- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1-578-893/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38741-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- J. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. 2021 m. lapkričio 5 d., apie 22.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 1,40 prom.), be jokios priežasties, (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, panaudojo savo sugyventinės J. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. pastūmė J. K. dėl ko ji nukrito ant koridoriaus grindų ir galva atsitrenkė į koridoriaus keraminių plytelių dangą, po to bendrojo naudojimo virtuvėje stvėrė už rankų ir stipriai suspaudęs laikė bei parvertė ant grindų, tokiais veiksmais sukeldamas J. K. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad aptariamo įvykio metu J. K. buvo jo sugyventinė, jie kartu gyveno, jis tuo metu buvo išgėręs, visi ten girtavo, buvo išgėrę, jam nustatytas 1,40 promilių pripažįsta. Pripažįsta, kad ją pastūmė, nes ji ėjo į jį su peiliu. Vieną kartą jau jam buvo perdurta nugara. Nestvėrė J. už rankų ir nesuspaudė, jis ėjau iš laiptinės, nes žinojo, kuo viskas baigsis. J. su mama pradėjo ieškoti teisybės, priekaištauti, kad jis skolingas, nemoka už butą, nepaisant to, kad jis uždirba pinigus, maistą, rūkyti nešdavo.
Apklausta teisme nukentėjusioji J. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė tokias aplinkybes. Įvykis vyko tėvų bute (duomenys neskelbtini). Ji bute tvarkėsi, kaimynas A. paskui užėjo. Mama sode buvo. Po darbo į butą atėjo R. Z., tikslaus laiko negali pasakyti. Atėjo išgėręs ir js buvo išgėrusi, jie su kaimynu gėrė, sėdėjo kambaryje. Atėjęs R. irgi prisidėjo prie jų kompanijos. Mama buvo nuvažiavusi pas tėvą į ligoninę, paaiškino situaciją, kad tėvui labai blogai. Jie visi išgėrė, ji susipyko su R. ir paprašė raktų nuo jos buto. Jis nedavė raktų, pastūmė ją, A. tai matė. Po pastūmimo ji nukrito koridoriuje ant plytelių. Atsitrenkė galva į plyteles. Nuėjus į virtuvę, pradėjo tampyti už plaukų. Jai ant rankų buvo mėlynės, pareigūnai padarė nuotraukas. Jis išėjo į lauką, iškvietė policiją, kad ji ant jo neva puola. Pareigūnai atvažiavę užfiksavo sužalojimus. Suspaudė ir stūmė, dėl to ant rankų atsirado mėlynės. Iš pradžių pastūmė, ji nukrito, tada griebė už plaukų, stvėrė už rankų. Pora minučių laikė už rankų suspaudęs, tuo metu ji juto skausmą. Jis pats iškvietė policiją, kad jis smurtauja, bet pareigūnai pamatė ant jos mėlynes, užfiksavo nuotraukomis.
Teisme apklaustas liudytojas A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad aptariamo įvykio metu R. pastūmė J. K.. Daugiau jis nieko nematė. Nebuvo jokio peilio J. K. rankose įvykio metu, kai ją matė.
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad J. K. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis ji nukentėjo nuo savo sugyventinio R. Z.. (b. l. 8-11)
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis teisme nurodė, jog kaltę iš dalies pripažįsta, t.y. pripažįsta, kad pastūmė tuometinę sugyventinę J. K. dėl ko ji nukrito ant koridoriaus grindų ir galva atsitrenkė į koridoriaus keraminių plytelių dangą, tačiau tikina, kad nestvėrė pastarajai už rankų, jų nespaudė bei nelaikė, tad negalėjo sukelti fizinio skausmo. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis ją pastūmė, ji atsitrenkė į plyteles esančias ant grindų, po to, po 10-15 min. virtuvėje, R. Z. suspaudė jai rankas taip padarydamas mėlynes suspaustose vietose. R. Z. kaltė įrodyta ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir liudytojo parodymais bei objektų apžiūros protokoluose užfiksuota medžiaga, kuri atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl jai padarytų sužalojimų.
Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka abejonių, kad R. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t.y. tyčia nukentėjusiąją pastūmė, po to stvėrė už rankų ir stipriai suspaudęs laikė bei parvertė ant grindų. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiosiosios jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo).
Kadangi R. Z. smurtavo prieš savo sugyventinę su kuria kartu tuo metu gyveno ir vedė bendrą buitį, taip šiai sukeldamas fizinį skausmą, jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nes tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, atsako pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Todėl R. Z. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nusikaltimas.
Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. Z. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, tame tarpe, ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kitas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis R. Z. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 5 d. 23.30 val. iki 2021 m. lapkričio 7 d. 11.43 val., (dvi dienos) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nukentėjusioji J. K. pateikė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. (b. l. 49)
Dėl J. K. nurodyto prašomo priteisti neturtininės žalos dydžio teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji J. K. patyrė dvasinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas, o šiuo nuosprendžiu nustatomas 300 Eur dydžio, taip tenkinant šios nukentėjusiosios civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašų kopijos, saugomos ikiteisminio tyrimo medžiagoje – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Z. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 5 d. 23.30 val. iki 2021 m. lapkričio 7 d. 11.43 val., (dvi dienas) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš R. Z. J. K. naudai 300 Eur už jai padarytą neturtinę žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašų kopijas, saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.