Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjos - likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės Suvalkijos ūkis pareiškimo dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja likviduojama uždaroji akcinė bendrovė Suvalkijos ūkis kreipėsi su pareiškimu į Marijampolės apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst atuoja:

pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje (iš esmės įtvirtinančioje paminėtą Konstitucinę normą) nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas įmanomas tik tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka.

Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. CPK 27 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto.

Susipažinus su procesiniu dokumentu ir jo priedais, matyti, kad šiuo atveju inicijuojama byla dėl juridinio asmens bankroto. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą, dėl ko nėra teismingas apylinkės, kaip pirmos instancijos, teismui.

Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Marijampolės apylinkės teismui, išaiškinant pareiškėjai, jog su ieškiniu ji turi kreiptis į Kauno apygardos teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Suvalkijos ūkis pareiškimą dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo, kaip neteismingą Marijampolės apylinkės teismui.

Išaiškintina pareiškėjai, kad ji su ieškiniu turėtų kreiptis į Kauno apygardos teismą, esantį A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.