Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Mažeikių strėlė“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Anista“ ieškinį atsakovui UAB „Mažeikių strėlė“ dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš atsakovo priteisė ieškovui UAB „Anista“ 70800,00 Lt skolos, 2124,00 Lt žyminio mokesčio, 1785,00 Lt išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Priteisė iš atsakovo 28,32 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

2.Nurodo, kad pasirašytoje sutartyje nenurodytas sandėlio unikalus numeris, nėra nuomojamo turto adreso, nurodytas apytikslis būsimo nuomos objekto plotas. Arkinis sandėlis 400 kv. m ploto yra tam tikras standartas, tačiau konkretų sandėlį identifikuoja unikalus numeris pagal nekilnojamojo turto registrą ir adresas, t.y. sandėlio dislokacijos vieta. Būtent sandėlio buvimo vieta yra viena iš svarbiausių sąlygų sudarant sutartį. Atsakovo nuomone 2007-01-02 sutartis Nr. S-01, nesant joje būtiniausių rekvizitų, įgalinančių identifikuoti nuomos objektą, negalėjo sukurti tarp šalių nuomos prievolinių santykių. Teismas sprendime nurodo, kad „pagrindinis nuomos teisinių santykių požymis yra tas, kad nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis“, tačiau nuomos objekto perdavimo faktas nėra nustatytas. Teismas, nesant įrodymų, kad koks nors sandėlis buvo perduotas atsakovui, negalėjo remtis LR CK 6.535 str. 2 d., kurioje vienareikšmiškai numatyta, jog nuomotojo pareiga perduoti pastatą laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui. Byloje nėra duomenų, kad sandėlis buvo faktiškai perduotas.

3. Nurodo, kad pagal LR CK 6.530 str. 1 d. pastatų nuomos sutartis yra dvišalė, taigi jos šalys turi ir teises, ir pareigas, kurios yra nustatytos įstatymuose. Ieškovo pareiga pagal nuomos sutarties esmę buvo perduoti sandėlį. Be to, vadovaujantis LR CK 6.483 str. 3 d., nuomotojas turi perduoti nuomininkui daikto dokumentus ir priedus, kurie yra būtini daikto naudojimui, t.y. turėjo būti perduota sandėlio techninės apskaitos (kadastrinių matavimų) byla. Sutartyje nebuvo numatyta, kad dokumentacija gali būti neperduota. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tinkamai vykdė savo pareigas.

4. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir atsakovas sutarties sudarymo metu buvo susiję asmenys, todėl dauguma susitarimų buvo žodiniai. Kad dalis sutarčių (tiek teritorijos nuomos, tiek sandėlio nuomos) sąlygų buvo aptariamos žodžiu įrodo ir tai, kad tarp šalių sudarytos sutartys nėra išsamios, nėra aptartos esminės sutarčių sąlygos. Nuo 2004 m. atsakovas nuomojosi ieškovui priklausančią teritoriją. Nors teritorijos nuomos sutartyje nuomotojas neįsipareigojo nuomininkui teikti elektros ir vandens, tačiau tai buvo susitarta žodžiu. Šį žodinį susitarimą nuomotojas vykdė iki 2008 m. vasario mėnesio, kai ieškovas nusprendė nebeleisti naudotis jam priklausančia teritorija. Šis faktas, užfiksuotas byloje, patvirtina, kad tarp ginčo šalių sudarytos rašytinės sutartys neapibrėžia visų teisių ir pareigų. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-21/1998; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 406/2000).

5. Kadangi atsakovas sandėlio niekada nesinuomojo, jo nevaldė ir juo nesinaudojo, tai nereiškė pretenzijų ieškovui dėl negalėjimo toliau naudotis teritorija, nes atsakovo neturėjimas privažiavimo prie sandėlio, kurio nesinuomojo, nebuvo aktualus. Teismas neatsižvelgė į šią reikšmingą aplinkybę. Jeigu nuoma būtų vykusi, tai negalėjimas privažiuoti ir net prieiti prie sandėlio, būtų iššaukęs atsakovo reakciją. Nutraukti sutartį atsakovas nepageidavo, nes tikėjosi, jog ieškovas pasiūlys jam priimtiną sandėlį ir nuoma prasidės. Atsakydamas į ieškovo reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą, atsakovas 2009-02-26 atsakyme nurodo, kad sandėliu nesinaudojo, jo nebuvo priėmęs, todėl atsisako pasirašyti sandėlio perdavimo aktą. Tai taip pat reikšminga teismo nevertinta aplinkybė

6. Skundžiamame sprendime teismas dalį išvadų, įtakojusių neteisėto sprendimo priėmimą, padarė be jokių įrodymų, pažeisdamas LR CPK 263 str. 2 d. reikalavimą Teismas nurodo, kad atsakovo atstovas teismui pasiūlė apklausti liudytojus, įmonėje tuo metu dirbusius darbuotojus, kurie gali patvirtinti, kad jokiu išsinuomotu sandėliu nebuvo naudojamasi. Nors ir ieškovas pateikė pasiūlymą apklausti liudytojus, tačiau teismas liudytojų apklausos neatliko. Teismas nesuteikė galimybės atsakovui įrodinėti bylos aplinkybes, netyrė įrodymų, taip pažeisdamas LR CPK 183 str. 1 d

7. Atsiskaitymai tarp ieškovo ir atsakovo vyko už prekes, todėl atsakovas nesikreipė į teismą dėl avansu pravestų pinigų grąžinimo, nes tikėjosi, kad lėšos ateityje bus užskaitytos už įsigytas prekes. Avansinį mokėjimą už nuomą teismas traktavo, kaip įrodymą, jog nuoma 2007 metais vyko, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad apmokėjimas buvo padarytas tik siekiant 2008 metais išsinuomoti sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo tinkamas atsakovui.

8. Priešieškinis teismo atmestas visiškai nemotyvuotai. Teismo nuomonė, kad nesant kitos sutarties, pagal kurią atsakovui kiltų pareiga sumokėti už nuomą, laikytina, jog buvo sumokėta už sandėlio nuomą 2007 metais. Atsakovas neginčija, jog mokėjimas buvo atliktas, vadovaujantis sutartimi S-01, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo 2007-10-22 pateiktoje sąskaitoje nenurodytas nuomos laikotarpis (abstraktus laikotarpis 12 mėn., įrašytas mato vieneto grafoje, reiškia, jog bus skaičiuojami 12 mėn. nuo sandėlio perdavimo momento), nenurodytas sandėlio adresas ir kiti identifikaciniai duomenys, todėl atsakovas tokią sąskaitą teisėtai traktavo kaip avansinio mokėjimo sąskaitą ir sutiko, jog 2007-11-13, 2007-12-06, 2007-12-27 mokėjimai buvo įskaityti kaip mokėjimas pagal minėtą sąskaitą tik todėl, kad pagaliau ieškovas pasiūlytų konkretų sandėlį.

9. Nurodo, kad teismas privalėjo, atsižvelgdamas į 2007-01-02 sutarties S-01 turinio trūkumus, savo iniciatyva (LR CK 1.78 str. 5 d.) pripažinti tokį sandorį niekiniu, nes sutartis akivaizdžiai neatitinka nuomos sutarčiai keliamų reikalavimų.

1.Nurodo, kad tai, jog atsakovas pasiūlė sutarties tekstą, pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo interpretuoti kitaip.

2. Nurodo, kad pagal atsakovo pateiktą 2007 m. gegužės 2 d. UAB „Mažeikių strėlė“ valdybos posėdžio protokolą Nr. 07 yra akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu ieškovo direktorius Z. Š. buvo artimai susijęs su atsakovu. Sutarties sudarymo metu Z. Š. ir sutartį pasirašęs UAB „Mažeikių strėlė“ direktorius K. S. buvo atsakovo UAB „Mažeikių strėlė“ valdybos nariais, tai yra vienu metu valdė tą pačią įmonę, organizavo jos veiklą, todėl yra visiškai paaiškinama, kodėl ginčo šalims sudarant sutartį nebuvo atlikti kai kurie formalūs veiksmai.

3. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį, o atsakovo interpretacijos dėl nebegalėjimo naudotis nuomojama teritorija neturi ryšio su ginčo turiniu. Ieškinys yra pareikštas dėl sutarties, kurioje nėra aptarti teritorijos nuomos klausimai, ieškinys yra susijęs su sandėlio, o ne teritorijos nuoma.

4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktus, kokiomis aplinkybėmis buvo sumokėtas nuomos mokestis, byloje ginčo šalys pateikė teismui įrodymus apie vykdytus atsiskaitymus, kurie, skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodyta, nebuvo vadinami „avansiniais“, o paties apelianto pavadinti „kreditoriniu įsiskolinimu“ ir pan.

5. Nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu painiojo savo parodymus, nedėjo pastangų pateikti į bylą esmingų įrodymų, neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų ar apklausti liudytojų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pastato, t.y. arkinio sandėlio, nuomos sutarties galiojimo ir vykdymo. Ieškovas teigia, kad su atsakovu sudarė arkinio sandėlio, esančio Šilutės pl. 79, Klaipėdos mieste, terminuotą nuomos sutartį, o atsakovas nurodo, kad buvo tartasi tik dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau konkretus nuomos objektas atsakovui nebuvo perduotas, nepasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, atsakovui nebuvo perduota arkinio sandėlio kadastrinių matavimų byla, o sutartyje nurodytą nuomos kainą, mokėtiną už vienerius metus, t.y. 70800 Lt, atsakovas sumokėjo ieškovui kaip avansinį mokėjimą, tikėdamasis, jog ieškovas jam ateityje pasiūlys tinkamą sandėlį ir tik tada tarp šalių prasidės nuomos teisiniai santykiai.

Dėl nuomos sutarties galiojimo ir vykdymo

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas UAB „Anista“ ir atsakovas UAB „Mažeikių strėlė“ 2007 m. sausio 2 d. pasirašė Arkinio sandėlio nuomos sutartį Nr. S-01 (b.l. 4). Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl sutartį pasirašius, jos šalims atsiranda teisės ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (LR CK 6.256 str.). Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.477 str. 1 d.). Atsižvelgiant į LR CK 6.477 str. 1 d. pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė nuomotojo (ieškovo) pareiga yra perduoti nuomininkui (atsakovui) sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą (LR CK 6.483 str. 1 d.), o nuomininko (atsakovo) pareiga – mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.487 str. 1 d.), naudotis daiktu pagal paskirtį (LR CK 6.489 str. 1 d.), grąžinti jį savininkui pasibaigus nuomos santykiams (LR CK 6.499 str. 1 d.).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog iš sutarties turinio negalima identifikuoti nuomos sutarties dalyko, t.y. neaišku nuomos objektas, nėra priėmimo – perdavimo akto, be to, ieškovas neįvykdė LR CK 6.483 str. 2 d. įtvirtintos pareigos perduoti nuomininkui daikto dokumentus, t.y. kadastrinių matavimų bylą, todėl teigia, kad dėl šių priežasčių tarp šalių neatsirado nuomos teisiniai santykiai.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

LR CK 6.477 str. 3 d. reglamentuota, jog nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Tačiau minėtoje teisės normoje taip pat nurodyta, jog nuomos sutartis laikoma nesudaryta tik tuomet, jei nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti, remiantis kitais požymiais.

Nors, pasirašydamos nuomos sutartį, šalys nenurodė nuomojamojo daikto unikalaus numerio, nenurodė jo buvimo adreso, tačiau tiek pačios sutarties pavadinime, tiek sutarties 1 dalyje nuomos objektu yra įvardintas arkinis sandėlis, sukonkretintas jo plotas (b.l. 4), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuomos dalyku buvo būtent arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Tai, jog nuomininkas (atsakovas) UAB „Mažeikių strėlė“ suprato, jog sutartį pasirašė dėl arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina ir atsakovo atsakymas į pretenziją Nr. 1, kuriame nurodoma, „jeigu būtume pageidavę nuomotis arkinį sandėlį, tai nebūtume turėję galimybės, nes iš Jūsų teritorijos (duomenys neskelbtini), išsikėlėme 2008 metų vasario mėnesį“ (b.l. 10). Kitaip tariant atsakovas pripažįsta, jog iki 2008 metų vasario mėnesio naudojosi ieškovo teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad, 2007 m. sausio 2 d. pasirašant nuomos sutartį, buvo nebūtina išsamiau identifikuoti nuomojamą daiktą, nes apie nurodytu adresu esantį arkinį sandėlį atsakovui buvo žinoma. Be to, kaip teisingai nurodyta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, iš 2007 m. gegužės 2 d. UAB „Mažeikių strėlė“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 07 matyti, kad nuomos sutarties pasirašymo dieną ieškovo UAB „Anista“ direktorius Z. Š. ir atsakovo UAB „Mažeikių strėlė“ direktorius K. S. buvo ir atsakovo UAB „Mažeikių strėlė“ valdybos nariais (b.l. 35), t.y. vienu metu valdė tą pačią įmonę, organizavo jos veiklą, todėl ginčo šalims sudarant arkinio sandėlio nuomos sutartį, buvo aiškus ir žinomas nuomos objektas, žinoma jo registracijos vieta, nors tai ir nebuvo konkrečiai nurodyta sutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja LR CK 6.193 str. 5 d. nuostatoms, reglamentuojančioms, jog aiškinat sutartį, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių tarpusavio santykių praktiką bei papročius.

Aplinkybė, kad atsakovo išsinuomotas daiktas nebuvo jam perduotas turto priėmimo–perdavimo aktu, nedaro nuomos sutarties negaliojančia. Turto priėmimo – perdavimo aktas nėra būtina nuomos sutarties sąlyga, jis yra tik nuomotojo (ieškovo) pareigos įvykdymą patvirtinantis dokumentas LR CK 6.535 str. 1 d. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). Vadovaujantis LR CK 6.535 str. 2 d., 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pastato perdavimas nuomininkui priėmimo – perdavimo aktu nėra imperatyvi įstatymo norma, nes įstatymui ar nuomos sutarčiai nenumatant kitaip, pastatas, statinys ar įrenginys gali būti perduodamas ne tik pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, bet ir faktiniu perdavimu (LR CK 6.535 str. 2 d.). Tai, kad arkinis sandėlis atsakovui buvo faktiškai perduotas laikinai valdyti ir naudotis patvirtina ir tai, jog atsakovas UAB „Mažeikių strėlė“ įvykdė sutarties 2.1. punkte nustatytą pareigą mokėti nuomos mokestį po 70800 Lt vieneriems metams, t.y. sumokėjo ieškovui už arkinio sandėlio nuomą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 (b.l. 28-33). Nors atsakovas priešieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad 70800 Lt ieškovui sumokėjo kaip avansą už arkinio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą 2008 metams, nes šalys dar tik tarėsi dėl minėto pastato nuomos (b.l. 27), tačiau kaip jau minėta, nuomos sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, t.y. nuo 2007-01-02 (b.l. 4), todėl akivaizdu, kad atsakovas, apmokėdamas ieškovo išrašytą 2007 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą- faktūrą (b.l. 6), įvykdė imperatyvią pareigą mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.487 str. 1 d., 6.534 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog pareiga laiku mokėti nuomos mokestį išlieka ir tuo atveju, jeigu nuomininkas faktiškai nesinaudoja perduotu daiktu, nebent sutarties šalys susitartų kitaip (pvz., susitartų dėl atleidimo nuo mokesčio tuo laikotarpiu, kuomet laikinai nėra galimybės naudotis daiktu). Nuomos mokesčio mokėjimo pareiga išlieka ir tuo atveju, kai vėliau paaiškėja perduoto naudotis daikto trūkumai arba iš esmės pablogėja daikto būklė ar kitos sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos (LR CK 6.485 str. 1 d., LR CK 6.487 str. 1 d.). Nuomininko teisės, kuomet jis negali naudotis išsinuomotu daiktu dėl šio trūkumų arba kitų objektyvių aplinkybių, numatytos LR CK 6.485 str. 2 d.. Atsakovas nurodo, jog ieškovas neperdavė arkinio sandėlio kadastrinių matavimų bylos, tačiau įrodymų, jog dėl minėtų dokumentų nepardavimo jis negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu, nepateikė (LR CK 6.483 str. 3 d.). Be to, daikto perdavimo su trūkumais, kurie nebuvo aptarti ir kurie trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį, pagrindu atsakovas nė viena įstatyme numatyta reikalavimo teise nesinaudojo. Teisės normos nenumato nuomininko teisės perduoto daikto trūkumų ar kitų priežasčių pagrindu vienašališkai atsisakyti vykdyti nuomos mokesčio mokėjimo prievolę arba sustabdyti jos vykdymą (LR CK 6.46 str., 6.59 str.). Dėl išdėstyto, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde išsakytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, jog nepagrįstai nepripažino sutartį negaliojančia LR CK 1.78 str. 5 d. pagrindu. Todėl šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, pagal kurios šalies pasiūlytą projektą buvo pasirašyta sutartis, bylai reikšmės neturi.

Nustačius, kad šalių pasirašyta 2007 m. sausio 2 d. Arkinio sandėlio nuomos sutartį Nr. S-01 yra teisėta ir galiojanti, todėl turinti jos šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.), teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį nemotyvuotai, be to, pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neginčija, jog 70800 Lt sumos mokėjimas buvo atliktas, vadovaujantis 2007 m. sausio 2 d. Arkinio sandėlio nuomos sutartimi Nr. S-01 (b.l. 69-72). Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal šias nuostatas atsakovas šioje byloje privalėjo įrodyti, kad ieškovas (nuomotojas) jam neperdavė išnuomoto arkinio sandėlio, tačiau to nepadarė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo apklausti byloje liudytojus, kurie, atsakovo teigimu, patvirtintų aplinkybes, jog išsinuomotu sandėliu nebuvo naudojamasi.

Kaip matyti iš 2010 m. sausio 13 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovo atstovas nepareiškė prašymo apklausti liudytojus, o priešingai, nurodė, kad prašymų neturi (b.l. 60-63), teise pareikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo nepasinaudojo (LR CPK 171 str.), todėl atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismas priėmė sprendimą, neišklausęs liudytojų parodymų, neištyręs visų įrodymų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilęs ginčas dėl pastato nuomos sutarties galiojimo ir vykdymo, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teritorijos nuomos sutartimi (LR CPK 312 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš atsakovo UAB „Mažeikių strėlė“ priteistina valstybei 1,70 Lt išlaidų (b.l. 79), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių strėlė“ (įmonės kodas 166593424, buveinė – Montuotojų g. 5, Mažeikiai) valstybei 1,70 Lt (vieną litą 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.