Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-643-393/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
e1-643-393/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16693-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-643-393/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16693-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. gegužės 7 d. apie 21 val., gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu G. M. į veidą, dėl ko ji nukrito ant fotelio ir tuo padarė jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, kairės blauzdos srityje, nugaros kairėje pusėje bei galvos smegenų traumą, tokiu būdu nukentėjusiajai G. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis A. M., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės 7 d. vakare nuėjo pas G. M. į namus, buvo girtas, gėrė gal tris dienas iš eilės. G. vaikų namuose nebuvo, jie buvo pas G. draugę, prie jų prisijungė jų bendras draugas E. B. ir G. sesuo J. G.. Visi keturi gėrė alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė, pasakyti negali. Iš pradžių gėrė G. sodybos kieme, vėliau persikėlė į gyvenamojo namo virtuvę. Buvo jau tamsu, galėjo būti apie 21 val., kai jis pamatė, kad G. su E. B. yra dviese užsirakinę vonioje ir kažką veikia. Jis dėl to labai supyko, nes kurį laiką siekia G. ir jos pavydi kitiems. Supykęs pradėjo keikti, daužyti vonios duris. Kur tuo metu buvo G. sesuo, nematė, gal jau miegojo. Jam daužant duris, jie abu iš vonios išėjo, visi nuėjo į virtuvę. Tarp jo su G. kilo konfliktas, abu pykosi, konflikto metu jis trenkė kumščiu G. į veidą. Smūgis buvo stiprus, nuo smūgio ji nukrito ant virtuvėje stovėjusio fotelio. Fotelio atramos yra medinės, krisdama ji galėjo susižaloti nugarą. Kad atsirado kraujosruvos, jis nežino. Kad būtų daugiau ją mušęs, neatsimena. Kiek jis prisimena, namo išėjo ne iš karto, jam atrodo pirmiausia namo išėjo E., jis išėjo vėliau. Sekančią dieną buvo nuėjęs pas G., matė, kad jai buvo kraujosruva ties dešine akimi, jis jos atsiprašė, labai gailisi dėl to. Ligonių kasoms padengti civilinio ieškinio neturi pinigų, kaip civilinis ieškinys bus priteistas, kažkaip sumokės dalimis. Praeityje yra teistas, taip pat už G. sumušimą (b. l. 96–99).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai:

- G. M. protokolas – pareiškimas (b. l. 1–4), iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 7 d. apie 19.00 val. į jos namus atėjęs pažįstamas (kaimynas) A. M., virtuvės kambaryje po žodinio konflikto jai stipriai trenkė iš kumščio į veidą. Pataikė į dešinę akį. Nuo suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą. Buvo praradusi sąmonę;

- įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 16–26), kuriame užfiksuota įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–31), kurioje nurodoma, kad G. M. poodinė kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, kairės blauzdos srityje, nugaros kairėje pusėje, galvos smegenų trauminė liga galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

- policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl įvykio (b. l. 39–40), kuriame nurodoma, kad į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą Lazdijų rajono policijos komisariatą kreipėsi G. M., pranešdama, kad ją šeštadienį, t. y. 2022 m. gegužės 7 d., adresu: (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas A. M.. Su G. M. į komisariatą atvyko ir jos socialinė darbuotoja I. P.. Ant G. M. matėsi išoriniai sužalojimai, t. y. po dešine akimi kraujosruva, todėl nedelsiant ji buvo nugabenta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje gydytojai nusprendė, kad G. M. reikia su GMP pristatyti į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę tolimesniems tyrimams. Esant šioms aplinkybėms nebuvo galimybės apklausti G. M. ir atlikti kitus procesinius veiksmus;

- nukentėjusiosios G. M. parodymai (b. l. 56–59, 60–63), iš kurių matyti, kad A. M. yra jos kaimynas. Jis dažnai pas ją ateina, kartais būna neblaivus, o kaip būna neblaivus tampa agresyvus. Ji su juo stengiasi kuo mažiau bendrauti. Kartu su juo negyvena, jis nėra nei jos sugyventinis, nei jos vaikų tėvas, jokie ryšiai su juo jos nesieja, tačiau jis labai nori, kad ji su juo gyventų kaip jo antra pusė, jai jo nereikia, ji jį iš savo namų veja, stengiasi ir duris užsirakinti, kad tik kuo mažiau kontakto turėti su juo. Kartais kai būna blaivus, jam atėjus pasikalba, pabendrauja, bet tik tiek, jokių kitokių santykių su juo turėti nenori. 2021 m. lapkričio mėnesį jis buvo ją sumušęs, atliktas ikiteisminis tyrimas. Dėl to, kad jai pabodo taip gyventi šalia jo namų ir nuolat turėti su juo problemų, ji su socialinių darbuotojų pagalba nuo 2022 m. vasario mėnesio glaudžiasi socialiniuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 7 d. vakare, buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jos 9 metų sūnus buvo išėjęs žaisti į netoliese esantį stadioną, o 14 m. dukra buvo nuėjusi pas savo draugą. Pas ją atėjo A. M., ji buvo blaivi, jis jau buvo neblaivus, atsinešė degtinės, abu kažkiek išgėrė. Prie jų prisijungė jų bendras pažįstamas E. B., visi trys gėrė degtinę ir alų. Dar buvo atvykusi jos sesuo J. G., ji irgi su jais gėrė. Visi keturi išgėrė gal du butelius degtinės ir 4 litrus alaus. Ji buvo stipriai neblaivi, prastai atsimena įvykio aplinkybes, buvo jau vėlu, tamsu, maždaug apie 21 val. Iš pradžių jie gėrė ant kiemo prie laiptų, vėliau pritemus nuėjo į namo vidų, gėrė virtuvėje. Virtuvės patalpoje yra virtuvės baldai, fotelis ir lova. Vakaro metu draugas E. B. jai rodė dėmesį, o A. labai pyko, nes jis jos pavydi, E. priekaištavo, kad jis jai rodo dėmesį. Maždaug apie 21 val., jie su E. dviese buvo nuėję į vonią ir užsirakino duris, kur tuo metu buvo jos sesė ji nežino, gal jau miegojo. Kai A. pamatė, kad jie buvo dviese, labai supyko, pradėjo rėkti, daužyti vonios duris, jie duris atrakino ir abu išėjo į virtuvę. Tarp jų su A. kilo konfliktas, kurio metu jis jai sudavė vieną smūgį į veidą, ji nukrito, krisdama atsitrenkė į virtuvėje stovėjusį fotelį, kuris yra mediniais porankiais. Po smūgio buvo praradusi sąmonę. Iki įvykio neturėjo kraujosruvų ant savo kūno. Kiek A. dar buvo jos namuose, pasakyti negali. Jos sesuo buvo likusi nakvoti. Ar įvykį matė E., pasakyti negali. Kaip jie išsiskirstė, neprisimena, ryte atsikėlusi pamatė, kad jai po dešine akimi yra didelė kraujosruva, labai skaudėjo galvą. Pirmos apklausos metu nesakė šių aplinkybių, nes tiesiog nenorėjo įtraukti visų šitų žmonių, bijojo socialinės darbuotojos, todėl tokias aplinkybes nutylėjo. Tikslo meluoti neturėjo, tiesiog norėjo kuo mažiau viską pasakoti ir viešinti. 2022 m. gegužės 11 d. bendravo su socialine darbuotoja, kuri pamatė jos veidą ir sekančią dieną kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš, vaistų nepirko, niekur nesigydė, turtinės nei neturtinės žalos nepatyrė;

- liudytojos I. P. parodymai (b. l. 76–79), iš kurių matyti, kad ji dirba VšĮ „Lazdijų socialinių paslaugų centras“ socialine darbuotoja. Teikia socialines paslaugas G. M. šeimai. 2022 m. gegužės 9 d. skambino G. M., bet su ja susisiekti nepavyko. Tada 2022 m. gegužės 10 d. bendravo su ja telefonu bendrais šeimos klausimais. Prašė jos grįžti į laikinus namus, esančius (duomenys neskelbtini), bet ji sakė yra išvykusi. Taip pat pasakė, kad nenori bendrauti. 2022 m. gegužės 11 d. apie 14.00 val. nuėjo pas ją į kambarį, kuris yra socialinių paslaugų centre, (duomenys neskelbtini). Bendraujant su G. M. pamatė, kad po jos dešine akimi yra „mėlynė“. Paklausė, kas jai nutiko. G. M. pasakė, kad krito nuo dviračio. Neigė, kad ją kažkas mušė. Ji jai pasakė, kad kitą dieną nueitų pas gydytojus, apžiūrai. 2022 m. gegužės 12 d. apie 16.00 val., nuėjo pas ją į kambarį, kadangi buvo atvykę vaiko teisių specialistės. Su G. kalbėjosi koridoriuje. Kalbant su G. M. ji jai pasakė, kad 2022 m. gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini), jos namuose, ją sumušė A. M.. Prisipažino, kad anksčiau melavo. Paklausė dėl ko melavo, ji atsakė, kad dėl vaikų, kadangi bijo juos prarasti. Nenorėjo, kad kažkas sužinotų. Taip pat paklausė, ar kas nors matė įvykį, ji jai atsakė, kad niekas nematė. Tada ji ją paragino kreiptis į policiją. Ji sutiko ir jos nuėjo į policiją parašyti pareiškimą. Einant ji pasakė, kad jai kumščiu A. M. trenkė į veidą. Atvykus į policijos komisariatą G. M. viska papasakojo pareigūnams. Ją pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai;

- liudytojo E. B. parodymai (b. l. 82–85), iš kurių matyti, kad 2022 m. gegužės 7 d., vakare, kartu su A. nuėjo pas G. į namus, esančius Nemajūnų k., jis buvo blaivus, A. jau buvo išgėręs. G. namų kieme jie vartojo alkoholinius gėrimus, prie jų prisijungė G. sesuo J.. Iš pradžių visi gėrė sodybos kieme, vėliau gėrė namuose. Jiems būnant gyvenamosiose patalpose, apie 21 val., jis nuėjo į vonią ir į tualetą, jam įėjus į vonią dar nespėjus įsijungti šviesos, paskui jį į vonią įbėgo G. M. ir užsidarė duris, jis net nesuprato iš pradžių ką ji daro. Matyt juos pamatė vonioje A. ir pradėjo daužyti vonios duris, keikti juos. Labai greitai G. jam atidarė duris ir jie išėjo iš vonios į virtuvę. A. buvo stipriai neblaivus, jis keikė juos, pyko ant G., pradėjo ją vadinti visaip, jis dar kažkiek bandė raminti A., tačiau jis jo neklausė, toliau šaukė, muistėsi. Kur tuo metu buvo G. sesuo, nematė. Kadangi jam nepavyko A. apraminti jis pasiuntė jį „nachui“ ir išėjo į kiemą. Kiek pabuvęs (apie porą minučių) ir parūkęs kieme, jis sugrįžo į namo virtuvę ir pamatė kaip G. M. stovi rankomis susiėmusi už akies. Ji jam iš karto pasakė – „A. trenkė man per snukį“, o A. rėkė: „dar tau mažai“. Iš pradžių nesimatė sužalojimų ant G. veido, nes greičiausiai atėjo iš karto po smūgio sudavimo. Kiek smūgių A. jai sudavė, neklausė, kadangi pradėjo dėtis tokie dalykai, jis iš tų namų išėjo. Sekančią dieną nuėjo susirinkti daiktų pas G. M., po akimi jai jau buvo išryškėjusi kraujosruva.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl įvykio, specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmas, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. M. smurtaudamas sukėlė G. M. fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 147–150, 151–152).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. M. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 109–111, 112–117); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 118–126); nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 127–128, 129); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 132); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog A. M. nėra registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu socialinės pašalpos negauna. A. yra paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, likę dar 2 mėnesiai atidirbti. Plačiau charakterizuoti šį asmenį seniūnija duomenų neturi (b. l. 135–136).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma didesnė už minimalią viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43–44), kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 156,75 Eur PSDF biudžetui nukentėjusios gydymo išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinys yra pagrįstas, kaltinamasis su ieškiniu sutinka, todėl jis tenkintinas ir iš kaltinamojo A. M. priteistina PSDF biudžeto patirtos 156,75 Eur gydymo išlaidos su 5 procentų palūkanomis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 270 valandų).

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį (viso 180 valandų) visuomenės labui.

Priteisti iš kaltinamojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156,75 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus ją vykdyti panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė