Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-53-390/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-02-13
Bylos Nr.
2A-53-390/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos, Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
Kauno apygardos vyriausiojo, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo
Atsakovas
E. P., R. K., O. D., Kauno AVA, Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
A. T., V. T., S. T., R. P., J. S., L. V., G. R., VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-53-390/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 43.2;; 114.4; 121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio,kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Solveigai Radzevičienei, atsakovėms E. P., R. K., O. D., atsakovės E. P. atstovei adv. Neringai Grubliauskienei, atsakovo Kauno AVA atstovei Daivai Mūrienei, tretiesiems asmenims A. T., V. T., S. T., R. P., J. S., L. V., G. R., trečiųjų asmenų R. P., J. S., L. V., G. R. atstovei adv. Emilijai Gorskinei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, E. P., O. D., R. K., tretiesiems asmenims V. T., S. T., A. T., VĮ Registrų centras Kauno filialui, Jonavos 1-ojo notarų biuro notarei Vilmai Pakaušienei, R. P., J. S., L. V., G. R. dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų, įsakymų panaikinimo, be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, be pagrindo įgyto turto vertės priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą 2006 01 19 kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-08-30 sprendimą Nr. 46-3568, panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-08-30 įsakymo Nr. 03-3818 1 priedą dalyje dėl R. K., panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2001-05-23 sprendimą Nr. 46-8207, panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2001-05-23 įsakymo Nr. 02-03-3748 priedo 2-ą punktą, panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-02-21 sprendimą Nr. 46-9759, panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-02-21 įsakymo Nr. 02-03-1162 priedo 2-ą punktą, priteisti valstybės naudai iš R. K. pagal 2005-05-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6212 gautas lėšas – 4464 litus, priteisti valstybės naudai iš E. P. pagal 2005-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-3208 gautas lėšas – 10 000 litų, priteisti valstybės naudai iš O. D. pagal 2001-10-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4883 gautas lėšas – 5000 litų. Nurodė, kad nepagrįstai įgytas 0,52 ha žemės sklypas (registro Nr. 46/10468) yra registruotas kaip R. K. nuosavybė. Todėl, panaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno apskrities viršininko, Kauno apskrities valdytojo ir valdytojo administracijos administracinius aktus, kuriais atkurta nuosavybė R. K., taikytina restitucija ir vadovaujantis LR CK 6.237 str. 1 d., žemės sklypas grąžintinas valstybei. UAB „Žemės vystymo fondas“, R. L., G. S., pirkimo–pardavimo sutartimis įgiję žemę iš atsakovių, laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl neprašo taikyti restitucijos ir išreikalauti turtą iš šių asmenų. Ieškovo atstovė prokurorė paaiškino, kad atsakovėms L. S. žemė buvo grąžinta nepateikus visų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų: tėvo P. S. gimimo liudijimo. Jį išreikalavus iš archyvo buvo nustatyta, kad P. S. tėvai L. S. ir E. S.. Nebuvo rasta duomenų, kad jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, buvo rasti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyveno ir turėjo 6,17 ha žemės L. S. su žmona K. S. ( vaikai – V., G., S., J., o sūnaus P. neturėjo). Duomenys iš archyvo apie S. L. šeimos sudėtį buvo pakankamas pagrindas suabejoti atsakovių O. D., R. K., E. P., giminystės ryšiu su L. S., sūnumi J., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime. L. S. dukters S. S. (K., T.) vaikai yra S., A., V. T., G. S. (R.) vaikai yra L. V. ir G. R.. Ieškovas nurodo, kad R. K., O. D. ir E. P. nuosavybės teisės į S. L. žemę (duomenys neskelbtini) kaime buvo atkurtos neteisėtai, nesant duomenų, patvirtinančių giminystės ryšį tarp žemės savininko ir pretendentų. Kadangi minėtiems asmenims nuosavybės teisė į žemę atkurta pažeidžiant įstatymus, nuosavybės teisė jiems į žemę atsirado be teisėto pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, atsakovių ir žemės savininko giminystės ryšio buvimą. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris be teisėto pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo įgyti ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta ( LR CK 6.237 str. 1 d.). Teisinio pagrindo nebuvimas, pasireiškia tuo, kad atsakovės nėra A., L. (sūnaus M. ir J.) ir J. S. palikuonės ir neturėjo teisės į šią žemę. Teismo nuomone nėra pagrindo manyti, kad atsakovės tyčia klaidino žemėtvarkos tarnybos darbuotojus. Atsakovės gavo turtą be teisinio pagrindo dėl jį davusių – Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos tarnybos darbuotojų valinių veiksmų. Išreikalaujant be pakankamo teisinio pagrindo įgytą turtą kaltė neturi reikšmės, todėl atsakovės, nežinojusios, kad turtą gavo be teisinio pagrindo, privalo valstybei grąžinti sumą, kurią gavo už parduotą žemę ( LR CK 6.237 str. 4d. ). Teismas panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno apskrities valdytojo administracijos aktus, kuriais atkurta nuosavybė į L., J., A. S. 6,17 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, R. K., O. D., E. P. ir iš atsakovių valstybės naudai priteisė lėšas, gautas pardavus žemės sklypus. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovės R. K. valstybei priteisti 4464 Lt už parduotą 2,84 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi ne visas jos valdytas žemės sklypas buvo gautas atkūrus jai nuosavybės teises į tariamo senelio žemę. Tos žemės dalies vertės, kurią R. K. pirko iš valstybės panaudojant valstybės vienkartines išmokas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ar, pritaikius restituciją, paimti iš R. K. ir grąžinti valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė E. P. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, teigdama jog sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų, išreikalautų apeliantės atstovės bei nevertino liudytojo, atsakovių, trečiųjų asmenų parodymų, įvertino ne visus rašytinius įrodymus, pažeidė rungimosi bei nešališkumo principus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantė nurodo:

2005-05-31 Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant pareiškėjų T. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-712-264/2005, tretysis asmuo V. T. nurodė, kad „E. P., R. K. ir O. D. jiems išeina pusseserės, o P. S. – dėdė“, vėliau tretieji asmenys šias aplinkybes pradėjo neigti, todėl prašėme išreikalauti posėdžio protokolą. Nors teismas protokolą išreikalavo, tačiau jo neapžiūrėjo bei nevertino.

Teismas trečiųjų asmenų R. P. ir J. S. parodymų, kad jos kaip savo senelę pažinojo K. S., ją prižiūrėjo iki mirties bei ją palaidojo, kad mano tėvas P. S. buvo jų mamos pusbrolis, nevertino, nepasisakė kodėl jie nelaikytini patikimais ar nepatikimais.

Liudytojas L. B. parodė, kad L. ir K. turėjo sūnų P.. Taip pat nurodė, kad P. S. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir turėjo žemės. Teismas šio liudytojo parodymų nevertino, nepasisakė dėl kokių motyvų juos atmetė.

Šalies argumentai

L. S. buto-ūkio lape nurodyta, kad S. K. šio surašymo metu turėjo 10 vaikų. Teismas šio dokumento neapžiūrėjo, dėl jo sprendime visiškai nepasisakė, nenurodė motyvų, kodėl jo nevertina ar jį atmeta.

Teismas visiškai nepasisakė dėl mūsų nurodyto motyvo, kad byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose yra ir daugiau netikslumų, todėl šiems netikslumams panaikinti, turėjo remtis byloje apklaustų asmenų parodymais bei gautais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Ieškovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui, kadangi visi skundo motyvai yra susiję su giminystės ryšio nustatymu, o tai yra kito proceso – juridinio fakto nustatymo dalykas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visą byloje esančią medžiagą ir įrodymus, todėl apeliacinis skundas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys A. T., S. T., V. T. nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, kad Kauno apskrities viršininko administracija remdamasi vien atsakovių pareiškimu atidavė jų (A., S. ir V. T.) senelio žemę, nors atsakovės ir nepateikė reikalingų dokumentų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys R. P., J. S., L. V., G. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovėms L. S. žemė buvo grąžinta nepateikus visų giminystę įrodančių dokumentų, o išreikalavus atsakovių tėvo gimimo liudijimą paaiškėjo, kad jis niekada nebuvo L. S., gyvenusio (duomenys neskelbtini) kaime, sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų įvertinimo problema, o taip pat rungimosi bei šališkumo principų pažeidimais nagrinėjant bylą, todėl dėl to teisėjų kolegija pasisako.

Teisėjų kolegija nurodo, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti ( CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę ( CPK 183, 186 ir kt.). Įvertindamas įrodymus teismas turi nustatyti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus – kiekvieną atskirai ir jų visetą. Tačiau tai nereiškia, kad teismo procesiniame sprendime turi būti išdėstytas įrodymų pagrindu gautų duomenų pažodinis atkartojimas. Teismas procesiniame sprendime turi išdėstyti visų įrodymų analizės pagrindu padarytas išvadas apie tai, nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės ar ne ( CPK 270 straipsnio 3, 4 dalys).

Pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas ieškovo ieškinį nustatė, kad atsakovės nėra A. L. (sūnaus M. ir J.) J. S. palikuonės ir neturėjo teisės į žemės grąžinimą. Teismas konstatavo, kad nepateikus tėvo P. S. gimimo liudijimo, nepateikus dokumentų, jog atsakovės yra L. S., sūnaus M., ir K. S., anūkės, nepateikus įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės su L. S. ir K. S. fakto nustatymo, negalėjo būti atsakovėms atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Nurodytas aplinkybes nustatęs apylinkės teismas panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno apskrities valdytojo administracijos priimtus sprendimus, kuriais atkurta nuosavybė į L., J., A. S. 6,17 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, R. K., O. D., E. P. ir iš atsakovių valstybės naudai priteisė lėšas, gautas pardavus žemės sklypus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais: rašytiniais įrodymais, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, o taip pat ir apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymais. Tai, kad teismas savo procesiniame sprendime gautų duomenų pagrindu visų įrodymų pažodžiui neatkartojo negalima pripažinti, jog teismas netyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo nenustatyta; teismas vertino įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą teismas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims užtikrino vienodas galimybes įgyvendinti savo teises, todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas. Teisėjų kolegija nenustatė ir šališkumo principo pažeidimų nagrinėjant bylą.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmeta ( CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo V. T. prašė apeliantei, kuri jo nuomone, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą paskirti pagal CPK 95 straipsnį baudą ir įpareigoti atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė turi teisę reikšti atsikirtimus į ieškinį, apskųsti priimtą teismo sprendimą bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia civilinio proceso kodeksas ( CPK 42 straipsnis ). Byloje nenustatyta, kad apeliantė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą arba vilkino bylą, todėl nėra pagrindo jai taikyti CPK 95 straipsnį.

Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais iš apeliantės priteistinos tretiesiems asmenims jų turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007m. liepos 25d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės E. P. priteisti po 125 Lt tretiesiems asmenims R. P., J. S., L. V. ir G. R. išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas