiparkuojant ir kliudant automobilį Mazda, tačiau automobilio Volkswagen savininkas pretenzijų pastrajam neturėjo.

Pagal tai teismas sprendžia, kad nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų tai, kad V. L. sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio pasišalino.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo V. L. veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę: baustas administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių - nenustatyta. Baustinas minimalia Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 272 str., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutarė:

pripažinti V. L., gim. 1980-06-29, gyv. Latvija, Ryga, Vangažu 12-6, kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant V. L., gim. 1980-06-29, gyv. Latvija, Ryga, Vangažu 12-6, veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Alberta Baltušytė