- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-702-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- Vilniaus pedagoginio universiteto
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis, Loreta Urnikytė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-264-96/2010 pagal ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto ieškinį atsakovei G. A. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės G. A. priešieškinį ieškovui Vilniaus pedagoginiam universitetui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus pedagoginis universitetas 2008-04-09 pateikė pareiškimą, prašydamas priteisti 6561,38 Lt skolos, 242,73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-04-09 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės G. A. kreditoriaus Vilniaus pedagoginis universitetas naudai 6561,38 Lt skolos, 242,73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti teismas 2008-04-09 taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą.
Skolininkė G. A. pateikė prieštaravimus dėl 2008-04-09 teismo įsakymo, prašydamas išreikalauti iš UAB „Vilniaus energija“ duomenis, ar Vilniaus pedagoginis universitetas turi įsiskolinimų už karštą vandenį ir šilumos energiją nuo 2002-03-01, bei duomenis apie atsijungimą nuo centrinio šildymo sistemos pagal parengtą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) projektą ir technines sąlygas. 2008-06-02 nutartimi buvo priimtas ieškinys, panaikinant 2008-04-09 teismo įsakymą.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas 2008-06-02 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 6591,14 Lt bei 197,73 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 1995-10-12 tarp Vilniaus pedagoginio universiteto ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės G. A. buvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis (duomenys neskelbtini), nustatanti buto savininko atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarką. Tokiu būdu atsakovė įsipareigojo pagal galiojančius apmokėjimų tarifus per Vilniaus pedagoginio universiteto buhalteriją atsiskaityti už šaltą vandenį, dujas, elektros energiją, centrinį šildymą, pastato eksploatavimą, buitinių atliekų išvežimą, kanalizaciją, radijo tašką, kolektyvinę televizijos anteną. Tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo Vilniaus pedagoginiam universitetui nuo 2002-04-01 iki 2008-03-31, todėl susidarė 6591,14 Lt įsiskolinimas. Atsakovė G. A. yra atsijungusi nuo šildymo sistemos ir mokestis už šią komunalinę paslaugą atsakovei yra skaičiuojama pagal atsakovės ir UAB „Vilniaus energija“ susitarimą (LR CK 6.37 str., 6.256 str., 6.260 str., LR CPK 93 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė G. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2008-03-31 atsakovė visada mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini). Per ieškovo buhalteriją nuo 2002-04-01 iki šiol atsakovė moka už šaltą ir karštą vandenį, pasiruošimą šildymo sezonui, už apskaitą, šiukšlių išvežimą, avarijos išlaidas. Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. butas teisėtai visiškai atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Nuo 2002 m. lapkričio mėn. atsakovė yra sudariusi tiesioginę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“, todėl už elektros energiją ji moka ne per ieškovo buhalteriją, o tiesiogiai UAB „Rytų skirstomieji tinklai“. Dujos į butą ir į visą namą nėra atvestos, todėl už dujas mokėti nereikia. Pagal pateiktas sąskaitas ieškovui atsakovė nemoka už personalo aptarnavimą, nes dėl šių paslaugų teikimo bei jų apmokėjimo nebuvo susitarta, be to, šios paslaugos nėra teikiamos. Abonentinis mokestis už karštą vandenį sutartimi nebuvo sulygtas. Jis vienašališkai įvestas nuo 2004 m. liepos mėn. Atsakovei nėra aiškus ieškovo pateiktas įsiskolinimo paskaičiavimas, už kokias suteiktas paslaugas yra susidaręs įsiskolinimas bei už kokį laikotarpį įsiskolinimas skaičiuojamas. Neaišku kaip ieškovas skaičiavo už karštą vandenį bei šiukšlių išvežimą – pagal kokius galiojančius tarifus (LR CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d. 4 p., 6.158 str., 6.188 str. 2 d. 9 p., 10 p., 12p., 6.189 str., 6.200 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė G. A. 2008-08-18 pateikė priešieškinį, kurį 2009-08-17 patikslino, prašydama iš ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto atsakovės G. A. naudai priteisti 17966 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas, areštuoti ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto turtą 17966 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovei G. A. nuo 1995-07-12 nuosavybės teise priklauso butas 86,43 kv. m. bendro ploto. Siekiant išvengti nepagrįstai didelių mokesčių už šildymą, ji buvo priversta buto šildymą atjungti nuo centrinio šildymo sistemos. Atjungus butą nuo centrinės šildymo sistemos, butą buvo priversta šildyti elektra, atsijungė nuo bendrabučio vidaus elektros tinklų ir sudarė sutartį tiesiogiai su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tam, kad elektros energijos tiekimas butų vykdomas tiesiogiai nuo AB Rytų skirstomieji tinklai“ elektros tinklo. Su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su buitinių vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2002-11-20. Ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas neteisingai skaičiuoja mokesčius, tai patvirtina ir 2004-05-07 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Vilniaus pedagoginio universiteto audito ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl tos priežasties, jog ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas neteisėtai ir nepagrįstai įvedė papildomą mokestį už 17,30 kv.m ne bute esančio negyvenamojo ploto šildymą, ieškovė patyrė nuostolių, atjungiant butą nuo namo (duomenys neskelbtini), centrinės šildymo sistemos, įrengiant šildymo sistemą elektriniais prietaisais. Atliekant elektros instaliacijos darbus, apdailos darbus, susijusius su šildymo sistemos pertvarka bei atitinkančius techninio projekto reikalavimą. Atliktų darbų vertė 2002 m. rinkos kainomis, vadovaujantis UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto ekspertizės ataskaita Nr. 2911, buvo 12140 Lt. Apie atsakovės patirtus nuostolius ieškovas buvo informuotas 2003 m. ( LR CK 6.245 str. 1 d., 4 d., 6.246 str. 1 d., 2 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6.249 str. 5 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2d., 6.281 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad mokestis už 17,30 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas buvo skaičiuojamas ne Vilniaus pedagoginio universiteto savavališkai ir nepagrįstai, o vadovaujantis 2000-12-15 Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus įsakymu Nr. 82 „ Dėl VPU bendrabučių bendro šildomo negyvenamojo ploto mokesčių“. Papildomas mokestis už negyvenamųjų patalpų šildymą buvo skaičiuojamas ne tik atsakovei, gyvenusiai VIII bendrabutyje, bet ir kitiems ne tik šio, bet ir I, II, IV, V bendrabučio gyventojams, tačiau neaiškumai dėl skaičiuojamo mokesčio kilo tik su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad mokestis už 17,30 kv. m ploto šildymo buvo skaičiuojamos teisėtai, G. A. išlaidos, susijusios su buto, esančio Švitrigailos g. 4-146, Vilniuje, atjungimu nuo centrinio šildymo ir pajungimo prie elektros tinklų laikytinos nebūtinomis, todėl Vilniaus pedagoginis universitetas neturi pareigos šių išlaidų atlyginti ( LR CK 1.137 str. 2 d., 3 d., LR CPK 142 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-04-21 sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės G. A. ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto naudai 6591,14 Lt skolos, 197,73 žyminio mokesčio, viso 6788,87 Lt, ir 60,82 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovės butas yra atjungtas nuo namo centrinio šildymo sistemos, tačiau, kada tiksliai, įrodymų atsakovė nepateikė. Iš UAB „Delfa“ ekspertizės ataskaitoje esančio 2002-08-27 akto teismas nustatė, kad projekte numatytas buto karšto vandens atjungimas nuo bendros namo karšto vandens tiekimo sistemos laikinai atidedamas, nes dar nėra pilnai įvykdyti techninių sąlygų reikalavimai. 2002-12-02 aktas patvirtina, kad 2002-12-02 atsakovės buto elektros instaliacija buvo atjungta nuo bendrabučio vidaus elektros tinklų. Sutartis atsakovės dėl elektros energijos jai pardavimo su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudaryta 2002 m. lapkričio mėn. (1 t., b.l. 57-59). Atsijungus atsakovei nuo šildymo sistemos jos sutartis su ieškovu nėra pakeista, nors ieškovas jai skaičiuoja mokesčius už bendrojo naudojimo plotą nuo jos atsijungimo laikotarpio. Atsakovės motyvas, kad ji turi mokėti mokesčius tik už bendrojo naudojimo patalpų 2,6 kv. m plotą nieko nepagrįstas, nes šis plotas yra nurodytas tik Vilniaus šilumos tinklų 2001-11-11 techninėse sąlygose (ekspertizės ataskaita) ir tokios sąlygos nėra šalių sudarytoje sutartyje. Atsakovei buvo pateikiamos reguliariai ieškovo sąskaitos priskaičiuotų mokesčių apmokėjimui. Šiose sąskaitose aiškiai buvo nurodyti mokesčių pavadinimai ir jų sumos bei priskaičiuoti delspinigiai. Mokesčiai paskaičiuoti pagal galiojančius tarifus. Šias sąskaitas ji apmokėdavo dalinai. Visos atsakovės sumokėtos sumos yra ieškovo įskaitytos. Už nurodytą laikotarpį atsakovei buvo priskaičiuota 10410,34 Lt mokesčių, jos sumokėta 3819,20 Lt, nesumokėta 6591,14 Lt (1t., b.l. 39). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (2 t., b.l. 101) teismas nustatė, kad atsakovės bute jo įsigijimo metu (1995-11-13) buvo centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis nuotekų šalinimas, gamtinės dujos ir dujinė viryklė. 2002-07-09 užregistruotas leidimas vykdyti statybos darbus. Įrašų apie buto būklės pakeitimus nėra. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovė buto šildymo sistemos rekonstrukciją atliko, siekdama sumažinti buto išlaikymo išlaidas, o ne dėl to, kad ieškovas jai skaičiavo, jos manymu, nepagrįstus mokesčius pagal sutartį. Paraišką šilumos tiekimo techninėms sąlygoms gauti ji pateikė 2001-07-17, o techninės sąlygos jai išduotos 2001-11-11 (ekspertizės ataskaita), leidimą vykdyti statybos darbus gavo 2002-07-09. Leidimas išduotas buto šildymo sistemos rekonstravimui (1 t., b.l. 54). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, kaip buto savininkė, apsvarstė ir įvertino bei sąmoningai siekė veiksmų atlikimo - buto šildymo sistemos rekonstrukcijos, siekdama sumažinti buto išlaikymo išlaidas (CK 4.74 str., 4.76 str., 6. 237 str., 6.256, 6.260 str., 6.247 str., 6.248 str., CPK 96 str., 178 str., 26 str., 270 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė G. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimą panaikinti visiškai ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas visiškai, o priešieškinis – visiškai patenkintas, priteisiant iš ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto atsakovės G. A. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2002 m. rugsėjo mėn. atsakovės butas, kurio bendras plotas yra 86,43 kv. m, yra visiškai teisėtai atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. G. A. turi mokėti ir moka tik už namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymą už 286 W, kas atitinka 2,6 kv. m ploto šildymą. Nuo 2002 m. lapkričio mėn. atsakovė yra sudariusi tiesioginę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“, todėl už elektros energiją ji moka ne per ieškovo buhalteriją, bet tiesiogiai AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Dujos į butą nėra atvestos, todėl už dujas mokėti nereikia. Už šiukšlių išvežimą ginčo laikotarpiu mokėjo pagal galiojančius tarifus, t.y. 2,27 Lt vienam žmogui per mėnesį. Bute gyveno 4 žmonės, todėl už šiukšlių išvežimą mokėjo po 9,08 Lt per mėnesį. Pagal pateiktas paslaugas G. A. nemoka už personalo aptarnavimą, nes dėl šių paslaugų teikimo bei jų apmokėjimo nebuvo susitarta sutartimi, be to, šios paslaugos nėra teikiamos. Butas turi savo sanmazgus, t.y. vonią, tualetą, virtuvę, yra atsijungęs nuo namo elektros ūkio. Bendru dušu, tualetais, virtuve atsakovės buto gyventojai nesinaudoja. Be to, pasirašant sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), rektoriaus įsakymas „Dėl mokesčių už bendraturčius skaičiavimo metodikos“ dar nebuvo priimtas (sutartis pasirašyta 1995-07-12, o įsakymas priimtas 1995-10-30), todėl minėtas įsakymas negali reguliuoti ieškovo tarpusavio santykių. Mokestį už karštą ir šaltą vandenį G. A. sumoka laiku kiekvieną mėnesį pagal skaitliuko parodymus ir galiojančius mokėjimo tarifus. Net jei vertinant, jog ji turėjo mokėti sutartyje nesulygtus, bet ieškovo priskaičiuojamus komunalinius mokesčius, laikotarpiu nuo 2002-04-01 iki 2008-03-31, atsakovė nėra skolinga 6591,14 Lt. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 1995 m. spalio mėn. iki 2002 m. balandžio mėn. atsakovė mokėjo už paslaugą, kuri jai nebuvo teikiama – už personalo aptarnavimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė, jog ginčo laikotarpiu buvo priskaičiuota 10410,34 Lt mokesčių, sumokėta 3891,20 Lt, todėl įsiskolinimas yra 6591,14 Lt. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė turi mokėti 26 kv. m., o ne už 2,6 kv. m. bendro naudojimo patalpų šildymą. Ginčo laikotarpiu ieškovas niekada atsakovei neskaičiavo mokesčių už 26 kv. m. bendro naudojimo patalpų šildymą, ir nuo 2006 m. vasario mėn. tarp ieškovo ir atsakovės nėra jokio ginčo dėl mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. 2000-12-15 Vilniaus pedagoginis universitetas nepagrįstai vienašališkai pradėjo skaičiuoti mokestį už 17,30 kv. m bendro naudojimo patalpų šildymą, tuo tarpu, kai G. A. butas yra 86,43 kv. m. Atjungus butą nuo centrinės šildymo sistemos, ji buvo priversta šildyti elektra. Vilniaus pedagoginis universitetas atliko netesėtus veiksmus – neteisėtai ir nepagrįstai įvedė papildomą mokestį už nesuteiktas paslaugas (personalo aptarnavimą). Dėl centrinės šildymo sistemos, bute įrengiant šildymo sistemą elektriniais prietaisais, atliekant elektros instaliacijos darbus, apdailos darbus, susijusius su šildymo sistemos pertvarka bei atitinkančius techninio projekto reikalavimus, vadovaujantis UAB „Delfa“ nekilnojamojo turto ekspertizės ataskaita Nr. 2911, atliktų darbų vertė 12140 Lt 2009 m. kainomis sudaro 17966 Lt (LR CK 6.245 str. 1 d., 4 d., 6.246 str. 1 d., 2 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6.249 str. 1 d., 5 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.281 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės G. A. apeliacinį skundą atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad iš pirmosios instancijos teismui pateiktos G. A. įsiskolinimų už komunalines paslaugas suvestinės akivaizdžiai matyti, jog atsakovė mokesčių piktybiškai nemokėjo. Ieškovas neginčija fakto, kad atsakovė priklausantį butą atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, todėl nuo to laikotarpio atsakovei nebuvo skaičiuojami atitinkami mokesčiai už buto šildymą. Nuo 2002 m. lapkričio mėn. ieškovas atsakovei nebeskaičiuoja mokesčių už elektros energiją. Mokesčiai už šiukšlių išvežimą namo, kuriame gyvena atsakovė, gyventojams buvo skaičiuojami, atsižvelgiant į bendrovės, su kuria pasirašyta sutartis dėl šiukšlių išvežimo, už tokias paslaugas kas mėnesį pateikiamą sąskaitą. Atsakovė privalo mokėti mokesčius, skirtus namo eksploatacijos ir priežiūros tinklų, vamzdynų priežiūros išlaidoms padengti. Atsakovė, kaip ir kiekvienas namo bendrasavininkas, privalo vykdyti savo, kaip patalpų bendrasavininko pareigas, todėl, šiuo atveju, atsakovei nemokant mokesčių už komunalinius ir kitas paslaugas, teismo sprendimu pagrįstai konstatuotas tęstinis atsakovės pareigų pažeidimas. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo nustatyta, kad atsakovė atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, t.y. atliko buto šildymo sistemos rekonstrukciją, siekdama sumažinti buto išlaikymo išlaidas, o ne dėl to, kad Vilniaus pedagoginis universitetas jai skaičiavo, jos manymu, nepagrįstus mokesčius pagal sutartį (LR CK 4.82 str. 3 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas juridiniam asmeniui pareigą sudaryti viešąją sutartį vienodomis sąlygomis su visais subjektais, riboja sutarties laisvės principą, kuris nėra absoliutus (LR CK 6.161 str., 6.184 str.). Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų.
Analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, būtina atsižvelgti į minėtų sutarčių rūšių ypatumus. Atsižvelgiant į tokios sutarties pobūdį, taip pat į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kolegija vadovaujasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo, prievolių įvykdymo, bei sutarčių aiškinimo principais. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam šios kategorijos bylose. Šalys turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai įgyvendinti savo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingi yra teisės ir pareigos, bei tarpusavio prievolės ieškovo ir atsakovės, sudariusių 1995-07-12 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (1 t., b.l. 6), kurioje nurodyta, kad 86,43 kv.m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas per Vilniaus pedagoginio universiteto buhalteriją atsiskaito už šaltą ir karštą vandenį, dujas, elektros energiją, centrinį šildymą, už pastato eklpoatavimą, buitinių atliekų išvežimą, kanalizaciją pagal galiojančius apmokėjimo tarifus, už iškviestų avarinių tarnybų atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas.
Viešame Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas 86,43 kv.m, pažymint, kad yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, gamtinės dujos, dujinė viryklė (2 t., b.l. 101-102). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad ji turi mokėti ir moka tik už namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymą už 286 W, atitinkančių 2,6 kv. m ploto šildymą, nes atsakovė viešame registre nėra įregistravusi pakeitimų dėl centrinio šildymo sistemos bute atsijungimo teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turėti mokėti už 17,30 kv.m bendro naudojimo patalpų šildymą, nes atsakovė, kaip pastato bendro naudojimo patalų bendrasavininkė, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (LR CK 4.82 str. 3 d.). Tai, kad skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė moka už 26 kv. m bendro naudojimo patalpų šildymą, o ne už 2,6 kv. m, laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Siekdama užtikrinti proceso operatyvumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks rašymo apsirikimas ištaisytinas, įvardinant, kad atsakovė moka už 2,6 kv. m bendro naudojimo patalpų šildymą. Toks rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str., 302 str.) ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad ji neturi mokėti už personalo aptarnavimą, kad dėl šių paslaugų teikimo bei jų apmokėjimo nebuvo susitarta sutartimi, kad šios paslaugos nėra teikiamos. Pagal 1995-07-12 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (1 t., b. l. 6) atsakovė įsipareigojo per Vilniaus pedagoginio universiteto buhalteriją atsiskaityti už pastato eklpoatavimą, į kurio išlaidas įeina ir yra įskaičiuojamos aptarnaujančio personalo išlaidos. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės buto gyventojai nesinaudoja pastato bendru dušu, tualetais, virtuve. Ta aplinkybė, kad pasirašant 1995-07-12 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, 1995-10-30 Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus įsakymas „Dėl mokesčių už bendraturčius skaičiavimo metodikos“ dar nebuvo priimtas, nepanaikina atsakovės sutartinės prievolės atsiskaityti pagal galiojančius apmokėjimo tarifus. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1995-10-30 Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus įsakymas „Dėl mokesčių už bendraturčius skaičiavimo metodikos“ nėra panaikintas ar nuginčytas nustatyta tvarka, todėl teismas neturi teisinio pagrindo juo abejoti ir remiasi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu buvo priskaičiuota 10410,34 Lt mokesčių, sumokėta 3891,20 Lt, todėl įsiskolinimas yra 6591,14 Lt.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad atsakovei atjungus butą nuo centrinės šildymo sistemos, ji buvo priversta šildyti elektra, nes atsakovė, siekdama atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos, siekė asmeninės ekonominės naudos ir ieškovas neturi atlyginti atsakovei jos patirtų išlaidų dėl centrinės šildymo sistemos pertvarkymo, bute įrengiant šildymo sistemą elektriniais prietaisais, atliekant elektros instaliacijos darbus, apdailos darbus, susijusius su šildymo sistemos pertvarka, nes šiais pertvarkymais pati atsakovė siekia pagerinti savo turtą, o ieškovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti už 12140 Lt atliktų darbų vertę pagal 2009 m. kainas 17966 Lt sumai, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
Atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ji neturi mokėti ieškovui mokesčių, susijusių su aptarnaujančiu personalu, vykdančiu veiklą, skirtą namo bendro naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui, nes atsakovė naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis dėl aptarnaujančio personalo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, įsigydama butą pastate, kuriame ieškovo aptarnaujantis personalas vykdo tam tikras funkcijas, bei sudarydama 1995-07-12 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį dėl atsiskaitymo per Vilniaus pedagoginio universiteto buhalteriją už pastato eklpoatavimą, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą ieškovui reikalauti apmokėti už aptarnaujantį personalą pagal galiojančius tarifus. Teisėjų kolegija kritiškai vertina naujai pateiktus rašytinius įrodymus (2 t., b.l. 164-167) dėl Vilniaus pedagoginio universiteto ūkio direkcijos etatinių sąrašų, nes jie nepanaikina atsakovės pareigos apmokėti jai tenkančias aptarnaujančio personalo išlaidas pagal galiojančius tarifus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį, nes atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ji neturi pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su pastato eksploatacija (tame tarpe ir personalo aptarnavimo išlaidos), skirta pastato bendro naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui, nes atsakovė naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis (tame tarpe ir atsiskaitymu per ieškovo buhalteriją).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Tai, kad apeliantei nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų, panaikinančių atsakovės pareigą sumokėti skolą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 95 str., 143 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes nepateikti įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą nepakeistą.
Išieškoti iš atsakovės G. A. 12,65 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.