Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas beveik visą jų bendrą gyvenimą smurtavo prieš ją, būdamas girtas smurtavo ir prieš vaikus. Atsakovas nuolat šaukdavo, naudojo necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje, naudojo psichologinį smurtą. Todėl mano, kad būtent jis kaltas dėl santuokos iširimo. Nuo maždaug vasario – kovo mėnesio su atsakovu nebegyvena kartu. Vaikai nori gyventi su ja, o atsakovas ne tik nesiūlo jiems gyventi kartu, bet tai jiems būtų ir nesaugu, jie jo bijo. Vaikams išlaikyti lėšas skiria iš savo uždirbamų pajamų, kurios sudaro apie 350 Eur per mėnesį. Ji negali įvardyti kiekvienam vaikui skiriamos ir reikalingos išlaikymui sumos per mėnesį, nes gyvena labai kukliai, turi išsiversti iš gaunamų 350 Eur, taigi vaikų išlaikymui skiria labai nedaug, tik reikalingiausioms ir būtiniausioms išlaidoms. Užsidirbti papildomai neturi galimybių, nes ilgai dirba, be to, augina neįgalų vaiką. Jos vaikai vasaros metu papildomai stengiasi užsidirbti uogaudami, grybaudami. Tokiu būdu jie vidutiniškai užsidirba 50 Eur per mėnesį ir šiek tiek pagerina savo buitį. Dėl lėšų trūkumo ieškovė neįstengia vaikams nupirkti geresnio maisto. Trūkstant pinigų vaikams tenka atsisakyti vitaminų, išvykų ir pan.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors buvo informuotas tinkamai (b. l. 41-42, 45, 47).

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad D. A. ir V. A. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais bei sunkių materialinių sąlygų. Vaikų motina pagal galimybes stengėsi rūpintis tuo metu šeimoje augančiais penkiais nepilnamečiais vaikais, jų priežiūra, sveikata. Didžiausia šeimos problema buvo atsakovo priklausomybė alkoholiui ir psichologinis smurtavimas šeimos narių atžvilgiu. Šeimai persikėlus gyventi į socialinį butą ir D. A. pradėjus dirbti, situacija šeimoje nežymiai stabilizavosi ir jų šeima buvo išbraukta iš apskaitos. VTAS neturėjo informacijos apie netinkamą vaikų priežiūrą, nesirūpinimą vaikais ar smurtavimo atvejus šeimoje iki 2016-03-07, kuomet VTAS gavo pranešimą apie atsakovo naudojamą smurtą vaikų J. A. ir R. A. atžvilgiu. Psichologinis smurtas ir grasinimai, tik jau ieškovės atžvilgiu, pasikartojo 2016 m. balandžio - gegužės mėnesiais. VTAS lankantis šeimoje išsiaiškinta, kad šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena viena, atsakovas su vaikais nebendrauja, neauklėja, neskiria lėšų jų išlaikymui. Buitinės sąlygos labai kuklios, šeima turi tik būtiniausius daiktus, tačiau kambariuose tvarkinga, švaru. Vienintelės šeimos pajamos ieškovės darbo užmokestis (350 EUR) ir R. neįgalumo pašalpa (150 EUR). Visa rūpinimosi vaikais, išlaikymo ir auklėjimo pareiga tenka ieškovei. Vaikai išsakė norą gyventi su motina, nes su motina jie jaučiasi saugūs, ji užtikrina būtiniausius vaikų poreikius. Pritarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su D. A., kadangi motinos ryšys su vaikais artimas. Taip pat siūlė priteisti iš atsakovo jo vaikams išlaikymą po 150 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad ieškovė viena augina vaikus, atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, nesirūpina jais, nors yra darbingas. Be to, paaiškino, kad vaikams išlaikyti reikalingas ne tik maistas, bet vaikų vystymuisi yra svarbus kokybiškas laisvalaikis, veikla, taip pat sveikatai – vitaminai, todėl prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą daugiau, nei nurodyta ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta ieškovės D. A. ir atsakovo V. A. santuoka. Jos įrašo numeris santuokos metrikų knygoje 121.

LR CK 3.60 straipsnyje numatytos santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas beveik visą jų bendrą gyvenimą smurtavo prieš ją, būdamas girtas smurtavo ir prieš vaikus. Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-67-335/2016 dėl atsakovo psichinės prievartos ieškovės atžvilgiu, grasinimo su ja fiziškai susidoroti, papjauti. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir ieškovės argumentų nepaneigė. Todėl teismas neturi pagrindo jos paaiškinimais abejoti ir nesiremti, ypač esant duomenų, kad atsakovo atžvilgiu yra iškelta ir baudžiamoji byla dėl grasinimo susidoroti su atsakove. Teismas daro išvadą, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, todėl jis yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, kas sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl jo kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys susilaukė vaikų R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), I. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). V. A. šiuo metu yra pilnametis.

LR CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis būtent vaiko interesais. Iš ieškovės paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos išvados matyti, kad nepilnamečiai vaikai R. A., I. A. ir R. A. gyvena su motina socialiniame būste - trijų kambarių bute, yra motinos prižiūrimi ir išlaikomi, gyvenamoji aplinka yra kukli, turi tik būtiniausius daiktus, tačiau saugi ir atitinka jų interesus bei poreikius, tarp vaikų ir motinos yra artimas ryšys (b. l. 33). VTAS išvadoje nurodyta, kad vaikai yra išsakę norą gyventi su motina, nes su ja jie jaučiasi saugūs. Iš 2016-03-07 pranešimo apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje Nr. 89-S-8528, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas prieš nepilnamečius vaikus R. A. ir J. A. galimai naudojo fizinį smurtą (b. l. 38). Smurto faktą tiek prieš ją, tiek prieš vaikus tvirtino ir ieškovė. Ji teigė, kad vaikai ir nori, ir jiems saugiau gyventi su ja. Atsižvelgiant į saugią aplinką su ieškove, duomenis apie galimą smurtą vaikų atžvilgiu, paties ieškovo neišreikštą norą dėl vaikų gyvenimo su juo, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja yra pagrįstas, geriausiai atitinka vaikų interesus, tam pritaria ir VTAS, todėl jis tenkintinas.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka LR CK 3.192 str. 1 d. nuostatą, kurioje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė, net ir klausiama teismo posėdžio metu, nenurodė, kiek pinigų skiria kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį ir kiek jų iš tikrųjų reikėtų. Ji teigė, kad priversta išgyventi iš kuklių 350 Eur pajamų, išlaikyti iš jų vaikus. Dėl lėšų stygiaus ji negali nupirkti vaikams geresnių drabužių, vertingesnio maisto, vaikai priversti atsisakyti vitaminų, išvykų ir pan. Atsižvelgdamas į pareigą užtikrinti vaikų interesus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytu orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio vaiko išlaikymui kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau kartu įvertina ir tėvų galimybes išlaikymą teikti. Ieškovės pajamas sudaro 350 Eur per mėnesį, ji jokio nekilnojamojo turto neturi, išlaiko ne tik tris nepilnamečius vaikus, bet padeda ir kartu gyvenantiems pilnamečiams vaikams, kurių vienas mokosi, taigi parama reikalinga ir jam. Ji sveika, darbinga, tačiau darbas UAB „Hoda“ ir trijų nepilnamečių vaikų, iš kurių vienam nustatytas lengvas neįgalumo lygis, nesudaro jai galimybių užsidirbti papildomai. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, tačiau duomenų, kad jo darbingumas apribotas ar jis turi sveikatos problemų, trukdančių dirbti, gauti pajamas ir prisidėti prie vaikų išlaikymo, byloje nėra. Byloje nėra konkrečių duomenų ir apie jo kreditorinius įsipareigojimus (nors ieškovė minėjo, kad jo atžvilgiu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas). Todėl darytina išvada, kad atsakovas privalo teikti vaikams išlaikymą ir prie jo prisidėti netgi didesne dalimi, nei ieškovė, kuriai sąlygos gauti papildomų lėšų žymiai sunkesnės dėl jai tenkančio kasdienio rūpesčio vaikais, neįgalaus vaiko priežiūros. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujama 120 Eur suma kiekvienam vaikui kas mėnesį yra protinga ir jos mažinti teismas neturi pagrindo net ieškovei ir nedetalizavus kiekvieno vaiko išlaidų ir poreikių kas mėnesį. Teismas nepriteisia didesnės pinigų sumos neįgaliam vaikui, nes R. A. gauna 150 Eur neįgalumo pašalpą jo specialiems poreikiams ir ieškovė jo dar didesnių poreikių nenurodė bei papildomai reikalingų lėšų, nei neįgalumo pašalpa ir priteistinas išlaikymas iš atsakovo, nepagrindė. Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė priteisti vaikams dar didesnį išlaikymą, po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį, ieškovei šio prašymo pačiai neišreiškus ir nesant duomenų apie atsakovo galimybes tokį išlaikymą teikti, šis prašymas netenkinamas.

Remiantis LR CK 3.185, 3.190 str. nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Remiantis LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

Lietuvos CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, todėl teismas bendravimo bei auklėjimo su nepilnamečiais vaikais konkrečios tvarkos nenustato.

Dėl kitų reikalavimų

Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti pavardę, turėtą santuokos metu, jai paliktina pavardė – A. (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovei nepageidaujant išlaikymo iš atsakovo, išlaikymas nepriteistinas.

Bylos duomenimis sutuoktiniai jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, susijusio su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, neįgijo, duomenų apie įsipareigojimus kreditoriams nėra, todėl klausimas dėl turto padalijimo, įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo nesprendžiamas.

LR CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-1006-7471 ir 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-16-P-1006-14687 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iki sprendimo priėmimo į bylą nebuvo gauta minėtos institucijos išlaidų, už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą apskaičiavimo, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Pateikdama patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, D. A. sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 41 EUR už santuokos nutraukimą. Byloje mokėtinas 212 EUR žyminis mokestis (41 EUR už santuokos nutraukimą, 41 EUR už vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, 130 EUR už išlaikymo priteisimą). Kadangi, ieškinys tenkintinas visiškai, todėl pagal LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. iš atsakovo priteistinas – 41 EUR žyminis mokestis ieškovei ir 171 EUR žyminis mokestis valstybei.

Pašto išlaidos (1,62 EUR) neviršija 3 EUR, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos remiantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 121, nutraukti dėl atsakovo V. A. kaltės.

Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, ieškovei – A., atsakovui – A..

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina D. A..

Priteisti R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-06-01) iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikams R. A., I. A. ir R. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), D. A. 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 171 EUR (šimtą septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei, pinigus pervedant į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660. Sumokėjęs žyminį mokestį atsakovas teismui turi pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.