Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Sauliui Kinderiui, nukentėjusiesiems J. K. ir A. D., ekspertei N. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „ (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, teistas 2011-08-08 Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 222 str. 1 d. 1950 Lt bauda, kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 284 straipsnio 2 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. D. 2013-04-13 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. daugiabučio namo laiptinėje prie A. D. buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų neblaivus, naudodamas psichinę prievartą, grasino fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju A. D.- demonstratyviai patraukė rankoves, necenzūriniais žodžiais išsakė A. D. žodžius „ateik čia papjausiu, užmušiu, atidaryk duris baily, esi lavonas“, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti savo brolį A. D., dėl ko jam kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio m. daugiabučio namo kieme, tai yra viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu atsistojęs prieš A. D. langus, naudodamas psichinę prievartą, grasino fiziškai susidoroti su nukentėjusiaisiais A. D. ir J. K., demonstratyviai mosikuodamas rankomis išsakė žodžius „tu lavonas, ateik į lauką, tave užmušiu, tu jau lavonas, atėjau tave nužudyti“, nusimovęs kelnes rodė savo lytinius organus, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti savo brolį A. D. ir seserį J. K., dėl ko jiems kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kad V. D. padarė baudžiamuoju įstatymu pavojingas visuomenei veikas, įrodyta tokiais įrodymais :

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad balandžio 13 d. su šeima svečiavosi pas brolį, kai išgirdo skambutį į duris. Brolio žmona nuėjusi pažiūrėjo per durų akutę pamatė, kad atėjo kitas brolis ir pasakė, kad V. atėjo. Santykiai su juo jau iki to nebuvo geri, ji pamatė, kad jis raitojasi rankoves ir prasidėjo smūgiai į duris, ir prokuroro išvardinti grasinimai. Pirmi grasinimai buvo skirti broliui A. D., o po to ir kitems kliuvo. V. D. gal iš pradžių nežinojo, kad jie svečiuose pas brolį, o kai išgirdo, tai prasidėjo ir jos vyro atžvilgiu, sakė „tu lavonas“. Jautėsi, kad tuo metu žmogus buvo nesavame prote, jie nežinojo, ar jis pavartojęs alkoholio, ar kas yra. Jos nuomone, prie jo būklės prisidėjo mamos netektis. Buto durų jam neatidarė. V. D. nusileido žemyn, brolis gyvena ketvirtame aukšte. Jie atidarė langą ir pradėjo aiškintis, kas ir kodėl. Kiti žmonės išlindo per langus, o po to ji jau nedalyvavo, nes dukrytę laikė ant rankų ir drebėjo. Brolis A. D. ant jo išsakė žodžių, prasidėjo toks barnis per langą. Tada jau buvo daug keiksmažodžių, visokių žodžių. V. D. šaukė „lavonas“.Ji nematė, bet jai sakė, kad V. D. buvo nusirengęs. Nuo ko prasidėjo nesutarimai, tos pačios pradžios, tiksliai net negali pasakyti. V. D. jau seniai buvo karštakošis, ūmaus būdo. Viskas praktiškai dėl jo būdo. Šis atvejis buvo toks pirmas jų atžvilgiu, bet ūmaus būdo jis buvo jau senokai. Kada V. D. taip pasikeitė, nežino. Per mamos laidotuves bendravo. Mama mirė 2013 metų sausio mėnesį ir po mamos mirties jis pasikeitė. Kai įvyko įvykis, buvo praėję trys su puse mėnesio, kai neteko mamos. Tada V. D. jų atžvilgiu pasidarė kitoks. Iki tol ji su juo sutarė, būdavo paprastai pasiginčija, o dabar ji jau bijotų vaikščioti Vilkaviškyje. V. D. jau anksčiau gydėsi psichines ligas, vartojo vaistus, gal kokie keturi metai atgal gydėsi Kauno psichiatrinėje ligoninėje. Jis sirgo depresija. Yra buvę tokių atvejų, kad sirgo, bet, kad būtų agresyvus, kad reikėtų bijoti, to nebuvo. Jau prieš mamos mirtį jis pasidarė ūmesnis, piktesnis, bet nebuvo, kad reikėjo bijoti. Tas įvykis sutrikdė ne tik tą vakarą, bet aplamai viską. Tą vakarą rimtis buvo sutrikdyta, vakaras sugadintas. Triukšmas buvo, kaimynai atkreipė į tai dėmesį. Buvo garsai, triukšmai. Jos atžvilgiu ir brolio buvo išsakyti grasinimai, bet gal daugiau net jos vyro atžvilgiu. Ji pokalbyje nedalyvavo, jie per langą konfliktavo ir daugiau ant jos vyro V. D. sakė grasinimus. Jis sakė „J. liks našlė“.Jos vyras su V. D. nesutarimų neturėjo.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad balandžio 13 dieną atvažiavo sesuo su šeima. Prieš tai, tą pačią dieną, V. D. buvo pas mamą namuose ir jau ten buvo nusirenginėjimas. Ten yra sudėtos kameros ir dar ten prieš kameras jis nusirenginėjo. Po to rodė įrašą policijoje. V. D. tuo laiku vartojo raminančius vaistus ir gal pavartojo alkoholio, o jam reikia labai nedaug ir viskas susidėjo. Pasigirdo skambutis į duris ir žmona nuėjo pasižiūrėti per akutę, pasakė „V. atvažiavo“. Nežino, kiek buvo valandų, gal buvo jau vakaras. Jie neįsileido V. D. ir už durų pasigirdo žodžiai „gaidžiai“ ir taip toliau, spyrė į duris gal tris ar keturis kartus. Tada V. D. nusileido žemyn, jie atsidarė virtuvės langą ir mėgino gražiai aiškintis. Kaimynai atidarė langus, vaikai išsigando. V. D., kai susinervavęs, tai jam niekas neįdomu, jis pradėjo grasinti: „užmušiu“, „ateikit čia, užmušiu“. Rankoves pasiraitojo, ant jo šaukė, ant sesers ir jos vyro. Po to atsisegė kelnes ir nusimovė, atrodo, kad iki nuogumo, bet tikrai negali garantuoti. Po to priėjo jo žmona ir sutvarkė jį. V. D. šaukė, kaip su juo blogai elgiamės, kaip iš jo kvailį padarė. Grasinimai buvo išsakyti ir jo, ir sesers, ir jos vyro atžvilgiu, visiems, išskyrus jo žmoną. Jį tikrai tas įvykis labai paveikė. V. D. grasinimai buvo realūs. Dar buvo toks dalykas, nežino, kodėl jo čia nėra užfiksuota, kad V. D. atlėkė į garažą su peiliu. Jis su broliu prasilenkė gal 3-5 minutes, išvažiavo pietų, o jis kaip tik tuo laiku įlėkė į garažą, peilį į sieną smeigė. Garaže buvo draugas ir po to pasakojo, kad įlėkęs paklausė „kur tas gaidys?“ ir smeigė peilį į sieną. Tai buvo diena ar dvi prieš šį balandžio 13 dienos įvykį. Dar prieš tai buvo įvykis, kad V. D. su draugu stovi ant laiptų, kalbasi, o jis garaže ir ten viskas girdisi, ir V. D. sako „šitą žąsiną vis tiek papjausiu“. Tai natūralu, kad pradedi bijoti. V. D. seniai impulsyvus. Jie visi karštakošiai yra, toks gal jų charakteris, ir jis supyksta, bet praėjo kelios minutės ir praeina, o V. D. pyktį laiko ilgai. Kada V. D. pasikeitė, nežino, paūmėjo jam gal keturi ar penki metai. Jis gydėsi Kaune, Jurbarke nuo depresijos, mamai mirus, neliko, kam paduoti vaistų, tai ir prasidėjo. Dabar negrasina, neskambina. Palaiko santykius, bando bendrauti per S. bendrauti, sako, kad dar ne laikas, kad dar nenori bendrauti, taikytis.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2013-04-13 svečiavosi pas žmonos brolį A. D. ir apie 19-20 valandą išgirdo skambutį į duris. A. žmona nuėjo pasižiūrėti, kas atėjo ir pasakė, kad atėjo V. Ji priėjo ir per durų akutę pamatė jį stovintį agresyvioje pozoje. Paklausė, ko jis nori, jis sakė, kad pašaukti A., kad atidarytų duris. Pasakė, kad neatidarys, nes jis įsiaudrinęs. Tada V. D. spyrė į duris, jam buvo pasakyta nusiraminti, nes iškvies policiją, bet jis toliau spardė duris. Tada kilo šioks toks sąmyšis viduje, moterys išsigando. Po to smūgiai liovėsi ir, pažiūrėjus per akutę, nieko nebebuvo. Tada priėjo prie virtuvės lango ir pamatė V. D. kieme, jis ten tęsė grasinimus, pirmiausiai A. D. sakė atidaryti duris, išlauš duris ir užmuš, jo žmonai taip pat buvo išsakyti grasinimai. Jis atidarė langą, liepė jam liautis ir tada prasidėjo grasinimai jam. Pavadino jį necenzūriniais žodžiais, išvadino “gaidžiu, homoseksualiu”, sakė, kad ir jį papjaus. Jo žmonai sakė, kad ji bus našlė. V. D. kieme skeryčiojosi rankomis, išsirenginėjo, nusirengė iki pusės, nusirengė megztinį ir jam atrodo, kad kelnes nusismaukė, rodė lytinius organus. Jo žmona mėgino tam sutrukdyti, bet jis neklausė. Iškvietė policiją.

2014-01-27 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , kurio aplinka kiti gretimai stovintys daugiabučiai namai Nr. (duomenys neskelbtini) ir daugiabutis namas Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 5-6 ). 2014-01-27 vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad kompaktiniame diske yra vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas daugiabučio namo kiemas, jame stovi V. D., jis atsisukęs į daugiabutį namą ir nuolatos vartoja necenzūrinius žodžius, kartu pasako žodžius „tu lavonas, išeik į lauką, tave užmušiu, tu jau lavonas, atėjau tave nužudyti, tu asilas, tu gaidys“. Žodžius V. D. išsako garsiai, agresyviu balsu. Taip pat V. D. nusismaukia kelnes ir parodo savo lytinius organus ( b.l.19-20).

Teismo psichiatrijos, psichologijos akte Nr. 75U-11-109/2013 nurodyta, kad V. D. praeityje nustatyti adaptacijos sutrikimai, paranoidinė šizofrenizija bei bipolinis afektinis sutrikimas. Objektyvių duomenų apie tai, kad V. D. įtariamos veikos vykdymo metu sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nenustatyta, galėjo ( ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Šiuo metu V. D. serga bipoliniu afektiniu sutrikimu, hipomanija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos V. D. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje, būti apklausiamas. V. D. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (b.l. 51-55).

Ekspertė paaiškino, kad išvadą tvirtina, papildo, kad V. D. nustatytas alkoholio kiekis siekė 1, 18 promilių, kas galėjo turėti poveikį. Rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Kai žmogus yra ūmaus būdo, impulsyvus ir praeityje patekdavo į psichiatrijos įstaigas, ir dar buvę, kad jis bandė nuodytis, negyventi, nes buvo edukaciniai sutrikimai po skyrybų su žmona, buvo išreikšta depresija. Ir tada jam buvo nustatyta vienokia diagnozė. Po to jam buvo parašyta, kad nustatyta paranoidinė šizofrenija, bet kodėl neaišku, nes nėra duomenų apie tai, ir ji negali komentuoti savo kolegų išvadų. O 2011 metais pas juos buvo dar viena ekspertizė, buvo tirtas jų psichologų, apžiūrėtas jų ekspertų komisijos ir konstatuotas tik asmenybės sutrikimas. Jam yra daug įvairių diagnozių. Jis lankėsi pas psichiatrą ambulatoriškai, o po to nuo 2012 metų gruodžio mėnesio niekur nesilankė ir duomenų nėra. Jis serga afektiniu sutrikimu, hipomanija. Kad įvykio metu jis jau sirgo, jie neturi objektyvių duomenų. Jis lankėsi pas psichiatrą nuo 2012 metų gruodžio iki įvykio dienos, kol pateko į ligoninę, nėra jokių duomenų, joks gydytojas jo nematė. Ir išaiškėjo, kad jau tik po įvykio jis pateko į ligoninę. Negali nurodyti to, ko nežino. O dabar diagnozė nustatyta remiantis turimais duomenimis, kadangi jis jau po įvykio gydėsi Kauno psichiatrinėje ligoninėje, tai balandžio mėnesį ir vėl buvo apžiūrėtas psichiatro, ir profesoriaus, buvo tirtas ir nerado asmenybės sutrikimų, kurie būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui. Jo sutrikimas yra būtent nuotaikų kaita, jam savaime atsiranda depresija arba agresyvumas, bet tai galima koreguoti vaistais. Skyriuje jis buvo korektiškas, elgesio sutrikimų neturėjo, bet turi dar ir aukštą kraujospūdį, ir būnant pas juos jam reikėjo atstatyti širdies ritmą, vežti į Utenos ligoninę. Jis buvo konsultuotas, turi vaistų ir reikia gydytis pas kardiologą. Jis pats kaltės neneigia ir sakė, kad buvo išgėręs, suirzęs ir išsiaiškino kažką dėl santykių, bet haliucinacijų, kliedesių nebuvo. Pas juos atvyko su gydymu, gavo vaistų, buvo atliktas tyrimas. Jis gyvena šeimoje, žmona juo tikrai rūpinasi, lankė ligoninėje ir sunkiai išgyveno dėl jo negerumų su širdimi, ir komisija nutarė, kad reikalingas priverstinis ambulatorinis gydymas. Kas mėnesį jis turi lankytis pas psichiatrą ir pasirodyti, jam turi nustatyti psichikos sveikatos būklę. Jei jis neateina be pateisinamos priežasties, piktybiškai vengia atvykti, tada psichiatras turi teisę kreiptis dėl ambulatorinio pakeitimo į stacionarinį. Ir tokiu atveju keliauja į Rokiškį. Diagnozė, toks susirgimas kaip pas jį, išsivysto labai įvairiai. Pas vieną pacientą vienaip, pas kitą kitaip, kiekvienas atvejis individualus, bet reikalinga pastovus gydymas, todėl ir rašo, kad priverstinis gydymas. Kokiu greičiu liga išsivystė, negalima prognozuoti, joks specialistas to nepasakys.Alkoholis turi įtakos kiekvienam sveikam, o tam, kuris turi sveikatos problemų, tai problemų padaro. Be abejo, ir mamos mirtis padarė įtaką, labai aktualu ir santykiai su artimaisiais, V. D. sakė, kad kaltas, bet kažkas tarpusavyje buvo. V. D. pas juos jau antrą kartą, bet nesudarė įspūdžio, kad būtų geriantis žmogus. Jis neslėpė nieko, jis kaip ir gailisi, bet yra charakteris. Pakankamai užsispyręs, su savo nuomone ir sunku sakyti, kaip susiklostys santykiai su giminėmis, ar sutiktų taikytis.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Todėl teismas pasisako tik dėl grasinimų J. K. ir A. D. atžvilgiu. Proceso dėl nepakaltinamo ar ribotai pakaltinamo asmens padarytos veikos metu, taip pat proceso asmeniui, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, metu turi būti įrodinėjama ( BPK 395str.). Sutinkamai su BPK 401 straipsniu, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus : ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Grasinimas nužudyti pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltinamasis naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Esminiai grasinimo požymiai yra tai, kad grasinama konkrečiam asmeniui, kad grasinimas yra realus, tai yra kad nukentėjęs pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus reliai įgyvendintas. Teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji patvirtino, kad V. D. pasakyti grasinimai sukėlė jiems baimę, baimės jausmą jie jaučia iki dabar. V. D. grasinimus, keiksmažodžius pasakė viešoje vietoje – daugiabučių namų kieme, elgėsi nepadoriai apnuogindamas save. Taikant LR BK 284 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko nepadorūs veiksmai, atlikti viešojoje vietoje, trikdė, bet nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos. Apklausti nukentėjusieji, liudytojas parodė, kad išgirdę triukšmą kieme, į jį atkreipė dėmesį vietiniai namų gyventojai, viešnagė pas brolį buvo trikdoma. Tokie V. D. veiksmai vertinami kaip nepadorūs bei trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką.

Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 3 p. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas, be kitų šio straipsnio numatytų nutarčių, gali priimti nutartį bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėto Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, kad objektyvių duomenų apie tai, kad V. D. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų vykdymo metu sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nenustatyta, galėjo ( ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, šiuo metu V. D. serga bipoliniu afektiniu sutrikimu, hipomanija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama skirti priverčiamąją medicinos priemonę, todėl V. D. baudžiamosios atsakomybės klausimas iš esmės nespręstinas, bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki atsiras pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 405 str. 1 d. : kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, V. D. atžvilgiu skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centre iki jo pasveikimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 3 p., 404 str., 405 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą dėl V. D. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1dalyje ir 284 straipsnio 2dalyje, sustabdyti iki atsiras Lietuvos Respublikos BPK 405 str. 1 d. numatyti pagrindai.

T. V. D. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centre.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.