Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. W. G., jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjui Šarūnui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. W. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia. piliečiui, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedusiam, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. W. G., laikotarpiu nuo 2015-04-09 iki 2016-12-31, Palangos mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ naudai siekdamas išvengti 793,97 EUR gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui, nepateikė duomenų apie 3833,67 EUR išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 bendrovės darbuotojams: G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, nežinodamas apie faktiškai išmokėtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, užpildė ir elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m., 2016 m. Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (forma FR0573) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurių 19 eilutėje nepriskaičiavo, nedeklaravo bei nesumokėjo iš viso 793,97 EUR mokėtino į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio: 2015 m. – 23,82 EUR, 2016 m. – 770,15 EUR ir tuo Valstybės biudžetui padarė 793,97 EUR nuostolį.

- Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekdamas išvengti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2084,17 EUR įmokų sumokėjimo, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui nepateikė duomenų apie 3833,67 EUR išmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 darbuotojams: G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, nežinodamas apie faktiškai išmokėtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį užpildė ir elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2015 m. liepos - gruodžio mėnesių, 2016 m. sausio - gruodžio mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) su eilutėje P20.4 tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie turtą – 5124,32 EUR priskaičiuotą darbo užmokestį 7 darbuotojams: G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S. nuo kurių skaičiuojamos įmokos į socialinio draudimo fondą, kurių eilutėje P20.5 neįrašė bei nesumokėjo iš viso 2084,17 EUR mokėtinų socialinio draudimo įmokų: 2015 m. – 63,48 EUR, 2016 m. – 2020,69 EUR, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 10,26 EUR įmokų: 2015 m. – 0,32 EUR, 2016 m. – 9,94 EUR ir tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso padarė 2084,17 EUR nuostolį.

Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį, nesuvokusį jo veiksmų pobūdžio ir nežinojusį apie faktiškai išmokėtą darbo užmokestį, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms ataskaitas su žinomai neteisingais duomenimis siekdamas išvengti iš viso 2888,40 EUR (76,7 MGL, nusižengimo padarymo metu 1 MGL lygus 37,66 EUR) mokesčių valstybei.

Tuo P. W. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. W. G. kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad siekdamas tvarkingai vesti buhalterinę apskaitą, šių paslaugų teikimui samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo įmonėje taip pat dirbo už apskaitos tvarkymą atsakingi asmenys. Jis nemoka lietuvių kalbos, todėl absoliučiai negalėjo nurodinėti nei įgaliotam UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, nei savo darbuotojams kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas teikė kas mėnesį. Duomenis teikdavo jo įmonės buhalterė Greta ir E. M.. Visi pinigai, kurie buvo mokami darbuotojams buvo mokami per banko sąskaitą. Pagal banko nuorašus matyti, jog visi mokėjimai buvo atliekami korektiškai. Pinigus darbuotojams grynaisiais mokėjo, davė juos darbuotojams kaip dovanas paskatinimui arba švenčių proga, tam tikslui skirtus pinigus naudojo iš savo sąskaitos. Jis nieko nežino apie Exell formato lenteles su darbuotojų duomenimis ir šalia nurodytomis sumomis, kurios tyrimo metu rastos K. M. kompiuteryje. Dėl to, kad rastos lentelės su minėtais duomenimis buvo ICloud („debesyje“) ir susietos su jo mobiliuoju telefonu taip pat nieko paaiškinti negali, tai visiškas melas, jis tais duomenimis nesinaudojo. Su įmonės darbuotojais bendravo anglų kalba. Tyrimas atliktas ir visi dokumentai surašyti lietuvių kalba, jis nemoka lietuvių kalbos. Protokole neteisingai nurodyta, jog M. S. dirbo jo įmonėje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017-02-02 P. W. G. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė yra aiški. Jis, kaip įmonės vadovas, organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą samdė Lietuvos piliečius, kurie išmano Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius darbo santykius bei mokesčių administravimo įstatymą. Buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasamdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo D. ir N., jiems pirminius apskaitos dokumentus pateikdavo darbuotoja E. M. (G.). Kadangi nemoka lietuvių kalbos, visas darbo sutartis įformindavo K. M., o dėl darbo sutarties aplinkybių, darbo sąlygų ir apmokėjimo už atliktą darbą su naujais darbuotojais tardavosi P. N. arba S. S., kurie turėjo jo patvirtintus įgaliojimus sudaryti darbo sutartis. Kiek jam žinoma, dažniausiai būdavo sudaromos darbo sutartys minimaliam darbo užmokesčiui, o jau atlikus darbą, jiems papildomai buvo išmokami „bonusai“ už gerai išpildytas jiems pavestas darbo užduotis, o vykstant į komandiruotę buvo mokami komandiruotpinigiai. Kai kada „bonusai“ buvo mokami ir iš anksto siekiant motyvuoti darbuotojus. Visas darbo užmokestis buvo mokamas tik bankiniais pavedimais, grynaisiais pinigais darbo užmokesčio nei jis, nei kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nemokėjo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius sudarydavo K. M., vėliau G. J. pagal klientų pateiktus duomenis, kiek koks darbuotojas kokiame objekte dirbo. Kai darbuotojai komandiruoti dirbti į užsienį, įsakymus paruošdavo K. M.. Kad K. M. ir G. J. buvo komandiruotos į Olandiją 2016 m. rugsėjo, spalio mėn. nieko nežino, girdi pirmą kartą, jokių įsakymų dėl jų komandiravimo nerašė ir nepasirašė. Kiek žino, G. J. 2016 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje buvo komandiruotėje Belgijoje ir Vokietijoje mažiausiai dvi savaites (3 tomas, b. l. 138-139).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Šį prašymą motyvavo tuo, jog tyrimo metu pažeista jo atstovaujamojo teisė žinoti kuo yra kaltinamas, jį kaltinantys dokumentai nebuvo išversti į jo gimtąją kalbą. 2017-02-02 apklausos metu dalyvavo anglų kalbos vertėja, tačiau procese naudojami specialūs terminai, kurie nėra suprantami klientui anglų kalba. Be to, asmenį prašoma traukti atsakomybėn už tai, kad jis pateikė neteisingas deklaracijas, tačiau byloje nėra ginčo, kad jis jokių deklaracijų neteikė. Darbuotojams pinigai buvo mokami per įmonės banko sąskaitą, todėl apie tai turėjo būti žinoma apskaitą tvarkančiai įmonei, kuri turėjo tinkamai užpildyti ir pateikti įmonės ataskaitas ir deklaracijas. Be to, tiriamu laikotarpiu keitėsi įstatymai, inkriminuojamų veiksmų laikotarpiu galiojo ATPK, kuriame numatyti gerokai trumpesni patraukimo atsakomybėn terminai. Be to, iš paskutinės kaltinimo pastraipos galima suprasti, jog nusikaltimą, o ne pažeidimą, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo. Byloje nėra duomenų, jog „(duomenys neskelbtini)“ būtų nustatytas piniginių lėšų trūkumas, duomenų, kad įmonėje yra neapskaitytų pajamų taip pat nėra, šios aplinkybės paneigia teiginius, jog P. W. G. grynaisiais pinigais mokėjo darbuotojams neapskaitytą ir į deklaracijas neįtrauktą darbo užmokestį. Pinigai mokėti per banko sąskaitą, o jų neapskaitė ir nedeklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, kuris turėjo patikrinti pajamas, išlaidas ir pateikti tinkamas deklaracijas. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo bylą nutrauktina.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Š. Bagdonas paaiškino, kad vykdant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog P. W. G. mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams grynuosius pinigus, kurie nebuvo įmonėje apskaityti kaip darbo užmokestis, įmonės vardu teikiamose deklaracijose nuo minėtų išmokėtų sumų nebuvo paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Pinigus darbuotojams išmokėjo pats P. W. G.. Taip pat darbuotojams buvo pervedami pinigai į jų banko sąskaitas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo informuoti buhalterinę apskaitą tvarkančius asmenis, kad minėtos lėšos būtų apskaitytos kaip darbo užmokestis ir nuo jų apskaičiuoti mokesčiai. Mano, kad byloje surinka pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. dėl netinkamų duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį pateikimo. Pateiktose specialisto išvadose nurodytos konkrečios ataskaitos ir deklaracijos, kuriose nurodyti neteisingi duomenys. Teisės aktuose vykdant tyrimą dėl asmens, kuris nemoka proceso kalbos, numatyta naudoti ne tik gimtąją, tačiau ir kitą asmeniui suprantamą kalbą. Apklausiamas 2017 m. vasario 2 d. P. W. G. pageidavo būti apklausiamas anglų kalba, nurodė mokantis anglų kalbą, todėl buvo parinktas ir pakviestas anglų kalbos vertėjas, o protokolas P. W. G. neatvykstant protokolo surašymui asmeniui nedalyvaujant, išverstas į anglų kalbą ir išsiųstas P. W. G.. Asmuo nurodė nemokantis anglų kalbos tik vėliau, tyrimo eigoje, jau po jo apklausos pageidavo vertimo į olandų kalbą. Kadangi nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prašė P. W. G. skirti vidutinę, straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. parodė, kad 2016 m. vasarą pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės pareigose. Su P. W. G. susitarė dėl 500 eurų mėnesinio darbo užmokesčio, tačiau darbo sutartyje buvo nurodytas 460 eurų darbo užmokestis. Darbo užmokestį gaudavo į banko sąskaitą. Pirmus du mėnesius po 500 eurų, vėliau - po 650 eurų. 2016 m. gruodžio mėn. P. W. G. jai ir K. M. už gerus darbo rezultatus išmokėjo po 300 eurų „Kalėdines“ premijas, kurias sumokėjo grynaisiais. Nuo 2016 m. 12 mėn. jai mokėtas 260 eurų savaitinis darbo užmokestis. P. W. G. pavedimu vedė „Exell“ lenteles, kuriose būdavo nurodytos darbuotojų pavardės, pareigos, jų valandinis darbo įkainis, dirbtos valandos, išmokėtas darbo užmokestis, avansas ar kitos išmokos, kiek bendrovė skolinga už darbą. Pagal jos sudarytas lenteles P. W. G. vykdydavo darbuotojams mokėjimus. Kai kada P. W. G. pavesdavo jai pagal jo pateiktus duomenis darbuotojams pervesti pinigus į jų sąskaitas. Į komandiruotes fiziškai nevykdavo, yra buvusi kartu su P. W. G. tik vieną dieną Vilniuje, DNB banke ir 2016 m. lapkričio 18-21 d. buvo Belgijoje (3 tomas, b. l. 121-122).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad nuo 2016 m. vasaros pabaigos iki 2017-01-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo atrankos vadybininke. Bandomuoju laikotarpiu, 3 mėnesius gavo 450 eurų mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius, jos darbo sutartyje buvo nurodytas 460 Eurų atlyginimas. Pagal P. W. G. pavestas užduotis vykdė naujų darbuotojų paiešką, talpino skelbimus, skambindavo asmenims ieškantiems darbo. Į banko sąskaitą gaudavo apie 320 eurų, o P. W. G. duodavo grynaisiais kiek trūkdavo iki sutartos - 450 eurų sumos, „Kalėdoms“ grynaisiais gavo vienkartinę 50 eurų premiją. Papildomai prie darbo užmokesčio gaudavo po 20 eurų už kiekvieną asmenį, pageidaujantį išlaikyti darbo saugos „VCA“ kursus, kuriuos vykdydavo „(duomenys neskelbtini)“ firma, buvusi šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso. Per mėnesį ji surasdavo 1 ar 2 asmenis (2 tomas, b. l. 52-53).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. (N.) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-08-12 iki 2017-01-17 administratorės pareigose. Be administratorės pareigų papildomai atliko ir personalo vadybines pareigas. Jos darbo sutartyje numatyta mokėti 460 Eur darbo užmokestį. Darbo užmokestis gaudavo į banko kortelę kartą per mėnesį nemažiau kaip 300 Eur, bet nedaugiau kaip 400 Eur. Papildomai direktorius kaip paskatinimą už gerą darbą grynaisiais 2016 m. rugsėjo – lapkričio mėn. išmokėjo nemažiau kaip po 50 Eur, kiek tiksliai negali įvardinti, tačiau mokėdavo taip, kad kartu sudėjus pervestą į banko sąskaitą ir išmokėtą sumą grynaisiais gautųsi bendra 450 Eurų suma. 2017 m. gruodžio mėn. P. W. G. grynaisiais jai sumokėjo 150 Eur kaip „Kalėdinę“ premiją. Už iš direktoriaus gautus grynuosius pinigus niekur nepasirašydavo (2 tomas, b. l. 56-57).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad nuo 2015-09-28 iki 2017 m. sausio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke. Susitarė dėl 350 eurų mėnesinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Darbo sutartyje buvo nurodytas 435 eurų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Pirmus tris mėnesius gavo 350 Eur į banko kortelę, vėliau - 450 Eur. Visiems ofiso darbuotojams atlyginimas popieriuje buvo nustatytas vienodas, t. y. 460 Eur neatskaičius mokesčių, o G. J. ir jai nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. ar nuo rugsėjo mėn. buvo paskirtas 550 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, tačiau į bankinę kortelę buvo pervedama 600 eurų. 2016 m. gruodį į kortelę gavo 407 eurus ir dar nuo 270 iki 300 eurų kaip „Kalėdų“ premiją. Direktoriaus pavedimu pildė „Exell“ lenteles, kuriose būdavo nurodytos darbuotojų pavardės, pareigos, valandinis darbo užmokesčio įkainis, dirbtos valandos, kiek išmokėta darbo užmokesčio, avanso ar kitų išmokų ir kiek jiems už darbą yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. W. G. peržiūrėjęs lenteles nurodydavo, kiek kokiam darbuotojui sumažinti dirbtų valandų skaičių, kad nereikėtų mokėti komandiruotpinigių. Pagal užsakovų duomenis sudarydavo darbuotojų dirbtų valandų lenteles, pagal kurias P. W. G. darydavo darbuotojams darbo užmokesčio pavedimus. Taip pat vedė „Exell“ lenteles anglų kalba su P. W. G. nurodytu ofiso darbuotojų faktiniu darbo užmokesčiu grafoje „Salary“. Koks turi būti ofiso darbuotojui išmokamas faktiškas darbo užmokestis matydavosi grafoje „Total“. Atlikusi skaičiavimus grafoje „Bank“ nurodydavo, kiek darbuotojui pinigų reikia pervesti į banko sąskaitą ir kiek turi būti išmokėta grynaisiais grafoje - „Hands“. Komandiruotėse nėra buvusi, tačiau P. W. G. liepdavo įforminti tiek jai, tiek kitiems ofiso darbuotojams įsakymus dėl komandiruočių, į kurias faktiškai nevykdavo (2 tomas, b. l. 38-39).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-11-30 iki 2016-09-06, Vokietijoje, jūreivio pareigose už 1300 eurų mėnesinį darbo užmokestį atskaičius mokesčius, jam kompensuotos kelionės išlaidos į darbo vietą ir iš jos. Darbo sutartyje buvo nurodytas 460 Eur darbo užmokestis bei numatyti priedai prie darbo užmokesčio. Darbo užmokestį gaudavo į banko sąskaitą. Už pirmą darbo mėnesį buvo pervesta 1200 Eur, o kitus mėnesius, dažniausiai per du kartus - po 1300 eurų (3 tomas, b. l. 109-110).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad nuo 2015-01-20 iki 2015-07-07dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2000 Eur darbo užmokestį projektų vadovo pareigose. Kiekvieną mėnesį P. W. G. į banko sąskaitą pervesdavo po 2000 Eur. Nepriklausomai nuo to, ar vyko į komandiruotes jam mokėtas fiksuotas 2000 Eur mėnesinis darbo užmokestis. 2015 m. vasarą, direktorius pradėjo naudoti bendrovės pinigus savo poreikiams, darbuotojai negaudavo užmokesčio, todėl išėjo iš darbo (3 tomas, b. l. 111-112).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. parodė, kad nuo 2015-01-13 iki 2016 m. pavasario pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju – brigadininku. Su P. W. G. sutarė dėl 11,5 Eur valandinio atlyginimo. Nuo 2015 m. vasaros pradžios dirbo ofise projektų vadovo pareigose. Bandomuoju 3 mėn. laikotarpiu gavo 600 eurų darbo užmokestį atskaičius mokesčius, tačiau po dviejų mėnesių užmokestis pakeltas iki 800 eurų, o dar po pusmečio - iki 1000 eurų. Darbo užmokestį gaudavo į banko kortelę (3 tomas, b. l. 113-114).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 5-3/64 užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2016-09-01 - 2016-10-31 2 priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiais 2016.9, 2016.10 pagrindė 1080 Eur komandiruočių dienpinigių priskaičiavimą 2 darbuotojams, kai darbuotojai K. M. ir G. J. liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad šiose komandiruotėse nebuvo;

- laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 4 mokėjimo pavedimais (2016-09-16 Nr. 1217 – 270 Eur, 2016-09-16 Nr. 1218 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1346 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1353- 270 Eur) pagrindė 1080 Eur komandiruočių dienpinigių išmokėjimą 2 darbuotojams (K. M., G. J.), kai darbuotojai liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad šiose komandiruotėse nebuvo;

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, tai yra:

- laikotarpio 2016-09-01 - 2016-10-31 2 priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiais 2016.9, 2016.10 pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo - iš viso 1080 Eur komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo 2 darbuotojams;

- laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 4 mokėjimo pavedimais (2016-09-16 Nr. 1217 – 270 Eur, 2016-09-16 Nr. 1218 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1346 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1353- 270 Eur) pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo - iš viso 1080 Eur komandiruotčių dienpinigių sumokėjimo 2 darbuotojams.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00002-17 medžiagą, tai yra atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų liudytojų parodymus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo darbuotojams A. L. (127,46 Eur) ir L. A. (N.) (218,04 Eur) darbo užmokestį grynosiomis piniginėmis lėšomis iš viso 345,50 Eur, kurių išmokėjimo ir priskaitymo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitoje.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00002-17 dokumentų duomenis, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 atvejais už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 išmokėjo 2 darbuotojams iš viso 345,50 Eur darbo užmokestį, iš jų A. L. 127,46 Eur, L. A. (N.) 218,04 Eur (114,02+104,02), kurio nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų 496,24 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 150,74 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto darbo užmokesčio, 153,73 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo, 1 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %), 345,50 Eur atlyginimo išmokėjimo, tai:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį.“;

- UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ apskaitą tvarkanti UAB „N.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 darbuotojams 3 atvejais išmokėjo iš viso 345,50 Eur darbo užmokesčio.

Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 darbuotojams (K. M., G. J., A. L., L. A. (N.), L. M., P. N.) išmokėdama iš viso 3514,36 Eur (540+540+127,46+218,04+458,81+1630,05) darbo užmokestį, buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo ūkinių operacijų, iš jų:

- 4859,74 Eur atlyginimo priskaitymo;

- iš viso 1345,38 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:

872,50 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio;

145,79 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų;

35,51 Eur 2 proc. pensijų įmokų;

291,58 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 1505,53 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

- 9,70 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %);

- 345,50 Eur atlyginimo išmokėjimo (A. L. 127,46 Eur, L. A. (N.) 218,04 Eur).

1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-10-31 6 darbuotojams išmokėdama iš viso 3514,36 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (4859,74 Eur priskaičiuota suma), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 872,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-10-31 6 darbuotojams išmokėdama iš viso 3514,36 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (4859,74 Eur priskaičiuota suma), nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 1942,90 Eur, iš jų: 1505,53 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų, 145,79 Eur 3 proc. sveikatos draudimo įmokų ir 291,58 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

3) Lietuvos Respublikos 2003-07-04 Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ tai yra laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 3 darbuotojams: K. M., G. J., L. A. (N.) išmokėdama iš viso 1298,04 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (1775,91 Eur priskaičiuota suma), neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 35,51 Eur (1775,91 x 2%) pensijų įmokų;

4) Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-10-31 6 darbuotojams nuo 4859,74 Eur apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 9,70 Eur įmokų (4859,74 x 0,2 proc.)

(1 tomas, b. l. 178-197).

FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-324 užfiksuota, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00002-17 medžiagą - išrašą iš Valstybės įmonės Registrų centro kompiuterinės duomenų bazės matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigoms vykdyti laikotarpiu nuo 2015-04-09 iki 2017-01-31 P. W. G. buvo paskirtas direktoriumi (2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. 5-3/64 2 priedas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo protokolas P. W. G. surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnyje, numatančiame administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą. P. W. G. veiksmai kvalifikuojami pagal straipsnio 4 dalį, tai yra už duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymą į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas užtraukia baudą deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl nusižengimo nepripažino nurodydamas, kad jis samdė darbuotojus, atsakingus už buhalterinės apskaitos duomenų tvarkymą, įmonė dirbo su UAB „N.“, tvarkiusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl visos ataskaitos buvo teikiamos nepažeidžiant įstatymų. Kadangi nemoka lietuvių kalbos ir nežino Lietuvoje taikomų įstatymų, todėl negalėjo duoti jokių su deklaracijų ir ataskaitų teikimu susijusių nurodymų. Jo atstovas advokatas G. Dabkevičius prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą motyvuodamas tuo, jog P. W. G. apkaltinantys dokumentai nebuvo įteikti jo gimtąją kalba, buvo pažeista P. W. G. teisė žinoti kuo yra kaltinamas; P. W. G. neteikė ataskaitų ir deklaracijų, deklaracijas ir ataskaitas teikė UAB „N.“ įgaliotas asmuo. Be to, P. W. G. inkriminuojamų veiksmų laikotarpiu galiojo ATPK, numatęs žymiai trumpesnius patraukimo administracinėn atsakomybėn terminus.

Dėl administracinę atsakomybę numatančio įstatymo taikymo

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, P. W. G. atžvilgiu buvo vykdytas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. vasario 12 d. prokuroro nutarimu nutraukti dalis ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamo veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, nutraukta nes nepadaryta nusikalstama veika turinti šio nusikaltimo požymių, tačiau nustačius, jog P. W. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, bylos medžiaga perduota FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos pareigūnams administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (1 tomas, b. l. 4-5).

2017 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-791, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 28 d. Šiuo įstatymu pagal BK 220 straipsnio (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) 1 dalį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. 2017 m. lapkričio 21 d. taip pat priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-792, įsigaliojęs 2017 m. lapkričio 29 d., kuriuo pakeista ANK 187 straipsnio 4 dalis, numanant atsakomybę už analogišką veiką siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL.

P. W. G. veika, kuri vykdant ikiteisminį tyrimą atitiko BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) numatyto nusikaltimo sudėties požymius, buvo dekriminalizuota. 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu buvo panaikintas veikos – įrašymo į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, – nusikalstamumas, ir atsakomybė už šiuos veiksmus numatyta ANK 187 straipsnio 4 dalyje. Todėl P. W. G. pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal šiuo metu galiojantį ir administracinę atsakomybę numatantį įstatymą – Administracinių nusižengimų kodeksą.

Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn termino

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas G. Dabkevičius prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą motyvavo ir tuo, jog P. W. G. inkriminuojamų veiksmų laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, numatęs trumpesnius patraukimo administracinėn atsakomybėn terminus nei šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas.

Atsakydamas į šiuos atstovo teiginius, teismas pažymi, jog Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), kuris įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, neteko galios.

Šiuo metu galiojančio ANK 39 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinių nuobaudų skyrimo terminus, numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK nustatė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. P. W. G. atstovas advokatas G. Dabkevičius teisingai pažymėjo, jog ANK numato ilgesnius patraukimo atsakomybėn terminus, tačiau tai šiuo atveju nelaikytina atsakomybėn traukiamo asmens padėtį sunkiančia aplinkybe.

Įtariant, jog P. W. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tyrimas vykdytas vadovaujantis baudžiamąjį procesą reglamentuojančios nuostatos. Baigiant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog įstatymų leidėjas sušvelnino atsakomybę už P. W. G. inkriminuojamus veiksmus, t. y. dekriminalizavo šiuos veiksmus atsakomybę perkeldamas į ANK. Tai, jog P. W. G. veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 4 dalyje, sudėtis nustatyta priimant 2018 m. vasario 12 d. prokuroro nutarimą, kuriuo dalis ikiteisminio tyrimo nutraukta ir perduota administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo. Nutarimas priimtas 2018 m. vasario 12 d., byla teismui perduoda 2018 m. kovo 14 d., sprendimas byloje priimamas nepraėjus nė keturiems mėnesiams nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl darytina pagrįsta išvada, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra nepažeisti.

Dėl teisės kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Įgyvendinant šias nuostatas, ANK 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e punktas įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą garantuojama ir asmenims, kurie yra kaltinami padarę veikas, panašias į nusikaltimus, pavyzdžiui, administracinius teisės pažeidimus (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008; Öztürk v. Germany, no. 8544/79, judgment of 21 February 1984). Dėl to administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Atitinkamos nuostatos dėl teisės naudotis vertėjos paslaugomis į Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymą perkeltos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą.

P. W. G. atstovas prašydamas nutraukti bylą nurodė, jog ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu nebuvo užtikrinta teisė kalbėti savo gimtąja kalba, tokiu būdu buvo pažeista jo atstovaujamo teisė žinoti kuo yra kaltinamas. P. W. G. lietuvių kalbos nemoka, nusižengimo protokolas ir visa bylos medžiaga nebuvo išversta į P. W. G. gimtąją (olandų) kalbą.

Pirmiausia pažymėtina, jog proceso įstatymuose nėra numatyta pareiga versti visų byloje esančių dokumentus į proceso dalyvio, nemokančio lietuvių kalbos, gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Verčiami tik tie dokumentai, kurie nustatytais atvejais yra įteikiami proceso dalyviams, taip pat sprendimai dėl kardomųjų priemonių skyrimo (BPK 187 straipsnis, 220 straipsnio 4 dalis, 310 straipsnis ir kt.). EŽTT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. EŽTT sprendimuose baudžiamojo proceso kontekste, yra konstatuota, kad vertėjo pagalba turi būti teikiama ir ikiteisminio tyrimo metu, o tuo atveju, kai asmuo, nepakankamai mokantis proceso kalbą, nedalyvaujant vertėjui duoda save kaltinančius parodymus arba pasirašo kaltinančius dokumentus, kurie panaudojami jį nuteisiant, nustatomas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 dalimi, pažeidimas (Turkey, no. 35292/05, judgment of 5 April 2011; Baytar c. Turquie, no 45440/04, arrt du 14 octobre 2014).

Teismo posėdyje P. W. G. patvirtino, jog su darbuotojais bendrauja anglų kalba, jo atstovas taip pat nurodė, jog bendravimui su atstovaujamuoju naudoja anglų kalbą. Šios aplinkybės patvirtina, jog anglų kalba P. W. G. yra suprantama. Tačiau sutiktina su advokato argumentais, jog proceso specifika ir naudojami specialūs terminai apriboja P. W. G. galimybę aiškiai ir tiksliai suprasti jam pareikštų kaltinimų esmę. Dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimo teisme metu buvo užtikrintas olandų kalbos vertėjo dalyvavimas, P. W. G. surašytas protokolas išverstas į jo gimtąją (olandų) kalbą ir viso teismo proceso metu užtikrinta atsakomybėn traukiamo asmens teisė kalbėti bei gauti vertimą jo gimtąja kalba.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog galimybė tinkamai suprasti procesą ar atskirus jo veiksmus lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams yra užtikrinama tiek tada, kai jie procese vartoja gimtąją kalbą, tiek ir tą kalbą, kurią jie moka. Situacijos, kai asmens prašymu dalis procesinių veiksmų yra verčiama į tą kalbą, kurią jis moka, o dalis – į jo gimtąją kalbą nevertinamos kaip procesinių teisių suvaržymas (2016 m. gruodžio 15 d. LAT Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių įtariamojo ir kaltinamojo, teises, taikymo apžvalga, Teismų praktika, Nr. 45). Todėl ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog proceso metu buvo padarytas esminis P. W. G. teisės kalbėti ir gauti vertimą gimtąja kalba pažeidimas.

Teismo vertimu, veiksmingam P. W. G. teisių užtikrinimui institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, esant atsakomybėn traukiamam asmeniui turėjo pateikti protokolo vertimą jo gimtąją kalba. Taigi ikiteisminiu pažeidimo tyrimo metu buvo padarytas proceso pažeidimas, tačiau jis nelaikytinas esminiu, kadangi Klaipėdos apylinkės teismas šią institucijos klaidą ištaisė, į teismo posėdį iškviesdamas olandų kalbos vertėją bei sudarydamas galimybę P. W. G. duoti paaiškinimus gimtąja kalba. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu P. W. G. tinkamai užtikrinta teisė žinoti pareikštų kaltinimų esmę ir įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų.

Dėl ANK 187 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir įrodymų vertinimo

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl nusižengimo padarymo nepripažino ir nurodė, jog siekdamas užtikrinti tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą samdė darbuotojus, o jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ir atitinkamoms valstybės įgaliotoms institucijoms reikalingas ataskaitas ir deklaracijas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius paneigia kiti tyrimo metu surinkti duomenys. Apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytojai G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž. patvirtino, jog jų darbo sutartyse buvo numatyta mokėti 460 Eur darbo užmokestį, tačiau faktiškai gaudavo didesnį darbo užmokestį, kuris buvo pervedamas į jų banko sąskaitas. Liudytojai parodė, kad darbo eigoje jų darbo užmokestis buvo keliamas, tačiau darbo sutartys neperrašomos, taip pat, jog dalį darbo užmokesčio gaudavo į banko sąskaitą, likusią dalį – grynaisiais. Be to, liudytojos G. J., K. M., A. L., L. A. (N.) nurodė, jog papildomai kaip paskatinimą už gerą darbą arba švenčių proga direktorius mokėdavo grynųjų pinigų sumas: L. A. (N.) - 2017 m. gruodžio mėn. grynaisiais sumokėjo 150 Eur „Kalėdinę“ premiją; G. J. ir K. M. už gerus darbo rezultatus išmokėjo po 300 eurų „Kalėdines“ premijas; A. L. „Kalėdoms“ grynaisiais gavo vienkartinę 50 eurų premiją, papildomai prie darbo užmokesčio grynaisiais gaudavo po 20 eurų už kiekvieną surastą asmenį, pageidaujantį laikyti darbo saugos kursus. Liudytoja K. M. parodė, jog vedė „Exell“ lenteles anglų kalba su P. W. G. nurodytu ofiso darbuotojų faktiniu darbo užmokesčiu grafoje „Salary“, grafoje „Bank“ nurodydavo, kiek darbuotojui pinigų reikia pervesti į banko sąskaitą ir kiek turi būti išmokėta grynaisiais grafoje - „Hands“, komandiruotėse nėra buvusi, tačiau P. W. G. liepdavo įforminti tiek jai, tiek kitiems ofiso darbuotojams įsakymus dėl komandiruočių, į kurias faktiškai nevykdavo. Tyrimo metu, siekiant nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-01-31 darbuotojams išmokėtas darbo užmokesti teisingai apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, buvo atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas.

2017-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 5-3/64 užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 4 mokėjimo pavedimais (2016-09-16 Nr. 1217 – 270 Eur, 2016-09-16 Nr. 1218 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1346 – 270 Eur, 2016-10-19 Nr. 1353- 270 Eur) pagrindė 1080 Eur komandiruočių dienpinigių išmokėjimą 2 darbuotojams (K. M., G. J.), kai darbuotojai liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad šiose komandiruotėse nebuvo. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal liudytojų parodymus ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo darbuotojams A. L. (127,46 Eur) ir L. A. (N.) (218,04 Eur) darbo užmokestį grynosiomis piniginėmis lėšomis iš viso 345,50 Eur, kurių išmokėjimo ir priskaitymo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais bei į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų 496,24 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 150,74 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto darbo užmokesčio, 153,73 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo, 1 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %), 345,50 Eur atlyginimo išmokėjimo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimą, jog „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 darbuotojams 3 atvejais išmokėjo iš viso 345,50 Eur darbo užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 darbuotojams (K. M., G. J., A. L., L. A. (N.), L. M., P. N.) išmokėdama iš viso 3514,36 Eur (540+540+127,46+218,04+458,81+1630,05) darbo užmokestį, buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo ūkinių operacijų, iš jų: - 4859,74 Eur atlyginimo priskaitymo; - iš viso 1345,38 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 872,50 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio; 145,79 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų; 35,51 Eur 2 proc. pensijų įmokų; 291,58 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų; -1505,53 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; - 9,70 Eur įmokų į Garantinį fondą priskaitymo (0,2 %); - 345,50 Eur atlyginimo išmokėjimo (A. L. 127,46 Eur, L. A. (N.) 218,04 Eur). Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: - 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-10-31 6 darbuotojams išmokėdama iš viso 3514,36 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (4859,74 Eur priskaičiuota suma), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 872,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2) Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimą, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“;Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 3) Lietuvos Respublikos 2003-07-04 Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ tai yra laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 3 darbuotojams: K. M., G. J., L. A. (N.) išmokėdama iš viso 1298,04 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (1775,91 Eur priskaičiuota suma), neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 35,51 Eur (1775,91 x 2%) pensijų įmokų; 4) Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-10-31 6 darbuotojams nuo 4859,74 Eur apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 9,70 Eur įmokų (4859,74 x 0,2 proc.) (1 tomas, b. l. 178-197).

Atlikus papildomą buhalterinių dokumentų tyrimą 2018-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-324 užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose užregistravo darbuotojams: - M. S. 2015 m. liepos mėnesį užregistravo priskaitytą darbo užmokestį – 330,97 Eur, išskaitytą gyventojų pajamų mokestį – 17,34 Eur, išskaitytą VSDFV (3 proc.) – 9,93 Eur, išskaitytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6 proc.) – 19,86 Eur, išmokamą darbo užmokestį – 283,84 Eur bei užregistravo darbdavio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (30,98 proc.) įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 102,53 Eur ir į Garantinį fondą – 0,66 Eur; - M. Š. 2016 m. liepos mėnesį užregistravo priskaitytą darbo užmokestį – 576,24 Eur, išskaitytą gyventojų pajamų mokestį – 57,44 Eur, išskaitytą VSDFV (3 proc.) – 17,29 Eur, išskaitytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6 proc.) – 34,57 Eur, išmokamą darbo užmokestį – 466,94 Eur bei užregistravo darbdavio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (30,98 proc.) įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 178,52 Eur ir į Garantinį fondą – 1,15 Eur ; - J. Ž. 2016 m. rugsėjo mėnesį priskaitytą darbo užmokestį – 236,88 Eur, išskaitytą gyventojų pajamų mokestį – 5,53 Eur, išskaitytą VSDFV (3 proc.) – 7,11 Eur, išskaitytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6 proc.) – 14,21 Eur, išmokamą darbo užmokestį – 210,03 Eur bei užregistravo darbdavio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (30,98 proc.) įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą – 73,39 Eur ir į Garantinį fondą – 0,47 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre Suvestinė pagal atskaitingus asmenis užregistravo 2017-01-31 darbuotojų įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų: J. Ž. – 707, 80 Eur, M. Š. – 2386,98 Eur, M. S. – 120,67 Eur.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, nurodant darbuotoją J. Ž. užregistruotą 2016-06-13 darbuotojo J. Ž. įsiskolinimą – 707,80 Eur nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo mėnesį nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose darbuotojui J. Ž. iš viso 931,32 Eur priskaityto darbo užmokesčio, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 139,70 Eur (931,32x15 proc.), socialinio draudimo įmokų 3 proc. – 27,94 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų 6 proc. – 55,88 Eur bei įmokų į garantinį fondą 0,2 proc. – 1,86 Eur, socialinio draudimo įmokų 30,98 proc. – 288,52 Eur.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, nurodant darbuotoją M. Š. užregistruotą 2016-02-22 darbuotojo M. Š. įsiskolinimą – 1279,70 Eur nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos mėnesį nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose darbuotojui M. Š. iš viso 1683,81 Eur priskaityto darbo užmokesčio, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 252,57 Eur (1683,81x15 proc.), socialinio draudimo įmokų 3 proc. – 50,51 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų 6 proc. – 101,03 Eur bei įmokų į garantinį fondą 0,2 proc. – 3,37 Eur, socialinio draudimo įmokų 30,98 proc. – 521,64 Eur.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, nurodant darbuotoją M. S. užregistruotą, 2016-11-01 darbuotojo M. S. įsiskolinimą – 120,67 Eur nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos mėnesį nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose darbuotojui M. S. iš viso 158,78 Eur priskaityto darbo užmokesčio, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio – 23,82 Eur (23,82x15 proc.), socialinio draudimo įmokų 3 proc. – 4,76 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų 6 proc. – 9,53 Eur bei įmokų į garantinį fondą 0,2 proc. – 0,32 Eur, socialinio draudimo įmokų 30,98 proc. – 49,19 Eur.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00002-17 bylos medžiagą, atsižvelgiant į piliečių (J. Ž., M. Š., M. S., G. J.) liudytojų apklausos protokolus, jeigu parodymų duomenimis nepagrindė apskaitos dokumentais darbo užmokesčio išmokėjimo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, <...> sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 4 darbuotojams priskaitytą darbo užmokestį – 3168,64 Eur, išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 475,30 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokas (3+6+30,98 proc.) – 1266,81 Eur (95,05 + 190,12 + 981,64), įmokų į Garantinį fondą iš viso – 6,34 Eur bei 2408,17 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 4 darbuotojams išmokėdama iš viso 2408,17 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (3168,64 Eur priskaičiuota suma), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 475,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 4 darbuotojams išmokėdama iš viso 2408,17 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (3168,64 Eur priskaičiuota suma), nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 1266,81 Eur, iš jų: 981,64 Eur 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų, 95,05 Eur 3 proc. sveikatos draudimo įmokų ir 190,12 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 4 darbuotojams nuo 3168,64 Eur apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 6,34 Eur įmokų (3168,64 x 0,2 proc.).

Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 padarė nuostolį iš viso 1748,45 Eur, iš jų: 2015 m. – 87,62 Eur (23,82 +63,48+0,32), 2016 m. – 1660,83 Eur (451,48+1203,33+6,02), tai yra: 1) Valstybės biudžetui iš viso 475,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 2015 m. – 23,82 Eur, 2016 m. – 451,48 Eur, 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui įmokų iš viso – 1266,81 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš jų: 2015 m. – 63,48 Eur, 2016 m. – 1203,33 Eur, 3) Garantiniam fondui iš viso 6,34 Eur įmokų, iš jų: 2015 m. – 0,32 Eur, 2016 m. – 6,02 Eur (3 tomas, b. l. 96-106).

2018-02-05 specialisto paaiškinime užfiksuota, jog apibendrinus 2017-09-29 specialisto išvadoje Nr. 5-3/64 ir 2018-01-09 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-324 laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 nurodytus nedeklaruotus ir nesumokėtus mokesčius ir įmokas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie išmokėtą 3833,67 Eur atlyginimą 7 bendrovės darbuotojams: G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S., nedeklaravo – 5124,32 Eur darbo užmokesčio priskaitymo 7 bendrovės darbuotojams: G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S., nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 2888,40 Eur ir tuo padarė nuostolį, iš jų: Valstybės biudžetui iš viso 793,97 Eur (872,50-114,16-439,67+475,30) gyventojų pajamų mokesčio (15 proc.), iš jų: 2015 m. – 23,82 Eur (114,16-114,16+23,82), 2016 m. – 770,15 Eur (758,34-439,67-451,48); Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 2084,17 Eur (1978,41-251,73-909,32+1266,81), iš jų: 2015 m. – 63,48 Eur (251,73-251,73+63,48), 2016 m. – 2020,69 Eur ((1726,68-909,32+1203,33); Garantiniam fondui iš viso 10,26 Eur (9,70-1,26-4,52+6,34), iš jų: 2015 m. – 0,32 Eur (1,26-1,26+0,32), 2016 m. – 9,94 Eur (8,44-4,52+6,02) (3 tomas, b. l. 131-133).

Pateiktos specialisto išvados patvirtina institucijos, atlikusios nusižengimo tyrimą, atstovo Š. Bagdono nurodytas aplinkybes, jog dalis darbuotojams mokėto darbo užmokesčio mokėta grynaisiais pinigais, dalis jo – ir per banko sąskaitą („vokelis banke“), nuo kurių nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis bei įmokos į socialinio draudimo fondą. Pažymėtina ir tai, jog tiek nagrinėjimo teisme metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno P. W. G. patvirtino, jog kaip paskatinimą darbuotojams arba švenčių proga mokėjo papildomas sumas („bonusus“). Duodamas paaiškinimą teisme P. W. G. nebuvo nuoseklus, iš pradžių nurodė, jog visi pinigai darbuotojams buvo mokami per banko sąskaitą, vėliau patvirtino ir tai, jog kaip paskatinimą ar švenčių proga išmokėdavo grynųjų pinigų sumas. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31 siekiant išvengti 793,97 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui nebuvo pateikti duomenys apie 3833,67 Eur išmokėtą darbo užmokestį 7 bendrovės darbuotojams (G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S.), dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m., 2016 m. Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (forma FR0573) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurių 19 eilutėje nepriskaičiuota, nedeklaruota bei nesumokėta iš viso 793,97 Eur mokėtino į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio (2015 m. – 23,82 Eur, 2016 m. – 770,15 Eur), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2015 m. liepos - gruodžio mėnesių, 2016 m. sausio - gruodžio mėnesių pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) su eilutėje P20.4 tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie turtą – 5124,32 Eur priskaičiuotą darbo užmokestį minėtiems 7 darbuotojams, nuo kurio skaičiuojamos įmokos į socialinio draudimo fondą, kurių eilutėje P20.5 neįrašyta bei nesumokėta iš viso 2084,17 Eur mokėtinų socialinio draudimo įmokų (2015 m. – 63,48 Eur, 2016 m. – 2020,69 Eur), 10,26 Eur įmokų į Garantinį fondą (2015 m. – 0,32 Eur, 2016 m. – 9,94 Eur). Tiriamu laikotarpiu bendrovės vadovu buvo P. W. G., kuris pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Bendra į ataskaitas ir deklaracijas neįrašytų mokėtinų mokesčių ir įmokų suma - 2888,40 Eur sudaro 76,7 MGL (pažeidimo padarymo metu 1 MGL lygus 37,66 Eur).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (liudytojų G. J., K. M., A. L., L. A. (N.), J. Ž., M. Š., M. S. parodymus, 2017-09-29 specialisto išvadoje Nr. 5-3/64 ir 2018-01-09 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-324 ir 2018-02-05 specialisto paaiškinimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą ir kitus bylos duomenis), pripažįsta, jog P. W. G. kaltė dėl ANK 187 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta visiškai. P. W. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį. P. W. G. skirtina administracinė nuobauda.

Administracinio nusižengimo protokole P. W. G. suformuluotas kaltinimas dalyje, jog „laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą asmenį, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nežinojusį apie faktiškai išmokėtą darbo užmokestį, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms ataskaitas su žinomai neteisingais duomenimis siekdamas išvengti iš viso 2888,40 Eur (76,7 MGL, veikos padarymo metu 1 MGL lygus 37,66 Eur) mokesčių valstybei“ patikslintas iš pašalinant jo baudžiamajame procese naudojamą terminą „nusikalstamų“, o terminą „veikos“ pakeičiant į „nusižengimo“.

P. W. G. padarė vieną administracinį nusižengimą finansų sistemai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, jog P. W. G. baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už panašų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 221 straipsnio 1 dalyje už statistinės ataskaitos nepateikimą, 2016 m. sausio 15 d. nutarimu baustas pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 41(4) straipsnio 3 dalį, 173 (1) straipsnio 2 dalį už neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą, neteisėtą vertimąsi komercine ar ūkine veikla. P. W. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra vedęs ir turi nepilnamečių vaikų. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, įvertinus į ataskaitas ir deklaracijas neįrašytų mokėtinų mokesčių ir įmokų sumą, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai P. W. G. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. W. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18078154186 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.