- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-67-309-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- V., V. T.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendžio, kuriuo:
V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 19 d. apie 20.40 val., būdamas prie teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – du bendros 1156,50 Lt vertės metalinius vamzdžius (vieno vamzdžio vertė – 578,25 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų – vyriausiojo patrulio S. M. ir vyresniojo patrulio L. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo peržiūrėti bylą ir panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendį. Taipogi prašo į posėdį iškviesti svarbią liudininkę - L. D..
Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė. Taip pat nurodo, jog vagystės jis neįvykdė, kadangi, pasak nuteistojo, vamzdžiai buvo prie tvoros ir buvo išlindę per tvorą apie 1 metrą, o jis norėjo juos geriau apžiūrėti, todėl ir ištraukė, o tuo metu važiavo policijos pareigūnai ir sulaikė jį. Teigia, kad neturėjo tikslo vogti, todėl nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nepadarytas nusikaltimas ir jį teisti už pasikėsinimą pavogti vamzdžius, nors tokio tikslo, apelianto teigimu, jis neturėjo. Taipogi nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad jis norėjo pavogti vamzdžius ir teigia, jog yra nuteistas kaip anksčiau ne kartą teista asmenybė.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. T. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų G. V., L. D., S. M., L. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais ir padarė teisingą išvadą, kad V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.
Nuteistasis V. T. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo ir teigia, kad jis neturėjo tikslo vogti. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys prieštarauja apelianto skundo argumentams ir jo deklaruojamam nekaltumui.
Apelianto skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, visų pirma, paneigia paties nuteisto V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad prie tvoros pamatė du metalinius vamzdžius, kurių dalis buvo įsikišusi už tvoros, tada jis sugalvojo vamzdžius pasiimti ir parduoti kaip metalą, po ko, jis vamzdžius ištraukė pro tvoros apačią, paėmė juos ir nėšėsi, kol pamatė policijos pareigūnus, tada jis vamzdžius numetė ir pasislėpė krūmuose (b. l. 56-57, 65-66, 69-70). Ir nors pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, jog apklausų protokolų turinys neatitinka tikrųjų jo nurodytų aplinkybių ir teigė, kad jis niekada neprisipažino, jog nori vogti bei nurodė tai, kad protokolų jis neskaitė, pasirašė neskaitydamas (b. l. 174), tačiau tokia nuteistojo versija prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra paneigiama liudytojos G. V. parodymais, duotais apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad V. T. apklausos protokolus pasirašydavo tik po to, kai juos perskaitydavo, o savo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą (du metalinius vamzdžius) pripažino jau pirmojoje apklausoje (b. l. 175). Be šių išdėstytų aplinkybių, nuteistojo kaltę patvirtina nuoseklūs ir tapatūs liudytojų S. M. bei L. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (b. l. 43-44, 45-46), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 176-177), iš kurių matyti, kad V. T. jau buvo paėmęs į rankas du metalinius vamzdžius ir laikydamas juos jau ėjo iš įvykio vietos. Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. T. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo V. T. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas į posėdį iškviesti svarbią liudininkę - L. D., deklaratyvus, kadangi apeliantas, apart deklaratyvaus prašymo – iškviesti svarbią liudininkę, niekuo nepagrindžia šios liudytojos parodymų ir jos iškvietimo į teismo posėdį svarbos. Kai tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, minėta liudytoja net nebuvo įvykio vietoje, todėl šis nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Nors nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Paskirdamas nuteistajam V. T. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Vertinant V. T. asmenybę – teistas 18 kartų, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas.
Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, pastebėtina, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, tačiau artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnį 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.