Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. D. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-02 nutarties, kuria atmestas A. D. dėl prokuroro 2013-11-13 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. PK VPS tyrėjos 2013-10-08 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 45-AT-02361-13 pagal A. D. 2013-09-25 pareiškimą.

Pareiškėjas A. D. šį nutarimą apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. 2013-11-13 prokuroro nutarimu A. D. skundas atmestas.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-11-13 nutarimą A. D. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2013-12-02 nutartimi skundas atmestas.

Pareiškėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-02 nutartį panaikinti. Skunde nurodo, jog ši nutartis neteisėta, nes priimta teisėjos, kuri jam yra asmeniškai šališka, bei turi piktumų ir kitokių asmeniškumų, nes teisėjos G. K. buvo nubaustas administracine tvarka dėl išgalvoto skandalo konflikte su D. K.. Teisėja jokio posėdžio nagrinėti administracinę bylą neskyrė ir nepravedė, o tik už akių surašė nutarimą. Šis nutarimas po to buvo panaudotas ginče dėl civilinėje byloje dėl pareiškėjo teisių matytis su dukra apribojimų. Pareiškėjas minėtą teisėjos G. K. nutarimą apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris bylą gražino nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui, o Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja I. K. administracinę bylą nutraukė, nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio pažeidimo sudėties. Iš privataus pokalbio su teisėja G. K. jis suprato, kad ji, kaip moteris, yra šališka jo buvusios sugyventinės D. K. naudai, nes nenori, kad jis, kaip tėvas ir vyras, dalyvautų dukros ugdyme, manydama, jog tai yra tik dukros motinos prerogatyva. Be to, buvo žodinis konfliktas tarp jo ir teisėjos G. K., kai teismo koridoriuje jos paklausė už ką buvo nubaustas, teisėja tada užpyko ant pareiškėjo ir liko juo nepatenkinta, dėl ko jaučia jam nepakantumą iki šiol. Todėl teisėja G. K. praktiškai jau yra dalyvavusi jo bylinėjimosi su D. K. procese dėl matymosi su dukra tvarkos pakeitimo ir todėl yra iki šiol šališka bei neobjektyvi, dėl ko turėjo pati nusišalinti nuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo. Tai, kad teisėja G. K. išnagrinėjo jo skundą, nesiremdama objektyviais medžiagos duomenimis, o tik subjektyviai vertindama jo asmenybę, įrodo ir jos pačios nutartyje parašytos nuorodos apie neigiamus jo asmenybės vertinimus, ko teismo nutartyje neturėtų būti visiškai: kad jis pats akivaizdžiai nesupranta skundžiamojo nutarimo motyvų, kad nors baudžiamosios teisės specialistas jam jau yra išaiškinęs susiklosčiusią situaciją, bet jam vis vien nesuprantama, kodėl priimtas būtent toks sprendimas medžiagoje, kad jis yra ne baudžiamosios teisės specialistas, nors skundą teisėja turi vertinti pagal jo motyvus, o ne pagal rašiusiojo charakteristiką, kad tam, kad pareiškėjas suprastų prokurorės sprendimą ir rašytų skundą, jam būtina kreiptis profesionalios teisinės pagalbos į baudžiamosios teisės specialistą, ką pareiškėjas vertina akivaizdžiu teisėjos šališkumo požymiu, po pareiškėjo asmenybės neigiamų vertinimų ir neigiamų savo nuomonių apie pareiškėją išdėstymų, teisėja rašo, kad nutartis atmesti skundą yra priimta atsižvelgiant į tai, koks jis nesupratingas baudžiamojoje teisėje ir tik todėl, kad jis skundžia prokurorės sprendimo motyvus vien dėl teisinio išprusimo neturėjimo. Nutartis surašyta pažeidžiant struktūrinius tokios rūšies procesinių dokumentų reikalavimus, nes nutarimo konstatuojamoje dalyje neišvardinti skundo dalykas ir motyvai, nenurodyta kuo remiantis pareiškėjas mano, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Iš karto po įvadinės nutarties dalies teisėja akivaizdžiai šališkai konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas, nors tokio išankstinio sprendimo motyvai neišdėstyti visiškai. Nutartis priimta visiškai neišnagrinėjus medžiagoje surinktų duomenų ir įrodymų. Be to, teisėjos neišklausyti prie medžiagos pridėti garso įrašai, nes kad tą būtų dariusi, teisėja nutartyje neužsiminė visiškai. Rezoliucinė nutarties dalis priimta remiantis (tiksliau nusirašius) tik skundžiamo prokurorės nutarimo išdėstytais teoriniais išvedžiojimais. Nutartis atmesti skundą neteisėta, nes nebuvo imtasi priemonių prašomiems papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, o be jų negalimas protingas, sąžiningas ir teisingas sprendimas, medžiaga iki šiol surinkta nepilnai. Jei prokurorė nemato neteisėtoje veikoje prieš pareiškėją nusikalstamos veikos požymių, tai kodėl ikiteisminio tyrimo teisėja jai nenurodo, kad tokie neteisėti veiksmai prieš pareiškėją gali būti kvalifikuojami kaip administracinės teisės pažeidimai. Juk skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje minimas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame teigiama, kad sprendžiant klausimą ar veiką reikia pripažinti nusikaltimu, ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti tai ar būtina rezultatų siekti kitokiomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis ir pirmiausia tokias priemones įvardina ne civilines sankcijas, o administracinės teisės poveikio. Pareiškėjas visada manė, kad skundai pirmiau priimami, nagrinėjami, o po to tenkinami, tenkinami iš dalies, arba netenkinami visiškai, bet atmetimas skundo jam, kaip padoriam dukros tėvui ir piliečiui, girdisi, kaip ikiteisminio tyrimo teisėjos nenoras dirbti, sabotavimas atlikti savo pareigą, bei girdisi kaip noras nesigilinti į reikalo esmę ir byloje nors kiek, kad ir nepilnai, sukauptą medžiagą, bei kaip įrodymas to, jog skundas net nebuvo išnagrinėtas. Visi išdėstyti teiginiai įrodomi skundžiamos nutarties nepilna ir neteisinga struktūra, pačios nutarties tekstais apie pareiškėjo neigiamą asmenį ir prie šio skundo pridedamais dokumentais, patvirtinančiais faktą, kad skundžiamą nutartį priėmusi ikiteisminio tyrimo teisėja jau rodė suinteresuotumą administracinėje byloje ir civilinėje bylose už teisę tinkamai ugdyti savo dukrą.

Skundas atmestinas.

Pagrindai, kai teisėjas turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, yra numatyti BPK 58 str. Teisėjas negali nagrinėti bylos ir turi nusišalinti, jeigu:

1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:

1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;

2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje;

3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis;

4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka;

5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka;

6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.

Tai, kad teisėja G. K. yra nagrinėjusi kitą pareiškėjo bylą, pagal BK 58 str. nuostatas dar nėra pagrindas teisėjai nusišalinti šioje byloje. Pareiškėjo teiginiai apie neigiamas teisėjos nuostatas pareiškėjo atžvilgiu yra subjektyvūs ir nepagrįsti tokiais faktiniais duomenimis, kurie rodytų teisėjos G. K. šališkumą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo netenkinantis teisėjo sprendimas nėra pagrindas konstatuoti, jog teisėjas pareiškėjo atžvilgiu buvo šališkas. Nors teismo nutartyje išdėstytas siūlymas pareiškėjui kreiptis į baudžiamosios teisės specialistą vertintinas kaip perteklinis, tačiau iš teismo nutarties matyti, jog tai nėra motyvas, kuriuo vadovaudamasi teisėja atmetė pareiškėjo skundą. Nutartyje aiškiai ir motyvuotai pasisakyta, jog pateiktoje medžiagoje nėra požymių veikų, numatytų BK 245 str. ir 145 str. ir būtent tai yra skundo atmetimo pagrindas.

Vienas iš pagrindų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra tai, jog yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y., jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. ( BPK 168 str. 1 d.).

Pareiškėjo A. D. pareiškimo tyrimo medžiagoje ši aplinkybė yra visiškai aiški ir nereikalauja atlikti ikiteisminio tyrimo, kas išsamiai ir motyvuotai išdėstyta skundžiamame prokuroro 2013-11-13 nutarime, o taip pat nurodyta ir skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-02 nutartyje.

Aukštesnis teismas, sutinka su prokuroro išvadomis ir dar kartą pažymi, jog iš surinktos pareiškimo tyrimo medžiagos yra visiškai aišku, jog veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pareiškėjo A. D. atžvilgiu nepadarytos.

Pareiškėjas 2013-09-25 pareiškime Panevėžio VPK prašė pradėti ikiteisminį tyrimą D. K. ir V. K. atžvilgiu dėl to, kad 2013-09-19 jo buvusi draugė ir jų dukros mama D. K. neleido pasimatyti su dukra, o D. K. draugas V. K. grasina jam susidorojimu, puola muštis, viešoje vietoje vartoja necenzūrinius žodžius bei 2013-09-24 neleido pasimatyti su dukra. Pareiškėjas mano, kad abu minėti asmenys nuteikinėja jo dukrą prieš jį. 2013-10-24 skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai A. D. nurodė, kad nesutinka su Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. PK VPS tyrėjos 2013-10-08 nutarimu, prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą bei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 245 str. ir BK 145 str. 2 d. Pareiškėjo nuomone D. K. ir V. K. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str., kadangi jie tyčia nevykdo 2013-02-28 įsiteisėjusio Panevėžio m. apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6823-755/2012, kuriuo A. D. nustatyta bendravimo su dukterimi tvarka. Dėl D. K. ir V. K. veiksmų jis negali matytis su savo dukterimi, dalyvauti jos ugdyme. Pareiškėjo manymu D. K. ir V. K. veiksmuose taip pat yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., kadangi minėti asmenys siundo ant jo policijos pareigūnus, grasina susidorojimu bei kitaip terorizuoja. Pareiškėjas nurodė, jog V. K. jam yra smūgiavęs kaimynų ir dukters akivaizdoje, kad šis faktas yra fiksuotas Bendros pagalbos telefonu Nr. 112. Pareiškėjas nesutinka su 2013-10-08 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytais motyvais, kad terorizavimas apima tik gąsdinimą padaryti kokią nors pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ir mano, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., požymius taip pat atitinka ir psichologinis asmens terorizavimas

BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Ši BK 245 str. įtvirtinta norma netaikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, įvykdymas užtikrinamas pirmiausia ne baudžiamosios, bet kitomis teisinėmis priemonėmis ( civilinės, administracinės). Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-5 84/2010, 2K-08/2012).

Pareiškimo tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog dėl A. D. skunde nurodyto teismo sprendimo, kuriuo nustatyta jo teisė matytis su vaiku, nevykdymo jis būtų kreipęsis teismo antstolį ir šis klausimas būtų išspręstas civilinio proceso nustatyta tvarka. Jokių duomenų apie LR CPK 624 str. numatytų priverstinio vykdymo priemonių taikymą ir tokio proceso inicijavimą iš pareiškėjo pusės medžiagoje nėra.

Pažymėtina, jog prokuroro 2013-11-13 nutarime pakankamai išsamiai išdėstyta, kokios ir kokia tvarka yra taikomos priverstinio vykdymo priemonės bei kaip sprendžiamas kaltininko, nevykdančio teismo sprendimo, atsakomybės pagal CPK klausimas. Teismo sprendimo nevykdymo atveju pareiškėjas visų pirma turi kreiptis į teismo anstolį dėl sprendimo nustatyta tvarka įvykdymo priverstinai. Baudžiamojo proceso inicijavimas pareiškėjo A. D. nurodytų asmenų atžvilgiu, kol nėra išnaudotos civilinio proceso kodekse numatytos priverstinio vykdymo priemonės, negalimas.

BK 145 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Įstatymas įvardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. 145 str. 2 d. požymis - žmogaus bauginimas turi būti susijęs su psichinės prievartos naudojimu. Psichinė prievarta BK 145 str. prasme - tai grasinimai įvykdyti žmogaus sveikatai, gyvybei ar turtui pavojingą veiką, kuomet jais siekiama sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui ar kitaip jį įbauginti. Sistemiškumo požymis reiškia, jog tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Vertinant A. D. paieiškime nurodytus D. K. ir V. K. veiksmus kaip visumą, pagrįstai konstatuota, jog D. K. ir V. K. jų galimai atlikti veiksmai neatitinka objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., požymių.

Pareiškimo tyrimo medžiagoje pateiktas barnio prie namų durų garso įrašas, pareiškėjui atėjus ir siekiant pasimatyti su dukra, taip pat pateiktų pokalbių telefonu įrašų nėra jokio pagrindo laikyti asmens terorizavimu, numatytu BK 145 str. 2 d. Tokių požymių šiuose įrašuose nėra. Tame, kad nesutariančios ginčo šalys konfliktuodamos kreipiasi į policiją, BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių taip pat nėra.

Pareiškėjas nurodo, jog V. K. jam yra sudavęs smūgių. Esant tarp A. D. ir V. K. asmeninio pobūdžio konfliktui, tokia veika turėtų BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Pagal BPK 407 str. dėl tokių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjęs asmuo tokiu atveju savo teises gali ginti kreipdamasis tiesiogiai į apylinkės teismą BPK XXX skyriuje numatyta privataus kaltinimo tvarka. Dėl galimo įžeidimo barnio metu nukentėjęs asmuo taip pat turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Tačiau pažymėtina, jog tuo atveju, jei garso įraše užfiksuotas dviejų asmenų barnis vyko vaiko akivaizdoje, tai tokia necenzūrinus bei grasinamo pobūdžio žodžius barnio metu vartojusio asmens veika turi ATPK 181-3 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Tam, kad būtų ištirtos šios aplinkybės ir, jei būtų nustatytas pagrindas atsakingas už pažeidimą asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, medžiaga perduotina policijos institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-02 nutartį palikti galioti.

A. D. 2013-09-25 pareiškimo tyrimo medžiagą perduoti Panevėžio VPK, ištirti, ar nepadarytas pažeidimas, numatytas ATPK 181-3 str.

Ši nutartis neskundžiama.