- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1-72-880/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 95-1-00013-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- P. V.
- Kategorijos
P. V., .k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970 m. birželio 5 d. Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, taip pat neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, o būtent:
P. V., privalėdamas pagal 2000 m. balandžio 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimą mokėti lėšas D. V. sūnaus V. gim. 1992 m. spalio 7 d. išlaikymui po ¼ dalies gaunamo uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau vieno MGL, kol sūnus taps pilnamečiu, nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečio vaiko V. V. išlaikymui. Laikotarpiais nuo 2003-11 iki 2005-08, taip pat nuo 2006-01 iki 2006-05 ir nuo 2006-06 iki 2010-11 niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, vengė pareigos išlaikyti vaiką ir lėšų jam nemokėjo, dėl ko šiuo laikotarpiu susidarė 10056,80 Lt alimentų įsiskolinimas.
Kaltinamasis P. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1992 m. gegužės mėn. 23 d. susituokė su D. R., su kuria gyveno (duomenys neskelbtini) 1992 m. spalio 27 d. santuokoje gimė sūnus V. V.. Laikui bėgant jis pastebėjo, kad sutuoktinė ėmė dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, tarp jų kildavo konfliktai. Nenorėdamas ilgiau gyventi kartu su sutuoktine jis paliko ją ir sūnų, o pats išėjo gyventi pas motiną T. į (duomenys neskelbtini) 2000 m. jis gavo laišką iš antstolės A. Kaniauskienės, kuriame buvo nurodyta, kad privalo mokėti priteistus alimentus sūnaus V. išlaikymui. 2001-08-29 bendru sutarimu Širvintų r. apyl. teisme jis išsituokė su sutuoktine D. V.. P. V. teigia, kad jis priteisto išlaikymo negalėjo mokėti, nes ilgą laiką niekur nedirbo, vėliau buvo susilaužęs raktikaulį. Jis oficialiai dirbo tik labai trumpą laiką UAB „Širvintų komunalinis ūkis“, kur dirbo pagalbinius darbus, rinko šiukšles ir pan. Iš viso jis nuo 2000 m. iki 2011 m. oficialiai UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ ir Širvintų r. savivaldybėje dirbo apie šešis mėnesius. Oficialiai dirbant jam nurodytose darbovietėse antstoliai nuskaičiuodavo pusę uždirbtos algos sūnaus išlaikymui. P. V. nurodo, kad nuo 2001 m. įvykusių skyrybų jis nėra matęs nei sūnaus nei buvusios sutuoktinės, taip pat jis nėra kaip nors padėjęs išlaikyti sūnų V.; jis sūnui nėra dovanojęs kokių nors dovanų ar davęs pinigų.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad jis visada gyveno su motina arba su močiute. Kada išsikraustė tėvas P. V. jis neatsimena, nes buvo visai mažas. V. V. tik iš motinos sužinojo, kad jo tėvas turi mokėti alimentus jo išlaikymui, tačiau jis pinigų nemokėdavo. Su tėvu V. V. nebendrauja, jokių sveikinimų, dovanų ar pinigų iš nėra gavęs (b.l. 13).
Liudytoja D. R. parodė, kad su P. V. ji susituokė 1992-05-23. Santuokoje 1992-10-27 gimė sūnus V. V.. 2001-08-29 jos ir P. V. santuoka buvo nutraukta. 2000 m. Širvintų r. apylinkės teismas priteisė P. V. mokėti alimentus vaikui V. V. iki sūnaus pilnametystės. Jos buvęs sutuoktinis tik tris mėnesius mokėjo alimentus, o vėliau iš jo pinigų negaudavo. 2008-01-18 ji užpildė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Iš viso iš minėto fondo ji gavo 4327,74 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja antstolė Dalia Kaniauskienė parodė, kad nuo 2003-10-16 vykdė pagal gautą Širvintų r. apylinkės teismo vykdomąjį raštą 2000-04-05 civilinėje byloje A-2-17-01/2000 alimentų išieškojimą iš P. V.. Vykdant vykdomąją bylą nustatyta, kad P. V. nekilnojamojo turto, jokių automobilių neturi. Buvo areštuota sąskaita „Swedbank“, AB, ir iš jos 2010 lapkričio mėn. buvo gauta 311 Lt., tačiau dalis grąžinta, kadangi iš bedarbio pašalpos galima išskaičiuoti 20%. 2005-08-16 buvo išsiųstas patvarkymas į P. V. darbovietę Širvintų rajono savivaldybės administraciją. Už rugpjūčio mėn. buvo išskaičiuota 190,60, o už rugsėjo mėn. 157,64 Lt. 2005-09-30 vykdomasis raštas grąžintas, kadangi P. V. atleistas iš minėtos darbovietės (priežastis nenurodyta). 2005-10-27 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo išsiųstas į UAB „Širvintų komunalinį ūkį“ kur, P. V. išdirbo tris mėnesius: spalį išskaičiuota 112, 85 Lt., lapkritį 224,18 ir gruodžio mėn. 220,16. 2006-04-11 buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo į UAB „Širvintų komunalinis ūkis" ir gražintas 2006-05-13, nes buvo nutraukta darbo sutartis. Minėtoje darbovietėje iš P. V. už balandžio mėn. buvo išskaičiuota 176,49, o už gegužės mėn. 14,47 Lt. Daugiau iš P. V. alimentų negauta ir jokio kito turto nerasta. 2010-10-27 V. V. tapo pilnametis. Šiai dienai įsiskolinimas P. V. liko 10056,80 Lt. 2005-04-15 P. V. buvo išsiųstas patvarkymas dėl atvykimo į antstolės kontorą, tačiau minėtas pilietis neatvyko (b.l. 15).
Iš 2000 m. balandžio 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad nutarta išieškoti iš P. V. išlaikymą D. V. sūnaus V. V., išlaikymui po ¼ dalį gaunamo uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau vieno MGL, nuo 2000-03-28, kol sūnus taps pilnamečiu (b.l. 33).
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktoriaus 2008-01-30 sprendimu Nr. 1.35-481 buvo nuspręsta V. V. nuo 2008-01-18 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmokas, (b.l. 9)
Pagal Lietuvos darbo biržos pateiktus duomenis matyti, kad P. V. į Lietuvos darbo biržos Širvintų skyrių atvyko 2012-02-15. (b.l. 48)
SODROS duomenyse apie P. V. ir jo draudėjus įrašų nėra. (b.l. 47)
Motyvuojamoji dalis
BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Byloje nustatyta, kad P. V. beveik visą laikotarpį po teismo nutarimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo. Pats kaltinamasis nurodė, kad gyvena iš atsitiktinių darbų ir išlaiko tik save. Išlaikymo sūnui niekada neteikė. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad kaltinamasis vengė išlaikyti savo vaiką, nesistengė legaliai įsidarbinti ir gauti pajamas, nors yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, turi traktorininko specialybę. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kaltinamojo, liudytojos, nukentėjusiojo parodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Nusikaltimas padarytas tyčia, nes P. V. suprato, jog turi išlaikyti savo sūnų, žinojo pareigą jam teikti išlaikymą, galėjo tą pareigą bent dalinai vykdyti ir jos sąmoningai nevykdė.
Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis neteistas, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas P. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje skiria švelniausią bausmę – viešuosius darbus (kaltinamasis sutiko juos dirbti).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti per mėnesį po 40 valandų visuomenės labui.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.