Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei ir Renatai Kvaraciejūtei, dalyvaujant apeliantei J. T., advokatei Jolitai Urbaitytei, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK PS atstovui V. M., vertėjams J.Volkovienei ir N. Reut, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. T. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK 2 policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje Nr. 13N-822116-11, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo gautas J. T. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK 2 policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje Nr. 13N-822116-11, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu J. T. buvo pripažinta kalta, įvykdžiusi administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 6 d. ir nubausta 1500 Lt bauda. Skunde pareiškėja nurodė, kad su jai paskirta nuobauda nesutinka, nes jai priklausantis šuo namo kieme be antsnukio ir be pavadėlio nebegiojo ir jokio žmogaus neišgąsdino, vaiko nekandžiojo bei nepadarė jokios žalos, todėl J. T. manymu, ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

J. T. skundas netenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs liudytojus V. M., A. B., N. P. bei susipažinus su mažametės mergaitės P. L. VšĮ Centro poliklinikos sveikatos raidos istorijos duomenimis, konstatuoja, jog 2010-10-23 apie 17.30 val., Vilniuje, Naugarduko g., ties pastato Nr.43, J. T. priklausantis mišrūnų veislės šuo bėgiodamas be antsnukio ir pavadėlio griebė už kelnių mažametei P. L., padarydamas nubrozdinimą kairėje kojoje, tuo J. T. nevykdė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr.1-1251 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus m. taisyklių 6.8, 6.9 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 6 d.

Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykių registravimo pažymomis, tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais bei papildomai gautais medicininiais dokumentais.

Liudytojos N. P. parodymais nustatyta, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažametė anūkė P. L.. Parodė, kad 2010-10-23 apie 17.00 val. jai būnant lauke ties vaikų žaidimo aikštelės, matė, kaip kieme be antsnukio ir pavadėlio bėgiojo juodos spalvos nedidelio ūgio šuo, kuris netikėtai pribėgo prie P. L. bei pradėjo draskyti jos kojos. Šio šuns šeimininkė (J. T.) bandė apginti vaiką ir prigriebusį šunį įšėjo. Liudytojos teigimu šuns užpuolimo metu buvo apdraskytos anūkės kojos, matė, kaip jį namuose brilliantine žaluma tepa šuns įkandimo vietas. Dėl šio fakto po kokių 5 dienų teko kreiptis į gydytojus, mergaitė buvo skiepyta nuo galimų ligų. Lydytojos teigimu, mažametė anūkė prieš šuns užpuolimą jokių provokuojančių veiksmų nesiėmė, nes jį bijo šūnų.

Liudytojos policijos pareigūnės A. B. parodymais nustatyta, kad komisariate buvo gautas N. P. pareiškimas, kad jos mažametei anūkei įkando šuo. Tyrimo metu buvo apklausti liudytojai bei šuns šeimininkė J. T.. Pagal liudytojus parodymus pavyko nustatyti, kad šuo įkando vaikui į koją. Tyrimo metu buvo gauti medicininiai dokumentai, kad mergaitė buvo skiepijamą.

Teismas tiki ir remiasi šių liudytojų parodymais, kurie patvirtinti ir kitais dokumentais, konstatuodamas, kad J. T. priklausantis mišrūnų veislės šuo bėgiodamas be antsnukio ir pavadėlio griebė už kelnių mažametei P. L., padarydamas nubrozdinimą kairėje kojoje, todėl administracinėn atsakomybėn ji patraukta pagrįstai. J. T. aiškinimą, jog jai priklausantis šuo bylos nagrinėtomis aplinkybėmis kieme buvo su antsnukiu bei su pavadėliu ir jokio vaiko nekandžiojo, teismas vertina tik kaip jos gynybinę poziciją, kuri paneigta kitais byloje išnagrinėtais duomenimis.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr.1-1251 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus m. taisyklių III skyriaus „Bendrieji gyvūnų laikymo reikalavimai“ reglamentuoja, kad

„6.8. užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų;

6.9. užtikrinti, kad viešosiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros“.

Teismui susipažinus su mažametės P. L. Všį Centro poliklinikos sveikatos raidos istorijos duomenimis, konstatuoja, jog yra įrašas apie tai, kad laikotarpyje nuo 2010-10-28 iki 2010-11-24 šioje gydymo įstaigoje P. L. buvo gydoma nuo sužalojimų patirtų šuns užpuolimo metu, t.y. dėl kairės kojos blauzdos prekinio paviršiaus žaizdų. Mergaitė buvo skiepijimą bei apžiūrėta chirurgo ir gydytojo oftalmologo. Diagnozė: šuns įkandimas.

Šie duomenis patvirtina liudytojo N. P. duotus parodymus, jog po šuns užpuolimo po 5 dienų jai teko su anūkė kreiptis į gydymo įstaigą, kur P. L. buvo atliktos gydymo procedūros dėl skiepijimo. Teismo vertinimu, mažametei mergaitei konstatotas nubrozdijimas kojoje nėgalėjo būti padarytas, esant ant šunio uždetam antsnukiui bei vedant jį su pavadėliu, todėl darytiną išvadą, jog šeimininkė tinkamai nepasirūpino šuns priežiūra. Tai, kad P. L. į medikus kreipėsi praėjus 5 paroms nuo kojos nubrozdinimo (arba galimo įkandimo), nepaneigia fakto, jog koja jai buvo sužalota 2010 m. spalio 23 d., taip pat nepaneigia medikų užfiksuotų aplinkybių tikrumo, kadangi šį faktą patvirtina ir kiti jau paminėti įrodymai.

Pažymėtina, kad tyrimo medžiagos duomenimis (b.l. 30,63), liudytoja M. M. paaiškino, kad pati matė, kaip viešojoje vietoje (gyvenamojo namo kieme), kur vakarais buna daug poilsiaujančių gyventojų, apeliantei priklausantis šuo pribėgdamas prie mažametės P. L. griebė jai už koją. Tuo metu šuo bėgiojo be antsnukio ir pavadėlio, t.y. šuo atviroje vietovėje buvo palaidas.

Teismas konstatuoja, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, pažeidimo veika įrodyta, padarytą J. T. veika pagal ATPK 110 str. 6 d. kvalifikuota teisingai, todėl Vilniaus apskrities VPK 2 policijos komisariato nutarimu administracinėje byloje Nr. 13N-822116-11, priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 1500 Lt bauda, naikinti nėra pagrindo ir J. T. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. T. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą pagal ATPK 110 str. 6d., paskirtą Vilniaus apskrities VPK 2 policijos komisariato nutarimu administracinėje byloje Nr. 13N-822116-11 už pažeidimą, padarytą 2010-10-23, palikti nepakeistą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 55513.

P. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos raidos istorija grąžinti VšĮ Centro poliklinikai (Pylimo g. 3/1, Vilnius).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.