- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-72-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00761-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-843-674/2011, pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. A. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., 2011 m. liepos mėn. sudarytu testamentu visą savo turtą po savo mirties paliko pareiškėjai.
Nurodė, kad A. B. savo asmeniniu testamentu paliko savo turtą pareiškėjai. Po A. B. mirties liko jos turėtas turtas gyvenamasis namas, žemės sklypai. Ji rūpinosi A. B. nuo 2007 m. pavasario, nes dirbo Socialinių paslaugų tarnyboje lankomosios priežiūros darbuotoja ir teikė pagalbos į namus paslaugas J. B., A. B. broliui. J. B. mirė 2010-06-11. Pagal A. B. parašytus įgaliojimus ji valdė, tvarkė ir disponavo jos sąskaitomis, tvarkė paveldėjimo reikalus, rūpinosi nuolatinės slaugos poreikio nustatymu. Po brolio mirties A. B. liko gyventi viena, giminių neturėjo, todėl ji rūpinosi ja ir toliau, jas siejo artimi santykiai. Jos vyras tuo metu nuomojosi ir dirbo A. B. priklausančią žemę. A. B. ne kartą jai sakė, kad visą savo turtą po mirties paliks jai. Prašė susitarti su notaru dėl testamento sudarymo. Ji neskubėjo to daryti, nes po brolio mirties A. B. dar nebuvo atsigavusi. 2011-04-13 ji parsivežė A. B. iš ligoninės pas save į namus ir rūpinosi ja iki pat jos mirties. 2011-07-02 ji išvyko į Prancūziją, tuo metu A. B. rūpinosi L. A.. 2011 m. liepos mėnesį A. B. paprašė L. A. surašyti iš jos žodžių testamentą. Testamentą kompiuteriu surašė L. A., o A. B. pasirašė. Jai būnant užsienyje, 2011-07-08 A. B. ištiko insultas. Jai grįžus iš užsienio A. B. buvo ligoninėje ir 2011-07-14 mirė. Ji rūpinosi A. B. laidotuvėmis ir ją palaidojo, tvarko jos kapą. Po A. B. mirties ji rūpinasi jos turtu, prižiūri gyvenamąjį namą, dirba jos turėtą žemę. Apie A. B. testamentą ji sužinojo grįžusi iš užsienio.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija nurodė, kad nesutinka su prašymu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka, kaip vientisas dokumentas, ir jo pasirašytas, kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas testamentas negali būti laikomas asmeniniu testamentu, be to, asmeninis testamentas negali būti surašytas kompiuterine technika.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyriaus atstovas sutiko su A. A. prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos A. A. pareiškimą atsisakė patenkinti, priteisė iš pareiškėjos A. A. 17,33 Lt teismo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad iš mirties liudijimo matyti, kad A. B. mirė 2011-07-14, o J. B. mirė 2010-06-11. Pažymėjo, kad 2010-11-16 A. B. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į J. B. turtą. Akcentavo, kad 2010-10-11 A. B. išdavė įgaliojimą A. A. vesti J. B. paveldėjimo bylą. Nustatė, kad A. B. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai ir statiniai. Padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kaimų bendruomenės narė A. A. rūpinosi, slaugė ir laidojo A. B.. Teismas pažymėjo, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatinėjami kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Todėl A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Pareiškėja A. A. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo – paveldėjimo tikslu juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo, kad 2011 m. liepos mėnesį sudarytu testamentu A. B. visą savo turtą po mirties paliko A. A..
1. Apeliantės nuomone, A. B. išreiškė valią po savo mirties visą savo turtą palikti jai ir tai įrodo šie įrodymai: liudytojų V. S. K., N. K., L. A. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Mano, kad šių įrodymų visuma patvirtina tai, jog A. B. išreiškė savo valią taip – ji norėjo, kad po jos mirties jos turėtas turtas liktų apeliantei.
2. Apeliantės nuomone, teismas nevertino jos pateiktų įrodymų – tiek liudytojų, tiek ir A. B. pasirašyto rašto dėl jos valios po mirties. Pažymi, kad ji neįrodinėjo, jog A. B. sudarė testamentą ir neprašė jo pripažinti galiojančiu. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. visą savo turtą paliko po savo mirties apeliantei ir tai iš dalies patvirtina jos pasirašytas 2011 m. liepos mėnesio raštas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir nustato faktus dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2011 m. liepos mėnesį sudarytu testamentu A. B. visą savo turtą paliko pareiškėjai A. A.. Tačiau LR CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti įstatymo nustatyta tvarka, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui tvirtinti. Tokio pobūdžio reikalavimai teisme gali būti nagrinėjami tik įstatymo nustatyta tvarka, t. y. ginčo teisenos tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti A. A. pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (nenagrinėtinas teisme).
A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad ji neįrodinėjo, jog A. B. sudarė testamentą ir neprašė jo pripažinti galiojančiu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus, nes tiek savo pareiškime pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 2011 m. liepos mėnesį sudarytu testamentu A. B. visą savo turtą po savo mirties paliko jai (3, 70 b. l.).
Spręsti klausimus, susijusius su A. B. palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus turtą valdyti, šioje byloje negalima, nes pareiškėja A. A. nėra mirusios A. B. įpėdinė (CK 5.2 straipsnio ir 5.5 str.).
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. A. pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsnių ir Civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas, o byla, iškelta ypatingosios teisenos tvarka, nutraukiama (CPK 444 str., 293 str. 1 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.