Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-26 · Byla Nr. ATP-326-282/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-326-282/2014Nutartis · 2014-06-26Šiaulių apygardos teismas
  2. A2.13.-517-959/2014Nutartis · 2014-07-02Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
ATP-326-282/2014
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00163-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-326-282/2014Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00163-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

V. V. įpareigota per 1 mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti 50 Lt dydžio žalą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Joniškio seniūnijai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubausta už tai, kad ji 2014 m. kovo 5 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, išvertė tvoros stulpą, tuo (duomenys neskelbtini) seniūnijai padarė 50 Lt žalą, be to, iš įvykio vietos pasišalino, nepranešusi apie tai policijai. Tokiais veiksmais V. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti 2014-05-02 nutarimo dalį ir administracinę teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukti. Neneigia, kad važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į ten buvusią tvorą, nurodo, kad tai atsitiko dėl jos neatidumo ir dėl to ji nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad įvykio metu buvo labai išsekusi (jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas), o po eismo įvykio prie jos automobilio pribėgęs vyriškis A. J., kuris teisme melavo, pradėjo ant jos šaukti, vadinti „nemokša“, „višta“, jis savavališkai paėmė raktelius iš užvedimo spynelės, o jai išlipus iš automobilio, agresyviai nusiteikęs ėjo link jos, dėl to ji pamanė, kad A. J. ketina pagrobti jos automobilį, taip atėmė galimybę jai disponuoti automobiliu. Tvirtina, kad toks A. J. elgesys ją dar labiau suglumino, sukėlė jai didelį stresą, nervinę įtampą, ji išsigando, todėl pabėgo iš įvykio vietos, nors pati būtų skambinusi policijai dėl įvykio. Teigia, kad tyčios pasišalinti iš autoįvykio vietos neturėjo, o tai iniciavo A. J. veiksmai, kurie, jos nuomone, nebuvo suderinti su visuotinai visuomenėje priimtinomis normomis ir dėl tokių A. J. veiksmų ji ketina kreiptis į policiją dėl savavaldžiavimo. Nurodo, kad policijos pareigūnai galėjo jos nerasti namuose, nes jie buvo atvykę ne į jos deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), be to, ji buvo išgėrusi receptinių vaistų ir galbūt miegojo, todėl negirdėjo beldimo į duris. Taip pat nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus: A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokosi (duomenys neskelbtini) ŽŪM, ir G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatas prašo V. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą, nes paties teisės pažeidimo fakto V. V. neginčija, o jos skundo argumentai neatitinka tikrovės, yra išgalvoti siekiant išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Nurodo, kad iš liudytojo A. J. parodymų bei pačios V. V. veiksmų matyti, kad ji galėjo vairuoti transporto priemone būdama neblaivi, tuo ir yra pagrįstas jos sukeltas eismo įvykis ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Be to, liudytojas A. J. telefonu nufilmavo V. V. automobilyje, filmavimą A. J. komentavo ramiu balsu. Dėl to teigia, kad filmuota medžiaga paneigia V. V. skunde nurodytą A. J. užsipuolimą ant jos. Pažymi, kad dėl neteisėtų A. J. veiksmų į policiją V. V. nesikreipė. Taip pat nurodo, kad V. V. vairavo savo mamos - močiutės vardu registruotą automobilį, o į policiją atvykusi savininkė gauti leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę nurodė, kad anūkė į policiją neis ir nenori su niekuo bendrauti, į jos skambučius neatsako, į namus neįsileidžia, taip pat V. V. neįsileido kelis kartus atvykusių policijos pareigūnų, po dviejų savaičių į policiją atvykusi V. V. atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, motyvuodama, jog viską paaiškins teisme, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, o tik raštu pateikė savo išgalvotą versiją, į medikus pažymos ji kreipėsi tik po to, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir sužinojusi, kas jai už tai gresia. Be to, nurodo, kad administracinė nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad V. V. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde V. V. teigia, kad ji tyčia nepasišalino iš eismo įvykio, o tai padarė išsigandusi agresyvaus A. J. elgesio bei dėl to, kad būdama prastos sveikatos, suglumo, patyrė didelį nervinį stresą, išgąstį, bei, kad eismo įvykio liudytojas A. J. meluoja. Tačiau tokius V. V. paaiškinimus, jog ji iš įvykio vietos pasišalino nesiekdamas išvengti atsakomybės, o dėl patirto streso ir išgąsčio, paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai: liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.

Liudytojas A. J. tiek paaiškinime (5 b. l.), tiek ir apklaustas teisme liudytoju (36 b. l.) parodė, kad jis pamatė moterį, besiginčijančią su išgėrusia moterimi, kurios vardas lyg V., šią moterį jis pažįsta iš matymo, todėl nuėjo pažiūrėti ir pamatė už „VW Passat“ automobilio vairo sėdinčią girtą moterį, kuri automobiliu važiavo į priekį ir atsitrenkė į tvorą, po to antrą kartą važiavo atbuline eiga ir išvertė stulpą. Liudytojas nurodė nufilmavęs minėtą moterį, kad ji sėdėjo už vairo, važiavo, girdėjo kaip moteris, pardavinėjanti dujas, rėkė „nevažiuok išgėrus, girta esi“, todėl jis ištraukė raktelius iš automobilio variklio užvedimo spynelės ir užrakino mašiną su viduje sėdinčia moterimi, kad ji toliau nebedarytų „cirkų“. Liudytojas taip pat nurodė, kad moteris labai sunkiai orientavosi aplinkoje, ji iš vienos sėdynės lipo į kitą, iš automobilio išlipo per galines automobilio dureles, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi, jai sakė, jog reikia palaukti policijos, ji dar bandė tartis, kad jis nekviestų policijos, o kol jis kalbėjosi su moterimi, kuri pardavinėja dujas, iš automobilio išlipusi moteris tuo metu pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas neigė grasinęs V. V., nevadino jos „višta“ ar „nemokša“, jos nestumdė, nebuvo atsisėdęs į automobilio saloną ir nebandė jo vairuoti. Tokius liudytojo A. J. parodymus, jog jis agresyviai nesielgė apeliantės atžvilgiu, patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad filmavimą liudytojas komentavo ramiu balsu. Taip pat liudytojo A. J. parodymus apie faktines įvykio aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio nuotraukos (7, 8, 10–13 b. l.). Taip pat A. J. parodymus patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų N. B., J. M. parodymai, jog jie iš policijos budėtojo gavę pranešimą, kad galimai neblaivi moteris automobiliu atsitrenkė į tvorą ir bando pasišalinti iš įvykio vietos, kad jiems atvykus į įvykio vietą, moters įvykio vietoje jau nebebuvo, o įvykio vietoje buvęs liudytojas negalėjo nurodyti kaltininkės vardo ir pavardės, bet nurodė, kad dalį moters veiksmų buvo nufilmavęs telefonu. Pareigūnai taip pat nurodė, kad iš įvykio vietoje palikto automobilio jie padarė išvadą, jog automobiliu naudojosi V. V., todėl nuvyko pas ją į jos gyvenamąją vietą, tačiau jiems durų niekas neatidarė. Liudytojai taip pat nurodė, kad niekas iš liudytojų įvykio vietoje neminėjo, kad į transporto priemonę bandė patekti vyras ar bandė ją vairuoti ją bei grasino V. V.. Tokias pačias aplinkybes liudytojai N. B., J. M. nurodė ir iš karto po įvykio rašytuose tarnybiniuose pranešimuose (3, 4 b. l.). Įvertinus visumą šių paminėtų įrodymų, akivaizdu, kad šie įrodymai atitinka bei patvirtina vieni kitus, ir dėl to netikėti liudytojo A. J. parodymais ar juos laikyti iš esmės neteisingais, melagingais nėra pagrindo. Taip pat teismas nenustatė, kad liudytojas A. J. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar apkalbėtų V. V.. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė savo skunde.

V. V. neneigia, kad važiuodama atbuline eiga apgadino tvorą ir išvertė metalinį stulpą, kad pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo ji buvo susijusi, nepranešusi policijai ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, tačiau tvirtino, jog pasišalino dėl prastos savo sveikatos ir būdama išgąsdinta liudytojo A. J. veiksmų. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina apeliantės teiginio, kad A. J. jos atžvilgiu elgėsi agresyviai – šaukė ant jos, vadino ją „višta“, „nemokša“, ėjo link jos agresyviai nusiteikęs, pats A. J. pripažino, kad paėmė automobilio raktelius, kad apeliantė automobiliu nepasišalintų iš įvykio vietos. Dėl to nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ji buvo išgąsdinta A. J. veiksmų, kad bijojo būti pastarojo užpulta ar kad A. J. ketino pagrobti jos automobilį. Nors V. V. pateikė medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (49 b. l.), tačiau tai nepateisina jos pasišalinimo iš įvykio vietos bei nepatvirtina, kad įvykio metu dėl šio sutrikimo ji prastai jautėsi, vartojo medikamentus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnį neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Šios paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantė iš įvykio vietos pasišalino be pateisinamos priežasties. Liudytojas A. J. parodė, kad V. V. sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytojai N. B., J. M. parodė, kad iš karto po įvykio jie buvo nuvykę į V. V. gyvenamąją vietą, tačiau durų niekas neatidarė. Be to, iš byloje esančios pažymos apie V. V. baustumus (16–25 b. l.) matyti, kad ji yra bausta už teisės pažeidimus, kuriuos ji padarė būdama neblaivi, taip pat ji yra bausta ir už tai, kad neblaivi vairavo transporto priemonę. Įvertinus tai, kad iš įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos ji pasišalino be pateisinamos priežasties, kad yra duomenų, liudijančių, jog ji įvykio metu galbūt buvo neblaivi, daroma išvada, kad V. V. iš įvykio vietos pasitraukė tyčia, siekdama išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą bei taip apsunkindama kaltininko nustatymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo V. V. atžvilgiu administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas vairuotojams – baudą nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Skundžiamu 2014 m. gegužės 2 d. nutarimu V. V. paskirtos nuobaudos už jos padarytus teisės pažeidimus yra minimalaus dydžio, apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. V. teigia, kad ji prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad apgadino tvorą ir išvertė metalinį stulpą, tačiau tai ji padarė verčiama byloje surinktų įrodymų, o ne savo noru, be to, neatlygino padarytos žalos, pasišalino iš įvykio vietos, todėl nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, iš pažymos apie apeliantės baustumus matyti, kad ji per 10 metų bausta iš viso 18 kartų, tarp jų net 6 kartus už teisės pažeidimus transporte, iš jų 4 kartus už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Įvertinus ankstesnius V. V. baustumus, tai, kad jai ne kartą buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, daroma išvada, kad jai skirtos nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė, nes ji padarė naujus teisės pažeidimus. Dėl to visuma paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad V. V. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra pagrindo jų keisti. Taip pat teismas nenustatė sąlygų, kurioms esant V. V. būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Byloje nenustatyta apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje esantys duomenys (baustumo pažyma) ją charakterizuoja neigiamai, o tai, kad ji pati yra registruota darbo biržoje, o jos sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) ŽŪM, dukra yra moksleivė, nėra aplinkybės, dėl kurių V. V. paskirta nuobauda turėtų būti švelninama. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai apeliantę pripažino padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus. V. V. paskirta subendrinta nuobauda 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė