Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Č., institucijos atstovui T. B., nukentėjusiųjų atstovei V. M., vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Č. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė 2010-07-22 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 330815 (b. l. 10) dėl S. Č. padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 110 str. 3 d., nes 2010-07-10 17.40 val. S. Č. aviganių veislės šuo, kuris be antsnukio palaidas bėgiojo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., netoli S. Č. namų užpuolė dviračiais važiuojančius E. G. ir E. J., sukeldamas grėsmę jų sveikatai ir gyvybei, todėl S. Č. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 37 p. ir padarė pažeidimą, nustatytą LR ATPK 110 str. 3 d.

Institucijos atstovas per teismo posėdį prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad administracinės komisijos posėdyje nepilnametis nukentėjusysis E. G. paaiškino, kad jį užpuolęs šuo buvo S. Č., nes kito šeimininko šunį jis pažįsta ir jis yra kitoks. E. G. paaiškino, kad jie važiavo dviračiais, o šuo gulėjo gatvėje prie vartelių, prie įėjimo į S. Č. sodybą iš gatvės pusės. Vaikas aiškiai pasakė, kad šuo buvo S. Č.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal LR ATPK 110 str. 1 d. gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Pagal LR ATPK 110 str. 2 d. agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pagal LR ATPK 110 str. 3 d. šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 37 p. leidimus agresyvių šunų ir kitų pavojingų gyvūnų įsigijimui, laikymui, veisimui, dresavimui, prekybai, palaidų specialiai apmokytų šunų laikymui aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) išduoda Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvadą. Į komisijos sudėtį įeina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono policijos komisariato, Visuomenės sveikatos centro, Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ši komisija taip pat nagrinėja ir konfliktus dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros.

Pagal Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Pagal šių taisyklių 57 p. laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais.

S. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2010-07-10 17.40 val. S. Č. aviganių veislės šuo, kuris be antsnukio palaidas bėgiojo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., netoli S. Č. namų užpuolė dviračiais važiuojančius E. G. ir E. J., sukeldamas grėsmę jų sveikatai ir gyvybei.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Liudytojas V. S. per teismo posėdį parodė, kad Č. yra jo draugas, įvykio dieną jis buvo su S. Č. prie ežero, išgirdo, kad už tvoros prie gatvės šaukia vyras, kuris aiškino, kad pabėgo S. Č. šuo ir išgąsdino vaiką. Kieme yra didelė tvora ir šuo nepabėgtų. Kai V. S. nuėjo prie atvažiavusio vyro, šuo buvo už tvoros iš kiemo pusės, varteliai buvo uždaryti.Liudytojas A. M., Rudaminos policijos nuovados tyrėjas, parodė, kad S. Č. turi (duomenys neskelbtini) k. sodybą, į kurią kartais atvažiuoja, o gyvena Vilniuje. Iš L. G. buvo gautas pareiškimas, kad jos vaikai važiavo dviračiais po (duomenys neskelbtini) kaimą ir buvo užpulti S. Č. šuns. A. M. pats ne kartą matė, kaip S. Č. vienas agresyvus šuo yra uždarytas voljere, o kitas, ramesnis ir vyresnio amžiaus šuo laksto be antsnukio po kiemą. Po pokalbio su vaikais, L. G. ir jos vyru buvo padaryta išvada, kad S. Č. šuo tikrai buvo užpuolęs vaikus. Po L. G. pareiškimo A. M. kalbėjo su nukentėjusiaisiais vaikais, kurie pasakė, kad šuo buvo S. Č., nes įvykis buvo prie jo namų vartų. Palaidų šunų tame kaime nėra. Kaime kitų, panašių į S. Č. šunis, šunų nėra, nes jo šunys yra suaugę ir dideli. Vaikai A. M. nurodė, kad šuo, kuris juos užpuolė, buvo S. Č.. Vaikai paaiškino, kad vartai buvo atidaryti ir šuo vaikus užpuolė gatvėje, šalia S. Č. kiemo. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

S. Č. iškelta versija, jog jo šuo neužpuolė nukentėjusiųjų vaikų, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Institucijos atstovas T. B. ir liudytojas A. M. teismo posėdyje vienareikšmiškai nurodė, kad iš nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų E. G. ir E. J. paaiškinimų buvo nustatyta, jog juos užpuolė S. Č. šuo (b. l. 29). Šiuo atveju sprendžiant dėl S. Č. atsakomybės pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės, ar liudytojas V. S., atėjęs prie S. Č. namo, matė jo šunis kieme, ar ne.

Iš 2010-08-24 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad po nagrinėjamo įvykio nepilnametis nukentėjusysis E. J. turi sveikatos problemų (b. l. 11–12).

Pažymėtina, kad per Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010-09-07 posėdį nepilnametis nukentėjusysis E. G. patvirtino, kad 2010-07-10 vaikai buvo užpulti S. Č. šuns (b. l. 6). S. Č. nenurodė jokių objektyvių pagrindų, dėl kurių nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti klaidinančius paaiškinimus (parodymus), jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Be to, įvykio aplinkybes patvirtina 2010-08-24 išrašas iš medicininių dokumentų. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad S. Č. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 110 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo, nes jis pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p., 57 p. reikalavimus, pagal kurias šuns savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai.

S. Č. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinė nuobauda S. Č. už 110 str. 3 d. nustatyto pažeidimo padarymą pagrįstai paskirta įstatymo nustatytos sankcijos ribose.

S. Č. skundo motyvus teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, jog pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nurodyti papildomai kitus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytus pažeidimus, kurie protokole nebuvo aptarti, ir paskirti už jų padarymą administracines nuobaudas jis neturi teisės (byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi). Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. Č. pažeidė Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 37 p., o skundžiamame nutarime nustatyta, kad jis pažeidė šių taisyklių 36 p. ir 57 p., tai neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes protokole ir nutarime nurodytos tos pačios aplinkybės, t. y. kaltinimo esmė nepasikeitė.

S. Č. teigia, kad nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos jo teisės. Šis jo argumentas atmestinas, nes per teismo posėdį jis galėjo duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, pasinaudoti teise į gynybą. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo 2003-01-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. 29/2003, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Teismas nustatė, kad administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas 2010 m. liepos 7 d., administracinio teisės pažeidimo protokole bylos nagrinėjimo data buvo nurodyta 2010 m. rugpjūčio 3 d., tačiau nutarimas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Č., buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 7 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Nors Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija ATPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatyta 15 dienų bylos nagrinėjimo termino nepratęsė, tačiau konstatuotina, kad tokiu būdu S. Č., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės (ATPK 272 straipsnio 1 dalis) pažeistos nebuvo ir nesukliudė jam gintis nuo pareikšto kaltinimo. Taip pat pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai nenustato, kad toks ATPK 282 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas pats savaime būtų pagrindas panaikinti procesinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-205/2010) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl S. Č. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo S. Č. pagal LR ATPK 110 str. 3 d. buvo paskirta 430 Lt bauda, nepakeistą ir S. Č. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.