- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-665-319/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo V. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-02-11 nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2004-06-10 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 253 str. 1 d., galutine 12 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, Kauno apygardos teismo 2005-06-28 nuosprendžiu pagal BK 300 str., 24 str. 4 d., 260 str. 3 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d., galutine subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2003-09-18, bausmės pabaiga – 2018-09-18.
2015-02-11 nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.
Atsiliepimas
Skundu nuteistasis kreipėsi į apylinkės teismą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Atsiliepimu į nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo prokuroras nuteistojo skundui nepritarė ir prašė jį atmesti. Skundžiama nutartimi teismas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas pripažino, kad Komisijos nutarime teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog iš esamų duomenų apie nuteistąjį V. S. nėra pagrindo daryti išvadą, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. skunde prašo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas buvo suklaidintas komisijos, nes pateikė netikslius duomenis apie jį, dėl ko teismas priėmė jam nepalankų sprendimą. Skunde nurodo, kad jis nekaltas dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, tokia jo pozicija ir turi teisė ją turėti, kad laisvėje bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, tai nereiškia, kad ir pats yra toks. Teiginys, kad jis sukūrė organizuotą grupę, nepatvirtintas, nes už tai numatyta atsakomybė BK 249 str., už ką jis nebuvo nuteistas. Neneigia, kad per bausmės atlikimo laiką buvo baustas 33 kartus, tačiau buvo jaunas, be to, per tokį ilgą laiką sunku neprasižengti, o paskutinius 2 metus jis nuobaudų neturi, kas rodo jo pasitaisymą. Vartojo narkotikus, tačiau pats kreipėsi į administraciją dėl reabilitacijos programos, tačiau nebuvo į ją įtrauktas. Vidutinės mokyklos nebaigė dėl objektyvių priežasčių, nes dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų buvo baudžiamas karceriu, o iš ten į mokyklą vaikščioti draudžiama, ruošiasi mokslus baigti laisvėje, pataisos namuose mokosi profesinio rengimo mokykloje. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis jau ilgą laiką kali, kad palaiko ryšį su šeimos nariais ir prašo tenkinti jo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką kartą baustas drausmine tvarka baustas net 33 kartus. Nuteistasis skunde teigia, jog nuobaudos negalioja, buvo ir skatintas, kad rodo, kad jis pasitaisė. Tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, po paskutinio jo paskatinimo jis dar buvo baustas septyniolika kartų. Taigi, nors nuobaudos ir negaliojančios, šios aplinkybės neleidžia teigti, kad pataisos namuose nuteistojo elgesys tendencingai kito į gerą pusę ir tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Pataisos įstaigoje bausmę atlieka pakankamai ilgą laiką, 10 metų, tačiau nedirbo, tik mokėsi, įgijo keletą specialybių, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip vidutinė – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 55 balai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. S. apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, savo kaltės nepripažįsta. Nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys pakartotino nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje, tai ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai (nusikalto kartu su kitais asmenimis), mąstymas ir elgesys (dėl pasitaikančio impulsyvumo, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, ne visada pasirenka tinkamas strategijas problemoms spręsti), nuostatos (laikosi kriminalinių tradicijų, jas palaiko kad neapsunkintų savo bausmės atlikimo, pataisos namuose baustas drausmine tvarka).
Aukštesnysis teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Taigi, teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
V. S. bausmę atlieka už tyčinių, sunkaus ir labai sunkaus, pavojingų visuomenei nusikaltimų padarymą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos susiję su didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, ši jo veikla buvo ne atsitiktinė, susijusi su finansinės naudos siekimu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir mastas rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikaltimų teisme nepripažino, kaip jau buvo paminėta, ir bausmės atlikimo metu savo kaltės taip pat nepripažino. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis pilnai nesuvokė ir neįvertino savo padarytų veiksmų pavojingumo. Viena iš bausmės paskirčių yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju įvertinus negilų nuteistojo kaltės suvokimą bei paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykį, buvo pagrindo išvadai, jog per trumpas bausmės laikas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali įtakoti neteisėtą elgesį ateityje.
Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog paleidus nuteistąjį V. S. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.