Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-1358-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1358-2024 (toliau – ir Nutarimas) S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda – 200 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 17 d. bendrojo naudojimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę Citroen C4 Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje (b. l. 24-25).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. padavė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimo, kuriuo prašo jį panaikinti. Skunde nurodo, kad pareigūnas dokumentuose tvirtina, kad automobilis yra laikomas daugiabučio namo kieme, nors tikrovėje automobilio buvimo vieta yra laukymė. Ar tai yra legali automobilių stovėjimui skirta vieta, iš vizualių požymių nustatyti neįmanoma, nes tai yra išvažinėta pieva be dangos. Automobilių parkavimui skirtos vietos yra kvalifikuojamos kaip nekilnojamasis turtas, turi būti įregistruota nekilnojamojo turto Registre ir atitikti tokių objektų įrengimui keliamus reikalavimus (tinkamas informacinis ženklinimas, kieta danga, lietaus kanalizacija ir pan.). Pabrėžia, kad dar 2023 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su savivaldybės administracijos direktoriui adresuotu prašymu (savivaldybės administracijoje reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pratęsti įpareigojimo pasirūpinti bendrojo naudojimo vietoje laikoma transporto priemone terminą, į kurį gavo 2023 m. lapkričio 20 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodyta, kad vieno mėnesio laikotarpiu jis gali skųsti šį raštą. Nepaisant šio termino, 2023 m. lapkričio 17 d. 8.02 val. savivaldybės pareigūnas fiksavo, kad Pareiškėjo automobilis yra laikomas bendrojo naudojimo vietoje ir tai padaryta pakartotinai. Tokiu būdu jam buvo skirta nuobauda neišsprendus klausimo, dėl kurio jis kreipėsi. Automobilio laikymo galimai bendrojo naudojimo vietoje klausimu dar 2022 m. spalio 14 d. jis kreipėsi į savivaldybę su prašymu išaiškinti, ką turėtų daryti, kad nebūtų baudžiamas už kitų asmenų padarytus veiksmus. Gavo formalų 2022 m. lapkričio 11 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nustatyta tvarka 2022 m. lapkričio 15 d. skundė administracijos direktoriui. Gavo 2022 m. gruodžio 7 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjo teigimu, jam nuosavybės teise priklausančio automobilio valdytoja su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis ir pasekmėmis nuo 2021 m. liepos 28 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai automobilis buvo perduotas remontuoti ir su kuria šiuo metu vyksta teisminis ginčas, kuris dar nėra baigtas. Automobilio pastatymas į bendrojo naudojimo teritoriją (prie (duomenys neskelbtini)) taip pažeidžiant SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalies imperatyviąsias nuostatas, yra ne kas kita, kaip verslininko spaudimas ieškovui paimti savo automobilį ir taip nutraukti paslaugos sutartį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis pareiškėjui (civilinės bylos ieškovui). Priėmimo-perdavimo aktu priėmusi remontui automobilį bei jo užvedimo raktą, remonto įmonė tampa teisėtu šio automobilio valdytoju (CK 4.24 straipsnio ir 4.28 straipsnio 1 punktas) iki jis bus perduotas atgal savininkui ir įmonės atžvilgiu galioja anksčiau paminėtos SEAKĮ 20 straipsnio 3 ir 7 dalių nuostatos, t. y. įmonė atsakinga už automobilio laikymą bendrojo naudojimo vietoje (b. l. 2-3).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydami skundo netenkinti. Motyvavo, kad pareiškėjui priklausančios transporto priemonės techninė apžiūra galiojo iki 2022 m. rugsėjo 28 d. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ir jo negalima eksploatuoti, o S. B., būdamas tokio automobilio savininku, jį laikė bendrojo naudojimo vietoje. Faktą, kad transporto priemonė buvo laikoma bendrojo naudojimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), įrodo byloje esančios 2023 m. lapkričio 17 d. nusižengimo nuotraukos. Tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, kad pareiškėjas bendrojo naudojimo vietoje (duomenys neskelbtini), laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Aptariamoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas automobilis Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra eismą ribojančių ženklų, teritorija nėra aptverta, neįrengtas kelio užtvaras ir nėra jokių kelio ženklų, ribojančių patekimą į teritoriją prie (duomenys neskelbtini), o pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė. Akivaizdu, kad aptariama transporto priemonės stovėjimo vieta, į kurią patekimas nebuvo jokiais būdais ar priemonėmis apribotas, yra laikoma bendro naudojimo vieta. Nagrinėjamu atveju vieta, kurioje buvo užfiksuotas laikomas S. B. priklausantis automobilis Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra privati pareiškėjo nuosavybė. Pareiškėjo skunde minimi motyvai dėl transporto priemonės perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikia jokio pagrindo nesilaikyti SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. Skunde nurodytas ginčas tarp S. B. ir įmonės, teikiančios automobilių remonto paslaugas, sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, ir tai neatleidžia S. B. kaip transporto priemonės savininko nuo pareigos vykdyti SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų. Automobilių remonto paslaugas teikiančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2021 m. liepos 28 d. savo transporto priemonę Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė pareiškėjas, negali kilti pareiga prisiimti atsakomybę už S. B., kaip transporto priemonės savininko, veiksmus, o tiksliau neveikimą, dėl jo neeksploatuojamos transporto priemonės buvimo vietos ir su tuo susijusiomis neigiamomis pasekmėmis aplinkai. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas savo sprendimais analogiškoje byloje konstatavo, kad negali būti laikoma, kad S. B. yra netinkamas subjektas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Automobilių remontu užsiimanti bendrovė neturi pareigos rūpintis priimto remontui automobilio technine apžiūra ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimu. Įvertinusi visas bylos aplinkybes Institucija mano, kad S. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o Pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. skundą palaikė. Nurodė, kad tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pastatė jo automobilį bendro naudojimo vietoje ir dabar skundžia jį savivaldybei, kad tai jis laiko automobilį bendro naudojimo vietoje su pasibaigusia technine apžiūra, ir tokiu būdu daro jam spaudimą, kad išsivežtų automobilį. Spaudimas dėl automobilio paėmimo jam daromas dar nuo 2021 m. rudens, kai jis kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jis dar 2022 m. lapkričio mėnesį kreipėsi raštu į savivaldybę ir paaiškino situaciją. Klausė, ką turi daryti, kad nebūtų baudžiamas už ne savo padarytus veiksmus. Supranta, kad tas automobilis ten netinkamai laikomas ir kad taip neturi būti. Neginčija to. Kai 2023 m. vasarą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą, kad atnaujintų procesą civilinėje byloje, tai labai neužilgo, kažkur liepos mėnesį, jam buvo surašytas protokolas ir paskirtas įspėjimas, kad pasiimtų automobilį. Jis be abejo ginčijo nuobaudą, bet niekas jo neklauso. Dabar surašytas antras nutarimas jau su 200 Eur bauda. Savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės pareigūnas M. U. jam telefonu aiškino, kad valdytojo statusas yra suteiktas tik tam, kas yra įsiregistravęs ,,Regitroje“, bet nenurodė jokios teisės normos, kur tai numatyta. Taip pat šis pareigūnas pripažino, kad jį skundžia autoserviso vadovas, nors pats autoservisas pastatė automobilį bendro naudojimo vietoje. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam nurodė pasiimti automobilį. Neneigia, kad jis yra savininkas automobilio. Bet civilinėje byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis reikalauja, kad bendrovė pirma suremontuotų automobilį ir tada jis jį pasiims. Prašo teismo panaikinti paskirtą nuobaudą. O jeigu teismas nuspręstų, kad jis kaltas, prašo atsižvelgti į esamas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – amžių bei tai, kad jis pats kreipėsi į savivaldybę dėl šio automobilio laikymo klausimo.

Institucijos atstovė nurodė, kad Institucija palaiko atsiliepime išdėstytą savo poziciją. Transporto priemonė buvo užfiksuota bendro naudojimo teritorijoje, jai ilgiau nei 3 mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Už tai kyla atsakomybė savininkui. Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, šios transporto priemonės nuosavybės ir valdymo teise naudojasi S. B. Jeigu bet koks asmuo gali patekti laisvai į teritoriją ir pastatyti automobilį, tai ir yra bendro naudojimo teritorija. Tai nėra privati vieta. Vieta, kurioje stovi automobilis, Institucijos vertinimu, yra bendro naudojimo teritorija.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams (valdytojams).

ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šis nusižengimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimties iki trijų šimtų eurų. Be to, pagal ANK 414 straipsnio 3 dalies nuostatas už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas

SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga transporto priemonės savininkui ar valdytojui rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo nei dėl to, kad automobilio Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra pareiškėjas S. B., nei dėl to, kad minėtai transporto priemonei yra draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme, kadangi ji neturi galiojančio privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo, be to jos techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs dar 2022 m. rugsėjo 29 d. Dėl šių priežasčių SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalies prasme tai yra negalima eksploatuoti transporto priemonė ir todėl jos laikymas bendrojo naudojimo vietose yra neteisėtas.

Esminis ginčas šioje byloje yra tai, ar S. B. yra atsakingas dėl SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo. Savo poziciją, kad jis nėra tinkamas ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, pareiškėjas grindžia tuo, kad jam priklausanti transporto priemonė nuo 2021 m. liepos 28 d. yra perduota juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontui atlikti, ir nuo šios datos iki šiol minėta bendrovė yra automobilio teisėta valdytoja su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pasekmėmis, tarp jų SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pareiškėjo teigimu, automobilis Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vis dar tebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, kol tarp jo ir bendrovės vyksta teisminiai ginčai dėl netinkamo remonto sutarties vykdymo.

Su šia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas dar 2022 m. pradžioje kreipėsi į pirmos instancijos teismą su ieškiniu civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra – suremontuoti jo automobilio Citroen C4 Grand Picasso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pavarų dėžės valdymo bloką ir grąžinti veikiantį automobilį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškinys 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu buvo atmestas, ieškovui neįrodžius, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl automobilio remonto, o jų ikisutartiniai santykiai transformavosi į sutartinius rangos (automobilio remonto) santykius. 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinio ieškovo S. B. apeliacinis skundas atmestas, minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.

Iš teismų sprendimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2021 m. liepos 28 d. perdavimo priėmimo aktu buvo priėmusi automobilį gedimų diagnostikai, bet galiausiai atsisakė jį remontuoti ir dar 2021 m. rugsėjo 13 d. rašytiniu pranešimu paprašė jį atsiimti. Tokiu būdu bendrovė atsisakė sudaryti automobilio remonto sutartį ir jos pagrindu pratęsti laikiną ginčo automobilio valdymą, juolab įsipareigoti rūpintis juo kaip savininkas. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 84 punkto nuostatas transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio pagrindo valdyti minėtą transporto priemonę, nes remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais jos ir transporto priemonės savininko nesieja jokie sutartiniai santykiai.

Tuo labiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pareigos rūpintis ribotam laikotarpiui (diagnostikai) perimto automobilio technine apžiūra ar jo valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Tokia pareiga bendrovei kiltų tik tuo atveju, jei ji būtų transporto priemonę perėmusi su tikslu naudoti ją pagal paskirtį.

Pareiškėjas akcentuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri priėmimo-perdavimo aktu perėmė automobilį, yra šios transporto priemonės teisėta valdytoja CK 4.24 straipsnio ir 4.28 straipsnio 1 punkto prasme, kol ši bus perduota atgal savininkui. Tačiau teismas pažymi, kad CK 4.28 straipsnis akcentuoja asmens pageidavimą (valią), kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas. Asmuo turi išreikšti valią valdyti daiktą, jį saugodamas, laikydamas jam priklausančiose patalpose ir pan. Nagrinėjamu atveju to akivaizdžiai nėra. Ikisutartinių santykių fazėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė transporto priemonę, tačiau atsisakydama remontuoti automobilį ir prašydama jį pasiimti, tuo pačiu išreiškė valią, kad bendrovė nebesutinka būti transporto priemonės valdytoja. Daikto savininkas negali primesti daikto valdymo to nepageidaujančiam asmeniui. Atitinkamai teismui nėra pagrindo manyti, kad 2023 m. lapkričio 17 d. faktinis transporto priemonės valdytojas tebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jai teko pareiga laikytis SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatų

Priešingai nei teigia pareiškėjas, teisinis ginčas tarp S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinai buvo išspręstas dar 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Visi S. B. prašymai atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą buvo atmesti tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų.

Automobilio jo savininkas S. B. nėra atsiėmęs iki šiol, automobilis iš esmės stovi paliktas be priežiūros adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tokia situacija susiklostė išimtinai S. B. valia, šiam kategoriškai atsisakant pasiimti transporto priemonę. Pažymėtina, kad S. B., kaip transporto priemonės savininko, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pasirūpinti dar nuo 2022 m. rudens (b. l. 6).

Nepaisant to, negalimas eksploatuoti automobilis tebelaikomas bendro naudojimo teritorijoje, nors S. B. jau buvo baustas pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį ir net dviejų pakopų teismai konstatavo, kad jam, kaip transporto priemonės savininkui, tenka atsakomybė dėl to, kad transporto priemonei būtų leidžiama dalyvauti viešajame eisme ir atitinkamai dėl automobilio laikymo bendrojo naudojimo vietoje teisėtumo. Ta aplinkybė, kad automobilio stovėjimo vieta nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimui skirta aikštelė, pareiškėjo atsakomybės nešalina. Įstatymų leidėjas SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtintame draudime numato sąvoką – bendro naudojimo vieta, kuri apima ne tik specialiai automobilių statymui įrengtas bendro naudojimo aikšteles, bet ir bet kokias bendro naudojimo teritorijas (pvz. skverą, laukymę, pievą ir pan.).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 939 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4532 ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4533 6 punkte nurodyta, kad viešajame eisme negalinčios dalyvauti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose neatitiktų tokių bendrojo naudojimo vietų įrengimo tikslų bei varžytų kitų asmenų galimybę pasinaudoti transporto priemonės statymo vieta dalyvaujant viešajame eisme (valstybės ir savivaldybių žemė ir statiniai neturėtų būti naudojami privačios nuosavybės daiktų sandėliavimui). Pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė, t. y. naudojimasis tokia vieta negali pažeisti bendruomenės viešojo intereso. Taigi bendrojo naudojimo vietos laikytinos vietos ar teritorijos, kurios nuosavybės teise nepriklauso fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims.

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad aplinkinių namų gyventojai šioje teritorijoje stato automobilius, patekimas į ją nėra ribojamas, teritorija yra akivaizdžiai bendro naudojimo.

Teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog S. B. neveikimas nepatraukiant negalimos eksploatuoti transporto priemonės iš bendrojo naudojimo vietos atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Veika kvalifikuojama kaip kartotinė, nes S. B. 2023 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) baustas pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)). LITEKO duomenimis, šis nutarimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 10 d., kuomet Vilniaus apygardos teismo nutartimi (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atmestas S. B. skundas dėl 2023 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo atmestas S. B. skundas dėl minėto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą pareiškėjui buvo paskirtas įspėjimas, todėl laikytina, kad jis buvo įvykdytas nutarimo įsiteisėjimo dieną. Naujas šios rūšies nusižengimas padarytas nepraėjus metams nuo ankstesnio nutarimo įsiteisėjimo ir nuobaudos įvykdymo dienos, todėl pagal ANK 40 straipsnio nuostatas nusižengimas laikytinas kartotiniu.

Nustačius vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 dalyje, ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (kartotinumas yra veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina), įvertinus nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jam buvo paskirta bauda, artima sankcijos vidurkiui, bet jo nesiekianti. Transporto priemonės konfiskavimas netaikytas. Teismo vertinimu, ANK 34 straipsnyje įtvirtintos nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (vyriausiosios specialistės 2024 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-1358-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais ar jokiais kitais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. B. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-1358-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.