Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ir laikoma, kad bausmę yra atlikęs;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir N. P. paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta 40 parų arešto bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs;

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 16 parų arešto, bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.15 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) jo maršruto miesto autobusu be bilieto, ties pastatu (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas transporto kontrolieriaus R. M., kurį viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį, taip padarė jam poodinę kraujosruvą kaktos kairėje virš antakio, odos nubrozdinimą priešais kairę ausį ir poodinę kraujosruvą pakaušyje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis N. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. vakare važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu neturėdamas kelionės bilieto. Įlipus kontrolieriui, bandė atidaryti autobuso duris, tačiau kontrolierius priėjęs jį čiupo už šono. Jis bandė muistytis, jie susistumdė. Pripažįsta, kad mojuojant rankomis ir kumščiais vieną kartą pataikė kontrolieriui į galvos sritį, tačiau tai padarė netyčia. Pripažįsta, kad autobuse plūdosi necenzūriniais žodžiais. Sutinka, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Patvirtino, kad po sulaikymo davė teisingus parodymus. Gailisi dėl savo poelgio. Sutinka, kad nukentėjusiajam padarė kaltinime nurodytus sužalojimus.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė kaltinamojo N. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu b. l. 106–108.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. P. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18 val., tikslaus laiko nepamena, įsėdo į 39 maršruto autobusą prie prekybos centro „Molas“ ir vyko į (duomenys neskelbtini) esančius nakvynės namus, kadangi neturi, kur gyventi. Po 18 val., tikslaus laiko nepamena, viename sustojime (duomenys neskelbtini) gatvėje įlipo kontrolė. Jis kelionės bilietėlio neturėjo, nes neturėjo už ką nusipirkti. Jis kadangi neturėjo bilieto ir pamatė, kad ateina kontrolė bandė jėga atidaryti autobuso duris, tačiau durų atidaryti nepavyko. Tada vienas iš kontrolierių priėjo prie jo ir pradėjo šaukti „ką čia darai“. Tada kontrolierius jam čiupo už peties ir tarp jų įvyko susistumdymas. Jis pradėjo mojuoti rankomis ir kumščiais, kad išgąsdintų kontrolierių ir vieną kartą pataikė kontrolieriui į galvos sritį. Dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį iš dalies pripažįsta, tačiau atlyginti prašomos žalos jis negali (b. l. 106–108).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Jis galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Jis uždirba apie 50 eurų per dieną, 700 eurų per mėnesį. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, sutiktų sumokėti 500 eurų žalai atlyginti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis R. M. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini) “ kontrolieriaus pareigose kartu su kolega J. Š., 18:15 val. tikrinant (duomenys neskelbtini) jo miesto autobuso, kurio garažinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivius, ar šie važiuoja su transporto bilietais, vienas iš jų, vyriškis apie 19 m. amžiaus netikėtai bandė pasprukti iš autobuso, mėgindamas atplėšti jo duris, tačiau jam nepavykus to padaryti jis prie jo priėjo ir pasakė, kad nebandytų sprukti, nes neverta. Tada pastarasis visiems keleiviams girdint pradėjo šūkauti, rėkauti, bei plūstis necenzūriniais žodžiais, tiesiogiai nukreiptais į jį. Buvo agresyviai ir konfliktiškai nusiteikęs. Tuomet savo rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, pataikydamas į kaktos sritį virš kairiojo antakio ir taip jam sukėlė fizinį skausmą. Visą tai matė autobuso keleiviai, bei jo kolega. Pastarasis nedelsiant pribėgo jam padėti, padėdamas sulaikyti minėtą vyriškį. Tuomet J. Š. panaudojo antrankius, surakino vyriškiui rankas. Tuomet pastarasis buvo išvesdintas iš minėto autobuso, pasodintas į jų tarnybinį automobilį ir nedelsiant pranešė apie įvykį policijai. Vėliau minėtas asmuo jiems prisistatė kaip N. P.. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta viešoji tvarka, autobuse važiavę keleiviai buvo išsigandę ir pasipiktinę tokiu minėto vyriškio įžūliu elgesiu ir veiksmais. Autobuse yra įrengti vaizdo registratoriai, kurie turėjo užfiksuoti įvykį (b. l. 4–9).

Liudytojas J. Š. ikiteismini tyrimo metu parodė, kad jį, kaip saugos darbuotoją, šis įvykis ir keleivio be transporto bilieto elgesys dėl jo vandališkų veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, papiktino ir sukėlė neigiamus išgyvenimus, jaučiasi nesaugiai toliau dirbdamas tokį darbą. Matė, kaip 2022 m. rugpjūčio 9 d. 18:15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), jam ir jo kolegai R. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini) “ kontrolieriaus pareigose ir įlipus į (duomenys neskelbtini) jo maršruto miesto autobusą (garažinis Nr. (duomenys neskelbtini)), be transporto bilieto važiavęs vyriškis, kaip vėliau prisistatė, tai N. P., elgėsi agresyviai, bandė pasprukti plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, kai visa tai matė kiti autobuse važiavę keleiviai. Tuomet be jokios priežasties tyčia vieną kartą savo rankos kumščiu trenkė jo kolegai R. M. į galvos sritį ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais, bei įžūliu elgesiu, jaunuolis sukėlė visų autobuse važiavusių keleivių pasipiktinimą, sutrikdė viešąją tvarką, išgąsdino keleivius. Jis asmeniškai nuo šio piliečio nenukentėjo ir jokio fizinio skausmo nepatyrė, padėjo jį sulaikyti ir uždėjo jam antrankius. Bet toks elgesys viešoje vietoje neturi būti toleruojamas, ypač kai autobuse buvo tiek daug viską mačiusių keleivių bei vaikų (b. l. 67–70).

Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Viešojo transporto stotelė ir minėta vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 10–11).

Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas autobusas, kuriame įvyko konfliktas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matome automatiškai praveriančius vartus, pro kuriuos matome patekimą į teritoriją, pravažiavę pro minėtus vartus, vidinėje teritorijoje matome stovintį raudonos spalvos MAN autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), toliau, žvelgdami iš autobuso keleivių įlaipinimo – išlaipinimo pusės, matome tris įlaipinimo duris (priekinėje, vidurinėje ir galinėje autobuso pusėje), toliau, praėję pro minėtas priekines duris, matome autobuso saloną su salone esančiomis keleivių sėdynėmis, taip pat dešinėje matome vairuotojo kabiną, toliau, eidami link vidurinės autobuso dalies, autobuso salone taip pat matome keleivių sėdynes su įrengtais metaliniais turėklais, toliau eidami link galinės autobuso dalies, taip pat autobuso salone matome keleivių sėdynes su įrengtais metaliniais turėklais. Apžiūrėjus autobusą, apgadinimų nepastebėta. Daugiau reikšmingų tyrimui objektų ar pėdsakų nepastebėta, minėto „MAN“ autobuso salonas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 17–19).

2022 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktinis diskas. Atidarius kompaktinį diską matome du failus: 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) įvykis su kontrole. Atidarome failą 2022 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) įvykis su kontrole, atsidaro failas su pavadinimu - 2967_2_20220809-181100-182510_001.avi. Paleidžiame įrašą. Vaizdo įrašo trukmė 3.37 min. Matome tuo pat metu įraše dvi vaizdo stebėjimo kameras, kuriose matosi autobuso vidaus vaizdas. Matosi daug autobuse sėdinčių ir stovinčių žmonių. Dešinėje vaizdo stebėjimo kameroje matome sėdintį prie vidurinių autobuso durų N. P., kuris dėvi rusvos spalvos marškinėliais ir tamsiomis kelnėmis. Autobusas važiuoja. 00.46 min N. P. iš dešinės kelnių kišenės išsiima mobilaus ryšio telefoną ir kažką žiūri jame. 01.23 min autobusas sustoja. N. P. pradeda dairytis aplinkui. Per priekines autobuso duris įlipa autobuso kontrolieriai, kurie dėvi ryškiaspalves liemenes. 01.28 min N. P. atsistoja nuo sėdynės ir priėjęs prie autobuso vidurinių durų bando jas du kartus jėga atplėšti, tačiau jam nepavyksta. 01.30 min prie N. P. prieina autobuso kontrolierius R. M.. Jam priėjus N. P. iškart suduoda dešine ranka smūgį į galvos sritį, tada bando suduoti dar du smūgius dešine ranka ir vieną kaire, tačiau nepataiko. R. M. atsitraukia prie pirmųjų autobuso durų. 01.42 min R. M. prieina prie N. P. kartu su dar vienu autobuso kontrolieriumi J. Š.. J. Š. priėjęs prie N. P. ir panaudojęs sulaikymo veiksmus, užlenkia abi rankas už nugaros ir išveda N. P. iš autobuso. Kita kontrolierė moteris tęsia bilietų patikrinimą. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūra pirmojo failo baigta. Atidarome failą 2022 m. rugpjūčio 9 d., atsidaro failas su pavadinimu - 9_920220809183314_0071.AVI. Paleidžiame įrašą. Vaizdo įrašo trukmė 15 s. Matome kūno kameros vaizdo įrašą. Vaizdo įraše užfiksuotas N. P. išvedimas iš autobuso su užlenktomis rankomis už nugaros. Vaizdo įrašas labai dreba, vaizdo kokybė prasta, todėl daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūra baigta (b. l. 37–39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad R. M. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) ir odos nubrozdinimai galvoje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu ar plokštuma, odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau trijų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu R. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas priešais kairę ausį galėjo atsirasti griuvimo metu, šia galvos sritimi kontaktuojant su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, poodinė kraujosruva pakaušyje galėjo atsirasti tiriamajam nugriuvus ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kieta buka plokštuma (b. l. 56–57).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis pripažino, kad į autobusą įlipus kontrolieriams, jis neturėjo kelionės bilieto, todėl bandė pabėgti, atidarydamas duris. Nukentėjusysis R. M. liepė nebandyti sprukti, po ko kaltinamasis ėmė šūkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais, skirtais nukentėjusiajam. Kaltinamasis buvo agresyvus, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Liudytojas J. Š. patvirtino, kad kaltinamasis N. P. bandė pasprukti nuo kontrolierių, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties sudavė kolegai R. M. kumščiu į galvą. Dėl kaltinamojo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kaltinamojo elgesiu piktinosi keleiviai. Kaltinamojo kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, autobuso apžiūros protokolas ir autobuse buvusios vaizdo kameros įrašas, kurio apžiūra užfiksuota 2022 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Šiame įraše matyti, kad į autobusą įlipus kontrolieriams, N. P. atsistoja nuo sėdynės ir priėjęs prie autobuso vidurinių durų bando jas du kartus jėga atplėšti, tačiau jam nepavyksta. 01.30 min prie N. P. prieina autobuso kontrolierius R. M.. Jam priėjus N. P. iškart suduoda dešine ranka smūgį į galvos sritį, tada bando suduoti dar du smūgius dešine ranka ir vieną kaire, tačiau nepataiko. R. M. atsitraukia prie pirmųjų autobuso durų. 01.42 min R. M. prieina prie N. P. kartu su dar vienu autobuso kontrolieriumi J. Š.. J. Š. priėjęs prie N. P. ir panaudojęs sulaikymo veiksmus, užlenkia abi rankas už nugaros ir išveda N. P. iš autobuso.

Kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas specialisto išvadoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad R. M. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) ir odos nubrozdinimai galvoje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu ar plokštuma, odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau trijų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu R. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas priešais kairę ausį galėjo atsirasti griuvimo metu, šia galvos sritimi kontaktuojant su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, poodinė kraujosruva pakaušyje galėjo atsirasti tiriamajam nugriuvus ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kieta buka plokštuma (b. l. 56–57).

Tyčinis kaltinamojo elgesys, kai jis viešoje vietoje rėkauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais ir smūgiuoja kontrolieriui bei sužaloja jį laikytinas įžūliu, taip kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad N. P. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Praeityje N. P. tris kartus teistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. baudžiamasis įsakymas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. baudžiamasis įsakymas neįsiteisėję (b. l. 110–123). N. P. baustas administracine tvarka (b. l. 124–131), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 135), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 134), registruotas užimtumo tarnyboje.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris yra 3 kartus teistas, dabar teisiamas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti, skirtina viena griežčiausių BK 284 straipsnio ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. baudžiamasis įsakymas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. baudžiamasis įsakymas neįsiteisėję, todėl šios bausmės nebendrintinos.

2022 m. rugpjūčio 9 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, N. P. padarė iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu bendrintina su bausme, paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Į bausmę įskaitytina N. P. atlikta bausmės dalis, paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 59–61), kurį teisiamojo posėdžio metu sutiko sumažinti iki 500 Eur. Kaltinamasis su 500 Eur civiliniu ieškiniu sutiko. Kaip matyti iš civilinio ieškinio, nukentėjusysis nurodė, kad dėl užpuolimo ir sumušimo patyrė didelį šoką, jautėsi pažemintas, paniekintas, pašlijo jo nervinė būsena. Dėl kaltinamojo veiksmų jį persekioja įvairūs neigiamo pobūdžio išgyvenimai, vis prisimena įvykį, darbe vis jaučia baimę vėl būti užpultas, sumuštas, iškoneveiktas.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad dėl smurto panaudojimo nukentėjusysis patyrė išgąstį, jaučia baimę ir vėl būti užpultas, toliau dirbdamas tą patį darbą.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo R. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo N. P. priteistina 500 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Eglė Grucytė teikė antrinę teisinę pagalbą N. P.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 80 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kadangi kaltinamasis N. P. yra sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus, turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Kaltinamasis šiuo metu yra sulaikytas, šiuo nuosprendžiu jam skiriama arešto bausmė, kuri bendrinama su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme. N. P. yra bedarbis, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Be to, iš kaltinamojo yra priteistas civilinis ieškinys. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo N. P. nepriteistinos.

Kaltinamajam N. P. kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 36), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti 30 (trisdešimt) parų arešto;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 16 (šešiolika) parų arešto ir galutinę bausmę skirti 36 (trisdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti N. P. atliktą bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. P. sulaikymo dienos.

N. P. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš N. P. nukentėjusiajam R. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomosios priemonės neskirti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.