Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 123 str. 5 d., 128 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2016-12-18 apie 08:00 val., Olandų gt., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, automobilio valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. visiškai pripažino padarytus pažeidimus, nurodė, kad serga vėžiu (leukemija), turi neįgalumą, dėl prasidėjusių skausmų skubėjo į ligoninę vaistų. Automobilis buvo ką tik nupirktas jo merginai. Paėmė jį vairuoti tik todėl, kad reikėjo skubiai į ligoninę. Nušalintas nuo transporto priemonės į ligoninę nuvažiavo autobusu. Pateikė teismui medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad jam diagnozuota lumbalgija, išreikštas skausminis sindromas, ūminė T/B biblijinė limfoblastinė leukemija. Būdingi stuburo juosmeninės dalies skausmai, plintantys į šlaunų užpakalinius paviršius. Gauna apie 260 Eur neįgalumo pensiją.

Motyvuojamoji dalis

E. M. kaltė įvykdžius nurodytus KET pažeidimus įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-80592389-16, policijos pareigūno M. M. tarnybiniu pranešimu, kad 2016-12-18 apie 08.00 val., patruliuojant Zarasų gatvėje, Vilniuje, buvo pastebėtas Olandų gt. žiedine sankryža važiuojantis automobilis BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis sustabdytas ties Olandų gt. 57 namu, paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, vairuotojas atsakė, kad teisės vairuoti neturi ir automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta vairuotojo tapatybė, jis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad E. M. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, be to vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta, pažeidė KET 226 punkto reikalavimus.

Jo veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areštas. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, E. M. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas protokole pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Tuo tarpu vadovaujantis minėtu ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi teismas pažeidimo, kuris buvo kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, neperkvalifikuoja, kadangi ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo sankcija yra žymiai švelnesnė negu jį atitinkančio ANK 415 str. 1 d. sankcija.

Dėl dalinio veikos perkvalifikavimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2015-06-25 Nr. XII-1869) 5 straipsnio 3 dalimi teisena turi būti vykdoma pagal ANK.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimo ir nusižengimo pobūdį (padaryti du KET pažeidimai, vieną iš jų įstatymų leidėjas vertina kaip šiurkštų KET pažeidimą), taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus, niekada praeityje netrauktas administracinėn atsakomybėn, turi ribotą (tik 40 % darbingumą). Sunkinančių E. M. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Lengvina jo atsakomybę tai, kad pažeidimą pripažino ir gailisi dėl jo, turi 40 % nedarbingumą (ANK 35 str. 1 d. 1 p. 9 p.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2011, 2AT-78-697/2015). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Šis straipsnis taikytinas nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atsižvelgiant į ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį (vairavimas buvo nulemtas būtinybės kuo greičiau patekti į gydymo įstaigą ir gauti vaistų nuo skausmo), pažeidėjo asmenybę (serga, turi neįgalumą, niekada anksčiau netrauktas administracinėn atsakomybėn), pajamas (gauna tik nedidelę neįgalumo pensiją), jo atsakomybę švelninančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, jam skirtina žymiai mažesnė nei ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutarė:

E. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 2 d., pritaikius ANK 34 str. 5 d., skirti 30 (trisdešimties) eurų baudą.

E. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., skirti 23 (dvidešimt trijų) eurų baudą.

LR ANK 38 str. 2 d. pagrindu galutinę nuobaudą E. M. nustatyti 30 (trisdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16063891754.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 str. 4 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.