Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-398/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1A-398/2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00546-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis
F. L. M.
Nukentėjusysis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-398/2012Proceso Nr. 1-91-1-00546-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam F. L. M.,gynėjui Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. L. M. ir jo gynėjos Rasos Malinauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo F.L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. kovo 23 d. laikas.

Iš F.L. M. priteista nukentėjusiosioms J. K. 4864 Lt turtinei ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei S. P. – 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F.L. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 22 d., nuo 13 val. iki 16 val. 19 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. P. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., konflikto su A. P. metu mušdamasis, tyčia, ne mažiau kaip penkiais smūgiais, kietu buku daiktu, galimai kirvio pentimi, sudavęs į galvą bei padaręs muštines žaizdas kaktoje ir viršugalvyje, kurios įtakos mirčiai neturėjo, nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą, taip pat ne mažiau, kaip 8 smūgiais ar trauminiais poveikiais duriančiai pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, padaręs įtakos mirčiai neturėjusias durtines pjautines žaizdas krūtinėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje pusėje, gilų odos nubrozdinimą pilve ir tuo nežymiai sutrikdęs nukentėjusio sveikatą, taip pat vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, padaręs pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdiplėvės, širdies kairiojo skilvelio sužalojimu, nuo kurio, šiam komplikavusis išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdies tamponada krauju, susikaupusių širdiplėvės ertmėje, tyčia A. P. nužudė, nes jis, nuo šio sunkaus sveikatos sutrikdymo, įvykio vietoje mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis F.L. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris nekreipė dėmesio į prieštaravimus, esančius liudytojų parodymuose. Be to, šie parodymai yra melagingi, o byloje netinkamai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Nuteistojo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik spėlionėmis. Jis neneigia muštynių su nukentėjusiuoju, tačiau tvirtina, kad šio jis nenužudė. Tai, kad apeliantui išėjus iš J. P. namų nukentėjusysis dar buvo gyvas, patvirtino ir liudytoja D. J.. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas nukentėjusiojo mirties laikas.

Taip pat apeliantas teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nes nenustatytas įvykio metu vykusiose išgertuvėse dalyvavusių asmenų atėjimo ir išėjimo laikas. Todėl skundo autorius teigia, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, jis turi senyvo amžiaus motiną, kuriai dėl blogos sveikatos reikalinga nuolatinė priežiūra.

Nuteistojo F.L. M. gynėja R. Malinauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti, jos nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jos ginamąjį išteisinti. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p. nuostatų.

Nurodydama teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotą nukentėjusiojo mirties priežastį, teigia, kad nei vienas liudytojas nematė kaip jos ginamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam peiliu ar kirvio pentimi. Tai reiškia, kad jos ginamojo nuoseklių ir išsamių parodymų apie įvykio dieną vykusias išgertuves pas J. P. nepaneigia kiti byloje esantys duomenys. Be to, jos ginamasis neneigia įvykio dieną tarp jo ir A. P. įvykusio konflikto, kurio metu pastarasis sudavė jam (nuteistajam) kumščiu į veidą, o F.L. M. atsakė tuo pačiu. Kartu šios aplinkybės paaiškina ir priežastį, dėl ko byloje ištirtuose objektuose buvo rasti nuteistojo ir nukentėjusiojo kraujo pėdsakai.

Teismas nepagrįstai nepasisakė ir nepašalino abejonių dėl byloje esančių dviejų įvykio vietos apžiūros protokolų, kuriuose nurodyti skirtingi duomenys apie įvykio vietoje rastus objektus (kraujo pėdsakus ant durų rankenos).

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo laiką kada jos ginamasis išėjo iš įvykio vietos, plačiai aptaria liudytojos D. J. parodymus ir specialisto išvadas Nr. S 324/11 (01) bei teigia, kad nukentėjusiajam mirtinas sužalojimas buvo padarytas ne ant lovos, ant kurio minėta liudytoja matė grumtynes, nes tokiu atveju nukentėjusiojo kraujo turėjo būti rasta ir ant jos (lovos) užtiesalo.

Taip pat, aptardama teisme apklausto specialisto paaiškinimus apie nukentėjusiojo mirties laiką ir šį laiką lygindama su liudytojos D. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, gynėja teigia, kad nukentėjusiajam mirtiną sužalojimą padarė ne jos ginamais. Juo labiau, kad ant pastarojo drabužių, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio dieną, nerasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai.

Teismas pagrįstai pripažino, kad visų įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymai apie laiką kada atėjo nukentėjusysis pas J. P. yra skirtingi, tačiau visiškai be pagrindo vadovavosi šiais duomenimis, padarydamas išvadą apie minėtą aplinkybę (nukentėjusiojo atvykimo laiką).

Byloje nepaneigti nuteistojo parodymai apie jo išvykimo iš įvykio vietos laiką, todėl visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Juo labiau, kad laiko aplinkybė, kada buvo skambinta iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono, patvirtina, kad po apeliantės ginamojo išėjimo, nukentėjusysis buvo gyvas, nesužalotas ir bendravo telefonu.

Be to, nepagrįstai nevertinti liudytojų D. J. ir J. P. veiksmai, kurių jie ėmėsi supratę apie nukentėjusiojo mirtį ir kuriais jie sunaikino nusikaltimo pėdsakus. Juo labiau, kad liudytojo J. P. parodymai apie tai, kad atvykus policijos pareigūnams, jis ir minėta liudytoja buvo labai girti, nors, jų teigimu, visą laiką miegojo, todėl nematė smurto vartojimo aplinkybių, yra nelogiški. Gynėja nurodo ir tai, kad ant liudytojo J. P. striukės buvo rasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai.

Sulygindama nukentėjusiojo ir nuteistojo nustatytus girtumo laipsnius, skundo autorė teigia, kad po jos ginamojo išvykimo iš įvykio vietos nukentėjusysis ir toliau girtavo.

Gynėjos nuomone, abejotini yra ir kitų išgertuvėse dalyvavusių asmenų parodymai apie tai, kaip jie visi sutartinai, tik nukentėjusiajam apsižodžiavus su nuteistuoju, pasiskubino išeiti iš liudytojo J. P. namų, nepaisant to, kad jie visi susirinko išgerti ir dar buvo likę alkoholio.

Be to, nusikaltimo tyrimas vyko tendencingai, t. y. siekiant įrodyti tik L.F. M. kaltę ir nepagrįstai netiriant jokių kitų nužudymo versijų. Skundo autorė nurodo, kad tuo metu, kai D. J. ir J. P. miegojo, o nukentėjusysis sėdėjo virtuvėje, durys buvo atrakintos, todėl, jos nuomone, į namus galėjo ateiti ir kiti asmenys.

Vien tik nuteistojo pravardė, nepatvirtina jo kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantės ginamasis įvykio dieną su savimi turėjo peilį ir kad anksčiau buvo sužalojęs tokiu įrankiu liudytoją A. P..

Ikiteisminio tyrimo metu nerastas nusikaltimo padarymo įrankis. Liudytojas Sprindžiūnas, teigiamai apibūdindamas nuteistąjį, patvirtino, kad įvykio dienos vakare pastarojo rūbai buvo švarūs, kraujo dėmių ant jų nepastebėjo ir jokio peilio šis su savimi neturėjo. Gynėjos nuomone, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jos ginamasis turėjo sumanymą nužudyti nukentėjusįjį, kad prieš pastarąjį tyčia smurtavo, kad norėjo jo mirties, o jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido byloje nustatytoms pasekmėms kilti.

Vadovaudamasi BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, gynėja teigia, kad šioje byloje teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Jos nuomone, byloje nėra įrodyta, kad jos ginamasis dalyvavo nužudant A. P., todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Nukentėjusioji J. K. atsikirtimu į apeliacinį skundą (atsikirtime nenurodyta į kurį skundą – nuteistojo ar jo gynėjos) prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris yra teisingas ir pagrįstas. Nukentėjusioji mano, kad jos brolis buvo nužudytas žiauriai. Apie šio mirtį jai pranešė liudytojas J. P., kuris bei liudytoja D. J. pasakė, kad tai padarė būtent nuteistasis. Nurodydama įvykio vietoje rastus objektus, sužalojimus, nustatytus paties nuteistojo rankose ir pastarąjį apibūdindama neigiamai, nekentėjusioji mano, kad F.L. M., pakeisdamas savo parodymus dėl išvykimo iš įvykio vietos laiko, siekia išvengti atsakomybės. Be to, nuteistojo motiną prižiūri jo sesuo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo kaltė dėl A. P. tyčinio nužudymo skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis yra neginčijamai įrodyta. Šios teismo išvados apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

Galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytais nuteistojo gynėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo baigiamasis aktas turi tam trūkumų. Šiame akte yra daug rašybos, stiliaus, loginių klaidų, neteisinių išsireiškimų, jo aprašomojoje dalyje klaidingai nurodytas baudžiamasis įstatymas (BK 129 str. 6 d.). Tačiau šios klaidos ir kiti paminėti trūkumai nėra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Būtent taip šiuo atveju vertintinas ir BPK 276 str. 5 d. nuostatų pažeidimas, kurį padarė pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas liudytojo G. K., A. M., B.P. S., P. B., J. P. parodymų išvardijimu, o ne jų perskaitymu. Šis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, perskaitant paminėtų liudytojų parodymus, duotus 2011 m. balandžio 11 d. ir birželio 16 d. posėdžiuose (2 t., 181-182, 183 b. l., 3 t., 15-16, 16-17 b. l., 3 t., 132 b. l.), o taip pat specialisto paaiškinimus (3 t., 17-18 b. l.).

Tai, kad nuteistasis nuosprendžio esmę suprato, rodo jo pakankamai aiški gynybinė pozicija apeliaciniame procese.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuosprendis iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, kuris pagal BPK 20 str. prasmę yra teismo prerogatyva. Todėl apelianto teiginiai apie nuteistajam nepalankų įrodymų vertinimą dar neduoda pagrindo išvadai apie teismo šališkumą objektyviąja ir subjektyviąja prasme.

Kitokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo apeliantai nepateikė.

Be deklaratyvių apeliantės teiginių byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. ar 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Nuteistasis neneigia, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu sudavė vienas kitam smūgius. Tačiau apeliantai tvirtino, kad šie nuteistojo suduoti smūgiai nebuvo A. P. mirties priežastimi. Tai esą patvirtina nukentėjusiojo bendravimas telefonu po nuteistojo išėjimo iš J. P. namų.

Su šiais skundų argumentais sutikti negalima.

Iš liudytojų J. K., L. P. parodymų bei mobilaus ryšio telefono apžiūros matyti, kad A. P. šiuo telefonu skambino įvairiems asmenims arba šie asmenys kontaktavo su A. P. 2010 m. rugsėjo 22 d. 10:18 val., 10:21 val., 10:40 val., 12:02 val. ir 12:22 val. (1 t., 38-40 b. l.). Akivaizdu, kad patyręs tokius sužalojimus nukentėjusysis kalbėti telefonu nebūtų galėjęs. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad iki 12 val. 22 min. A. P. mirtini sužalojimai dar nebuvo padaryti. Šie objektyvūs bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. P. buvo sužalotas nuo 13 val. iki 16 val. 19 min. Tačiau tai nereiškia, kad nurodytu laiku F.L. M. jau buvo išėjęs iš J. P. namų ar kad nukentėjusįjį galėjo nužudyti kiti asmenys. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose teismo specialisto išvada dėl sužalojimų nukentėjusiajam padarymo laiko bei mirties laiko ir liudytojos D. J. parodymai, peilio ar kraujo pėdsakų neradimas ant nuteistojo rūbų F.J. M. kaltės nepaneigia.

Pažymėtina, kad specialisto išvadoje ir jo paaiškinimuose nurodytas tik laiko tarpas, per kurį buvo padaryti sužalojimai ir laiko intervalas, per kurį įvyko mirtis (1 t., 43-48, 56 b. l., 3 t., 17-18 b. l.). Liudytoja D. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje (1 t., 90-91, 93-94, 95, 3 t., 131 b. l.) tikslaus nuteistojo ir nukentėjusiojo muštynių laiko nurodyti negalėjo. Tai, kad pasak šios liudytojos A. P. po konflikto su nuteistuoju dar kurį laiką buvo gyvas, neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai ir nuteistojo kaltės taip pat nepaneigia.

Byloje nėra jokių duomenų, kad po jau paminėto konflikto, į J. P. namus būtų atėję dar kiti pašaliniai asmenys ir mirtinai sužaloję nukentėjusįjį. Tokių aplinkybių nenurodė liudytojai D. J. ir J. P..

Galima sutikti su apeliantų teiginiais, kad girtų liudytojų D. J. ir J. P. parodymus reikia vertinti atsargiai. Kolegija daro išvadą, kad būtent taip šiuos parodymus ir vertino pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad prasiblaivęs J. P., rado savo name ant grindų mirusį A. P. ir, nuėjęs pas F. J. M., apie tai jam pranešė.

Iš liudytojo J. P. parodymų seka, kad nuteistasis jam pasakė, jog ,,dabar esu girtas, šiandien niekur nevažiuosime, rytoj nuvešime į girią ir paliksime“. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme (3 t., 105 b. l.) patvirtino, kad šie J. P. parodymai yra teisingi. Kolegija daro išvadą, kad tokio pasiūlymo aiškinimas pajuokavimu yra visiškai neįtikinamas.

Iš liudytojo G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad F.L. M. 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 16-17 val. jam minėjo ,,jog važiuos prisibaigti, nes gali negreitai gauti išgerti“. Tokiu būdu ne spėlionės, kaip teigiama F. J. M. skunde, o liudytojų J. P., D. J., G. K. parodymai, durtinio pjautinio sužalojimo buvimas ant F.J. M. kairio dilbio (1 t., 55 b. l.), kurio atsiradimo apeliantas nesugebėjo paaiškinti, nuteistojo kraujo pėdsakų ar DNR pėdsakų suradimas ant durų rankenos, čiužinio, A. P. panagių turinyje (1 t., 74-77 b. l., 3 t., 63-64 b. l.) ir aptartas nuteistojo elgesys po nukentėjusiojo mirties leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo kaltė dėl tyčinio A. P. nužudymo yra neginčijamai įrodyta.

Byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstą kolegijos vidinį įsitikinimą dėl F. J. M. kaltės sustiprina nuteistojo asmenybė, t. y. jo teistumas už sunkų sveikatos sutrikdymą panaudojant peilį, turima pravarde (,,peilinis“), kuri neabejotinai nėra susijusi vien tik su medžių šakų pjaustymu kasant kapų duobes.

Tokių objektyvių nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų abstraktūs liudytojo B.P. S. parodymai nepaneigia.

Apeliaciniuose skundose taip pat nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas ir įrodymų tyrimas teisme buvo paviršutiniški, nebuvo tirtos kitos nužudymo versijos.

Su šiais teiginiais sutikti negalima.

Apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta, kokių liudytojų parodymuose yra esminių prieštaravimų. Tokių prieštaravimų apeliantai nenurodė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsakyti į šiuos skundo argumentus nėra galimybės.

Iš byloje atliktų procesinių veiksmų galima spręsti, kad joje buvo tiriamos ir galimos J. P. sąsajos su A. P. nužudymu. Tačiau tokių duomenų nebuvo surinkta. Todėl jam jokie įtarimai nebuvo pareikšti.

Byloje iš tiesų nėra nustatytas tikslus J. P. name girtaujančių asmenų (A. P., P. N., P. B.) atėjimo ir išėjimo iš šio namo laikas 2010 m. rugsėjo 22 d. Tačiau ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės ir atsakomybės klausimus. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo A. P. ar kitų sugėrovų elgesys (išėjimas iš J. P. namų prasidėjus nuteistojo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui ar iki jo) nėra išskirtinis ar įtartinas, kaip teigiama apeliantės skunde.

Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad nukentėjusįjį galėjo nužudyto J. P. ar D. J.. Tai, kad J. P. šluostė kraują nuo grindų, ar L. M. pasiūlius pasikeitė kruviną striukę, kurią susikruvinti galėjo liesdamas nukentėjusįjį ar šluostydamas kraują, o D. J. po mėnesio išplovė kruviną lovatiesę dar neduoda pagrindo teigti, jog šie liudytojai naikino nusikaltimo pėdsakus ir tai darė siekdami išvengti atsakomybės už nukentėjusiojo nužudymą.

Iš tiesų nei J. P., nei D. J. nepatvirtino, kad nuteistasis badė peiliu ar mušė A. P. kirvio pentimi. Tačiau teismo medicinos specialisto paaiškinimai apie žalojančių įrankių savybes ir A. P. kraujo pėdsakų suradimas ant kirvio (1 t., 43-48 b. l.) leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie sužalojimų padarymo įrankius yra teisinga.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pats nuteistasis negalėjo nurodyti tikslaus išėjimo iš J. P. namų laiko. Todėl apeliacinio skundo teiginys esą byloje nepaneigti nuoseklūs F. J. M. parodymai dėl šios aplinkybės, kurios nenurodo jos ginamasis arba nurodo skirtingai, yra pakankamai prieštaringi. Todėl į juos atsakyti nėra galimybės.

Priešingai nei teigiama gynėjos apeliaciniame skunde jokių prieštaravimų tarp dviejų įvykio vietos apžiūros protokolų nėra. Papildoma įvykio vietos apžiūra atlikta 2011 m. liepos 22 d. (3 t., 50-56 b. l.). Šioje apžiūroje užfiksuoti duomenys neprieštarauja priminės įvykio vietos apžiūros protokole nurodytiems duomenims. Iš skundo turtinio galima daryti prielaidą, kad antro panašaus turinio pirminės įvykio vietos apžiūros protokolo lapo įsiuvimą į bylą gynėja laiko pakartotine įvykio vietos apžiūra. Šios techninės klaidos padarymo aplinkybes išsiaiškino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad kraujo pėdsakų buvimas yra aiškiai matomas fotonuotraukose prie įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., 10 b.l.). Taigi, abejonių dėl kraujo pėdsakų suradimo ant durų rankenų ir jų pateikimo specialistams faktų byloje nėra.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nėra nustatyta, kad F. J. M. nukentėjusįjį mušė tik ant lovos. Tačiau teigti, kad nukentėjusysis nurodytoje vietoje iš viso nebuvo žalojamas, taip pat nėra pagrindo. Priešingai, iš liudytojų D. J., J. P. parodymų, specialisto išvados dėl F. J. M. ir A. P. DNR profilių buvimo ant lovos čiužinio iškarpų seka, kad nukentėjusysis buvo žalojamas ir ant lovos. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir teismo medicinos specialisto paaiškinimai, kad nukentėjusysis nebuvo žalojamas jam būnant vertikalioje padėtyje (3 t., 18 b. l.).

Byloje yra nustatyta (D. J. parodymai, kad lovatiesę ji po pusmečio išplovė), dėl kokių priežasčių ant lovatiesės apelianto ir nukentėjusiojo DNR pėdsakų nebuvo rasta. Todėl šią aplinkybę vertinti kaip nuteistojo kaltę paneigiantį įrodymą nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis A. P. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Įvertinus panaudotų įrankių savybes, padarytų sužalojimų skaičių, jų lokalizaciją, nuteistojo elgesį po įvykio, darytina išvada, kad ši teismo išvada apeliacinių skundų ribose yra teisėta.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio seka, kad prašymas sušvelninti bausmę šiuo atveju siejamas su jo nuomone mažesne nusikalstamų veiksmų apimtimi (tik smūgio ar smūgių sudavimas), o tuo pačiu kitokiu šių veiksmų juridiniu įvertinimu.

Nustačius, kad apelianto nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d., šis prašymas negali būti tenkinamas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ne nuteistasis rūpinosi savo sena, ligota motina, o jo sesuo. Pažymoje, gautoje iš UAB ,,Šakių psichikos sveikatos centras“, nurodyta, kad F. L. M. yra priklausomas nuo alkoholio (2 t., 116 b. l.). Jo charakteristikoje (2 t., 118 b. l.) pažymėta, jog nuteistojo motina skundžiasi dėl jo vagysčių iš namų. Visi šie duomenys rodo, kad apelianto teiginiai apie tariamą rūpinimąsi motina neatitinka tikrovės.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, ir paskyrė F. J. M. teisingą bausmę. Ši bausmė, kuri viršija sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo F. L. M. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjos: Violeta RažinskaitėElena Vainienė