- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- e2-344-522/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00700-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnieškai Jermolajevai,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. M. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo: 1. laikinai apriboti atsakovės D. M., motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2. priteisti iš atsakovės D. M. išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo dienos; 3. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą laikino globėjo (rūpintojo) S. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas pareiškime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų tėvas Ž. B. mirė. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, D. M. šeima nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą. 2018 m. rugpjūčio 25 d. visų vaikų atžvilgiu buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. visų vaikų atžvilgiu buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovas gavo pranešimą, kad atsakovė D. M. buvo išsikėlusi ir gyveno su kitu vyru daugiau kaip metus laiko. Visą tą laiką mažai rūpinosi vaikais, nuolat buvo vartojamas alkoholis, barniai, šauksmai. Sugyventinis teistas, vartojantis narkotikus. Po tėvo mirties vaikais rūpinosi močiutė, pilnametė sesuo, vyriausio iš pilnamečių vaikų buvusi žmona (emociniais ryšiais susijęs asmuo) E. B.. Tarnybos specialistai, siekdami užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus, priėmė sprendimą taikyti vaikams laikinosios priežiūros priemonę vaikus laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. 2021 m. gruodžio 1 d. A. B., J. B., G. B., G. B. ir L. B. buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė pas artimą giminaitį - vaikų močiutę S. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Tikėtasi, kad pritaikius laikinąją priežiūrą ir suteikus intensyvią pagalbą, atsakovė sugebės spręsti iškylančias problemas ir užtikrinti vaikų geriausius interesus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobilioji komanda (toliau - MK) 2022 m. sausio 5 d. pateikė MK rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo (toliau - Rekomendacijos), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodoma, kad vaikų motina neturi pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos, nuomoja vieno kambario (studijos tipo) butą, kuriame gyvena su savo dabartiniu draugu. Motina negali užtikrinti vaikams tinkamo apgyvendinimo ir saugios aplinkos. Anot dukros M. B., kuri gyveno su motina, D. M. vartoja alkoholį kartu su sugyventiniu, būdami neblaivūs, jie konfliktuoja. D. M. neturi profesijos, dirba epizodiškai, jos pajamos nestabilios ir moteris negali pilnai užtikrinti vaikų fizinių poreikių patenkinimo. Pastaruoju laikotarpiu (apie metus laiko) motina kartu su vaikais negyvena, nesirūpina jais. Pasak MK specialistų, šiuo metu D. M. negeba užtikrinti tinkamo šeimos funkcionavimo. Taip pat Rekomendacijose pažymima, kad motinos santykiai su vaikais, ypač su vyresniais yra labai komplikuoti, anot vyresnių vaikų, jie labiau norėtų pasilikti pas močiutę, o pilnametė dukra M. B., po konflikto su motina, taip pat apsigyveno pas močiutę. Nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2021 m. spalio 28 d. iki šiol D. M. šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas. 2022 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras organizavo atvejo vadybos peržiūros posėdį, parengė naują pagalbos planą šeimai, kuriame nurodoma, kad D. M. nėra linkusi priimti pagalbos, paslaugų teikimo metu bendravo nemandagiai, nepriėmė pagalbos, piktybiškai vengė susitikimų, pastebėtas priešiškas nusiteikimas specialistų atžvilgiu. Nurodyta, kad iš ugdymo įstaigų gautos informacijos, matyti, kad D. M. neužtikrino vaikams psichologinės pagalbos ir jos atsisakė. Dukros G. B. elgesio problemos ir neatsakingas požiūris į mokyklos lankymą bei pamokų praleidimą neišnyko, mergaitė iš mamos grįžo gyventi pas močiutę. Laikinosios priežiūros metu vaikų motina nedėjo jokių pastangų atkuriant ryšį su vaikais, nepriėmė specialistų pagalbos, todėl buvo priimtas sprendimas netęsti laikinosios priežiūros dar 30 dienų, nes per pirmąjį mėnesį pokyčių neįvyko, ir inicijuoti vaikų globos (rūpybos) nustatymo procesą. Ieškovas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu nutraukė vaikų laikinąją priežiūrą ir nepilnamečiai vaikai buvo laikinai apgyvendinti S. V. šeimoje. 2022 m sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi teismas leido paimti visus vaikus iš vaikų motinos D. M.. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos D. M. (duomenys neskelbtini) mieste pradėtos teikti nuo 2021 m. spalio 29 d., kadangi nuo 2022 m liepos 11 d. ji buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę. Laikotarpyje nuo paslaugų teikimo pradžios iki 2022 m. liepos 7 d. D. M. šeimai (duomenys neskelbtini) rajone buvo organizuoti trys atvejo vadybos posėdžiai. D. M. trūksta motyvacijos siekiant susigrąžinti vaikus į savo šeimą. Darbo su šeima metu buvo stebima tėvystės bei socialinių įgūdžių stoka. Nepilnamečių vaikų motinai buvo rekomenduojami pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai, siekiant įgyti žinių ir atkurti bei stiprinti tarpusavio santykius su vaikais. D. M. savarankiškai į mokymus nesiregistravo ir tik su socialinės darbuotojos pagalba ir raginimu sutiko keliuose iš jų sudalyvauti. Iš pagalbos planuose numatytų įsipareigojimų D. M. taip pat nepavyko įgyvendinti: savarankiškai lankytis pas psichologą pačiai bei inicijuoti vaikams būtinos psichologinės pagalbos teikimo, teikti vaikams išlaikymo, susirasti erdvesnio būsto, siekiant gyventi kartu su vaikais. Darbo su šeima laikotarpyje stebimas netinkamas mamos pareigų atlikimas ir neatsakingas požiūris į vaikų auklėjimą, ugdymą ir elgesio problemų sprendimą. Kylant su vaikų ugdymu, auklėjimu ar netinkamu elgesiu susijusiomis problemomis mokykloje, D. M. savarankiškai nesiėmė iniciatyvos šių problemų sprendimui, mažai domėjosi vaikų ugdymosi klausimais, vangiai palaikė ryšius su pedagogais, nesekė informacijos apie vaikų ugdymąsi elektroniniame dienyne, nors galimybes tam turėjo. Vaikų motina teisindavosi, kad vaikai jos neklauso, todėl ji nesiima iniciatyvos esamų problemų sprendimui. D. M. iki 2022 m. liepos 1 d. nuomojosi vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Pagal 2022 m. sausio 7 d. įvykusio atvejo vadybos posėdžio parengtą pagalbos planą, D. M. deklaravo gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, susitvarkė dokumentus dėl socialinio būsto gavimo, įsidarbino, bendravo su vaikais gyvenančiais pas močiutę, savaitgaliais pasiimdavo juos pas save į (duomenys neskelbtini) arba aplankydavo juos gyvenamojoje vietoje. D. M. laiku susimokėdavo už būstą nuomą, komunalines paslaugas, palaikė švarą ir tvarką, stengėsi susirasti didesnį gyvenamąjį būstą, tačiau dėl pinigų stygiaus, mažo atlygio už darbą ir aukštų nuomojamų būstų kainų (duomenys neskelbtini), viena neįstengė išsinuomoti erdvesnio būsto, todėl turimais duomenimis nusprendė pakeisti darbą, gyvenamąją vietą ir apsigyveno pas draugą, nuomojantį būstą (duomenys neskelbtini). Vaikų globėja S. V. nesutinka, kad D. M. apsigyventų pas ją kartu su vaikais. Laikotarpyje nuo darbo su šeima pradžios iki paslaugų nutraukimo (duomenys neskelbtini) rajone, nėra fiksuota alkoholio vartojimo atvejų D. M. šeimoje. Vykusio posėdžio metu, moteris pripažino, kad ankščiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau tikino, kad šiuo metu yra nuolat užimta, dirba, alkoholio nevartoja ir kelis sykius konsultavosi su priklausomybių konsultantu. D. M. nesuvokia savo, kaip mamos atsakomybių už vaikų priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir vengia tinkamai atlikti mamos pareigas. Ji tikina bendraujanti su vaikais, tačiau kitų kylančių problemų susijusių su netinkamu vaikų elgesiu nesprendžia. Stebima iniciatyvos stoka vaikus auklėjant, rodant gerą pavyzdį, mokant pagarbaus, kultūringo ir mandagaus elgesio. Tarpusavio ryšius su vaikais palaiko, aplanko, tačiau atsakomybių ir tinkamo mamos pareigų atlikimo vengia. Stebima motyvacijos stoka tinkamai rūpintis vaikų sveikata, jų fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi. D. M. ne visada sutiko priimti specialistų siūlomą pagalbą (vengė bendradarbiavimo su mobiliosios komandos specialistais), teigė, kad nori susigrąžinti vaikus į savo šeimą, tačiau stebima moters pastangų ir motyvacijos stoka, siekiant užsibrėžto tikslo. Atsakovė yra nusišalinusi nuo pareigos vaikų atžvilgiu vykdymo (vaikų neprižiūri, neauklėja, nesirūpina jų sveikata, neteikia išlaikymo, nesudaro tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis biologinėje šeimoje), t. y. neįgyvendina motinos valdžios. Savo tokiu netinkamu elgesiu atsakovė daro ypatingą žalą vaikų sveikatai, jų emocinei būklei. Vaikams reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Atsakovė nededa realių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą. Nors atsakovė nepiktnaudžiauja tėvų valdžia, tačiau jos kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms: išlaikymo vaikams neteikimu, tinkamų vaikų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo ir kitų svarbių poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl toks atsakovės, kaip tėviškų pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaikų interesams. Atsakovė yra nusišalinusi nuo savo vaikų priežiūros, auginimo ir išlaikymo. Tokia situacija šeimoje yra užsitęsusi ir ieškovui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad padėtis atsakovės šeimoje artimiausioje ateityje nepasikeis. Atsakovė nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, neprisiima visas motinai tenkančias pareigas, kad savarankiškai augintų savo nepilnamečius vaikus. Atsakovė žinodama ir suvokdama, kad turi pareigą vaikus auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų. Ieškovo duomenimis D. M. šiuo metu dirba pas (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 550 Eur pajamas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja tam, kad visi nepilnamečiai vaikai gyventų pas savo močiutę, kadangi pati atsakovė neturi galimybių vaikų apgyvendinti savo gyvenamajame būste. Atsakovė supranta pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau ieškovo reikalaujamas išlaikymo dydis po 200 EUR (viso 1000 EUR) nėra proporcingas atsakovės turtinei padėčiai. Atsakovės pajamos yra darbo užmokestis, kuris prilygsta minimaliai mėnesinei algai. Kitų pajamų atsakovė neturi. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, visų pirma turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio išlaikymą gali teikti asmuo, privalantis teikti išlaikymą vaikams. Mano, kad teismas neturėtų tenkinti ieškinyje keliamų reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kadangi jos pajamos yra minimalios, jų vos pakanka savo poreikiams patenkinti. Atsakovė neturi galimybių teikti savo penkiems nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nurodytą ieškinyje. Atsakovė turi ribotas galimybes finansiškai remti savo nepilnamečius vaikus. Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis siekia 700-800 Eur.
Atsakovės atstovas nurodė, kad iš esmės nėra ginčo dėl reikalavimo terminuotai apriboti motinos valdžią, tačiau, priteisiant iš atsakovės išlaikymą vaikams, prašė atsižvelgti į atsakovės nurodytas aplinkybes apie jos gaunamas pajamas. Atsakovė norėtų gyventi kartu su vaikais pas S. V., tačiau, esant nesutarimams tarp moterų, tokios galimybės nėra, o ji pati negali vaikų paimti, kadangi nuomojame vieno kambario bute nėra galimybės visiems gyventi. Atsakovė vaikus lanko, nuveža jiems dovanėlių, maisto. Nuo 2021 m. D. M. šeima yra įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos šeimų, auginančių daugiau kaip tris vaikus sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti. Atstovas nurodė, kad šiuo metu išlaikymo vaikams ji teikti negali, atsižvelgiant į jos mažas pajamas, kurių vos pakanka savo poreikiams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos sveikata jai leidžia rūpintis visais su ja jau 2 metus gyvenančiais anūkais. Su vaikais ji sutaria, jai padeda socialinė darbuotoja. Mažiausias anūkas eina į (duomenys neskelbtini) klasę, o vyriausiam jau (duomenys neskelbtini)metų. Daugiausiai problemų turi su G. M.. Apie situaciją su mergaite ji pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jiems situacija žinoma. Mergaitė nori gyventi su motina, S. V. tam neprieštarauja, tačiau motina dukters nepriima. S. V. nedraudžia D. M. matytis su vaikais, tačiau nenori, kad jie pas motiną lankytųsi, liktų nakvoti, nes vaikai yra nuteikinėjami prieš močiutę. D. M. vaikus jų gyvenamojoje vietoje pradėjo lankyti maždaug prieš metus, kartais atveža vaikams vaišių. Iki tol D. M. vaikų nelankė, nesidomėjo. S. V. nurodė, kad pragyvenimui lėšų jiems pakanka ir jos pensijos. Gaunami pinigai už vaikus yra kaupiami sąskaitoje ir, tik esant ypatingam reikalui, juos naudoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečių vaikų A. B., J. B., G. B., G. B. ir L. B. motina. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi (Nr. eS2-1495-880/2022) teismas leido vaikus paimti iš vaikų motinos. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimu vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir jie apgyvendinti pas laikinąją globėją S. V., adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas ieškinyje prašo1. laikinai apriboti atsakovės D. M. motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų A. B., J. B., G. B., G. B. ir L. B. atžvilgiu; 2. priteisti iš atsakovės D. M. išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo dienos; 3. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą laikino globėjo (rūpintojo) S. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką yra laikoma, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Tokią teisę ir pareigą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. CK 3.165 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas. Atsakovės šeima nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti ne kartą. 2018 m. rugpjūčio 25 d. visų vaikų atžvilgiu buvo nustatytas smurtas prieš vaiką. 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. visų vaikų atžvilgiu buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2021 m. spalio 28 d. iki šiol D. M. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Iš byloje pateiktos 2022 m sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarties (Nr. eS2-1495-880/2022) matyti, kad teismas, nusprendęs, kad egzistuoja teisinis pagrindas, leido vaikus paimti iš vaikų motinos.
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 5 d. informacijos apie atsakovės šeimą nustatyta, kad atsakovė D. M. turi iš viso (duomenys neskelbtini) vaikus, iš jų (duomenys neskelbtini) pilnamečiai, (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai. Vaikų tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Motina buvo palikusi šeimą, išsikėlusi ir gyveno su kitu vyru daugiau kaip metus, visą tą laiką mažai rūpinosi vaikais, susitikinėjo su vaikais epizodiškai, vartojo alkoholį, konfliktavo su sugyventiniu. Atsakovė vaikais nesirūpino, neteikė finansinio išlaikymo, vartojo alkoholį, konfliktavo su močiute (mirusio tėvo motina). Po tėvo mirties vaikais rūpinosi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V.. 2022 m. liepos 18 d. Vaiko globos peržiūros aktuose nurodyta, kad su atsakove vaikai nebendrauja, vaikai nepamena kada ją matė paskutinį kartą, ji išvyko, nepaskambina ir neparašo, nenori su mama gyventi, vaikams nesvarbu kur ji yra. Vaikai artimai bendrauja tarpusavyje, taip pat su D. M. vyriausio iš pilnamečių vaikų buvusia žmona E. B.. Atsakovė nesuvokia savo, kaip motinos atsakomybės už vaikų priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir vengia tinkamai atlikti mamos pareigas. Atsakovė tikina bendraujanti su vaikais, tačiau kitų kylančių problemų, susijusių su netinkamu vaikų elgesiu, nesprendžia. Tarpusavio ryšius su vaikais atsakovė palaiko, aplanko, tačiau atsakomybės ir tinkamo motinos pareigų atlikimo, vengia.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovė, iš kurios teismo sprendimu buvo paimti nepilnamečiai vaikai, vengia atlikti savo pareigas vaikams ir jais nesirūpina. Atsakovė nors ir palaiko ryšį su vaikais, tačiau iš esmės yra nusišalinusi nuo jų priežiūros ir išlaikymo, ir, nors ieškovo buvo ne kartą motyvuojama keisti gyvenimo būdą, imtis realių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaikus, įsidarbinti, gydytis priklausomybę alkoholiui, tačiau pastangos būna trumpalaikės. Nors atsakovė nepiktnaudžiauja tėvų valdžia, tačiau jos kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms: išlaikymo vaikams neteikimu, tinkamų vaikų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Pažymėtina, kad vaikų paėmimas iš motinos neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos, atsakovė tinkamų išvadų nepadarė ir nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaikus.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisės į ryšį su motina, kuris šiai dienai nėra visiškai nutrūkęs, taip pat įvertinęs faktines aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei D. M. nepilnamečių vaikų A. B., J. B., G. B., G. B. ir L. B. atžvilgiu.
Sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas), motina galės kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovei išaiškintina, kad ji, siekdama laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, itin glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas ar pan., nenutraukti ryšių su vaikais, rūpintis jais, dirbti, teikti vaikams išlaikymą ir pan. Teismas akcentuoja, kad vaikų ir motinos susitikimai negali būti laikomi pakankamas ir kokybiškas būdas ryšiui su vaikais palaikyti ir tuo pačiu pagrindas konstatuoti, jog atsakovė tinkamai ir visapusiškai naudoja savo motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Atsakovė turi rūpintis ir vaikų mokslu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų ugdymo įstaigomis ir pan.
.
Dėl išlaikymo vaikams.
CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Ieškovas prašo iš atsakovės D. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės mėnesio pajamas sudaro apie 700-800 Eur (darbo užmokestis), ką patvirtina ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Nekilnojamojo turto atsakovė neturi.
Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išsaugoti protingą ir proporcingą vaikų interesų, poreikių tenkinimą ir motinos galimybių pusiausvyrą: D. M. gyvena nuomojamame bute, dirba, nenustatyta aplinkybių, ribojančių jos galimybes dirbti, tačiau pajamos yra mažos (700-800 Eur), jų nepakaktų ieškovo prašomo išlaikymo dydžiui padengti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės D. M. nepilnamečių vaikų A. B., J. B., G. B., G. B. ir L. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022m. rugsėjo 13 d.) iki vaikų pilnametystės, sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie nepilnamečių vaikų apgyvendinimą, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų A. B., J. B., G. B., G. B. ir L. B. gyvenamoji vieta nustatytina su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, S. V., adresu (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja nepilnamečių vaikų globėja.
Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams A. B., J. B., G. B., G. B. ir L. B. nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsakovę byloje atstovavo valstybės skirtas advokatas. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. patikslintos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 290 Eur.
Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į šias nuostatas, taip pat tai, kad atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei kitos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovės D. M., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės D. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant laikiną vaikų globėją/rūpintoją S. V..
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikino globėjo (rūpintojo) S. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Pradėti civilinės bylos dėl nuolatinės globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nagrinėjimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.