- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-5408-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03921-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R., vertėjai Katerinai Chvatovai, išnagrinėjusi I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Bosnijoje ir Hercegovinoje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. 2016 m. kovo 5 d., apie 03.50 val., Pylimo gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonę. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas I. R. neneigė protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavęs automobilį. Turi Bosnijos ir Hercogovinos valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuvoje gyvena nuo 2014 m., 2015-04-16 jam išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, dėl asmeninių priežasčių praėjusiais metais buvo apie 5 mėnesius išvykęs iš Lietuvos. Lietuvoje teisės vairuoti transporto priemonę įgijęs nėra, klaidingai suprato informaciją dėl turimo vairuotojo pasikeitimo į lietuvišką. Kai pirko transporto priemonę, jam buvo paaiškinta, kad vairuotojo pažymėjimą turi įgyti per 6 mėnesius nuo įsigijimo. Šiuo metu tvarkosi dokumentus vairuotojo pažymėjimui gauti, užsiregistravo laikyti teorijos egzaminą.
Šalies argumentai
I. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis Mažeikiuose pirkdamas automobilį gavo informaciją, jog turi per 6 mėnesius pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Nežinojo, kad privalo tą padaryti nedelsiant. Sutinka su minimalia sankcijoje numatyta bauda (b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
I. R. kaltę padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Iš I. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-53295006-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vado A. S. 2016-03-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-05, apie 03.50 val., patikrinimui buvo sustabdytas I. R. vairuojamas automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pateikė Bosnijos ir Hercegovinos vairuotojo pažymėjimą. Minėtas vairuotojas leidimą gyventi Lietuvoje gavo 2014 metais, bet kaip reikalauja Saugaus eismo keliais įstatymas iki šiol vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė, dėl ko laikomas kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemonę. (b. l. 5).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1968 metų lapkričio 8 d. Vienos konvencijoje dėl kelių, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1991-11-20, numatyta, jog eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo posėdžio metu apklausiamas I. R. nurodė tiek gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvos Respublikoje, tiek ir faktiškai joje gyvenantis. Tai, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent Lietuvos Respublikoje, matyti ir iš pažymos apie asmens duomenis, kurioje užfiksuota, jog I. R. 2014-04-15 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, suėjus terminui 2015-04-16 išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis galioja iki 2017-04-16 (b. l. 7-8). Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad I. R. aukščiau aptartų teisės aktų prasme yra laikytinas kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Tokiai išvadai įtakos neturi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsakyti teiginiai, kad pastarasis 2015 m. buvo apie 5 mėnesius buvo išvykęs iš Lietuvos, juo labiau, kai toks išvykimas nebuvo niekur deklaruotas.
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. R. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama I. R. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti), šiuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvarkosi dokumentus vairuotojo pažymėjimui Lietuvoje įgyti (b. l. 10-13). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus I. R. ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).