Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 3 d. paduotu atsakovės R. M. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. paduotu prašymu dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Namo Kauno g. 6A Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovei R. M. A. dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, netenkindami atsakovės prašymų dėl įpareigojimo ieškovę ir valstybines bei savivaldybės institucijas pateikti atsakovei atsakymus į jos prašymus, įtraukti šias institucijas į bylos nagrinėjimą išvadą bylos teikiančių institucijų statusu, neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė atsakovės teisę į gynybą, šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai galimai pažeidė CPK 158 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neišaiškino atsakovei, kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui be advokato, atsakovės teisių ir pareigų. Dėl to atsakovė negalėjo pasinaudoti CPK 212 straipsnio 1 dalyje, CPK 252 straipsnio 1 dalyje ir kituose CPK straipsniuose, nustatytomis procesinėmis teisėmis. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigas proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas, netinkamai nustatė tiek atsakovės, tiek kitų butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Teismai galimai nepagrįstai nekonstatavo ieškovės nesąžiningumo, nes ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl jos pačios kaltės, jai vengiant bendradarbiauti su kita šalimi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovės prašymas dėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo nesprendžiamas.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei R. M. A. (k. (duomenys neskelbtini) 27 (dvidešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB Foxpay, kvito Nr. 8403.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.