Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuos Respublikos BK 249 str. 2 d., 25 str. 4 d., 260 str. 3 d., padarymu.

A. Z. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d.

A. Z. kaltinamas ir tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Tokiu būdu jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 260 str. 3 d.

A. Z. 2010 m. vasario 4 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi A. Z. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. To paties teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi suėmimo terminas A. Z. pratęstas dviems mėnesiams, 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, 2010 m. liepos 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi A. Z. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, 2010 m. spalio 29 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. sausio 28 d. nutartimi suėmimo terminas A. Z. pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. spalio 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2012 m. vasario 3 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiam, 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. Z. pratęstas trims mėnesiams.

Kaltinamojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas A. Z. suėmimo terminą, nesilaikė objektyvumo principo. Šioje byloje, anot A. Z. gynėjos, dėl nesuprantamų priežasčių egzistuoja akivaizdi kaltinamųjų diskriminacija, kuri pasireiškia tuo, kad panašios ar net identiškos aplinkybės, kaltinamųjų charakteristikos vertinamos skirtingai ir tuo pačiu priimami kardinaliai skirtingi procesiniai sprendimai. Byloje yra 33 kaltinamieji, iš kurių didžioji dalis jau yra laisvėje nepaisant to, jog jų charakteristika yra vertinama neigiamai arba bent jau prasčiau nei kaltinamojo A. Z.. Šias aplinkybes, A. Z. gynėjos teigimu, akivaizdžiai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. priimta nutartis kaltinamojo D. E. atžvilgiu, kuria suėmimas kaltinamajam D. E. buvo panaikintas.

Kaltinamojo gynėja pažymi, kad A. Z. anksčiau nebuvo teistas, o ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis niekada nebuvo ir nėra linkęs pažeisti visuomenines bei teisės normas, A. Z. yra linkęs laikytis įstatymų. Gynėjos teigimu, viso ikiteisminio tyrimo metu A. Z. tinkamai vykdė savo procesines pareigas, kiek įmanoma bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, kas akivaizdžiai rodo kaltinamojo norą bendradarbiauti su teismu, o ne bėgti ar slėptis. Kaltinamojo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Z. su laisvėje esančiais asmenimis nesieja itin stiprūs socialiniai ryšiai. Anot gynėjos, A. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyveno su motina, su kuria palaikė artimus ryšius, visokeriopai jai padėdavo. Socialiniai ryšiai tarp kaltinamojo A. Z. ir jo artimųjų visada buvo itin stiprūs, tačiau pastaruoju metu dėl teismo nepagrįsto atsisakymo leisti kaltinamajam pasimatyti su artimaisiais, jų bendravimas yra šiurkščiai bei nepagrįstai apribotas. A. Z. gynėjos teigimu, vien ta aplinkybė, kad asmuo yra jaunas ir nevedęs, negali būti argumentu pratęsti suėmimo terminą, manant, jog kaltinamasis gali bandyti slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo. Anot gynėjos, A. Z. bandymas įsidarbinti užsienyje ir siekis teisėtais būdais bei priemonėmis užsidirbti, nors ir ne Lietuvos teritorijoje, negali būti vertinama kaip argumentas apie ryšių užsienyje buvimą ir padidintą riziką, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėja skunde pažymi, kad A. Z. nepagrįstai yra suimtas ilgiau nei 30 mėnesių, visi būtini baudžiamojo proceso veiksmai yra atlikti, bylos nagrinėjimas teisme yra įpusėjęs, todėl pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo kaltinamasis A. Z. neturi.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Z. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – kitų įtariamųjų parodymai, liudytojų parodymai, asmens kratos protokole, tarnybiniuose pranešimuose, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktoje medžiagoje esantys faktiniai duomenys bei kiti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti A. Z. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors A. Z. praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis, būdamas jauno darbingo amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. Z. gali bėgti (slėptis) teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog A. Z. iki suėmimo gyveno su motina, su kuria kaltinamąjį sieja stiprūs ryšiai, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamojo A. Z. gynėja skunde akcentuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja kaltinamųjų diskriminacija, kuri pasireiškia tuo, kad panašios ar net identiškos aplinkybės, kaltinamųjų charakteristikos vertinamos skirtingai, daugumai blogiau nei A. Z. charakterizuojamų kaltinamųjų suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau vien tai, kad A. Z. ir kitiems asmenims šioje byloje pareikšti analogiški kaltinimai, kad sutampa kaltinamųjų pozicijos dėl kaltės klausimo, kad kaltinamųjų charakteristikos panašios, nereiškia, jog jų teisinė situacija yra vienoda, vien šių aplinkybių neužtenka konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Todėl ta aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės A. Z., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamajam A. Z. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma labai ilgą laiko tarpą – dvejus su puse metų, kaltinamojo gynėjos skunde teisingai nurodoma, kad visą šį laiką suvaržoma A. Z. teisė į laisvę. Tačiau, įvertinus šios baudžiamosios bylos sudėtingumą ir didelę apimtį (byloje teisiami 33 asmenys, baudžiamąją bylą sudaro 102 tomai procesinių dokumentų), be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo A. Z. gynėjos advokatė Jolantos Teresės Litvinskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.