Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-06-23 · Administracinė byla Nr. eI2-5090-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI2-5090-394/2022Sprendimas · 2022-06-23Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-05-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
eI2-5090-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00064-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
Nevyriausybinės organizacijos „Justitia est fundamentum“
Atsakovas
Šiaulių
Administracinė byla Nr. eI2-5090-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00064-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Justitia est fundamentum“ skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nevyriausybinė organizacija „Justitia est fundamentum“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) iš dalies panaikinti atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. spalio 28 d. raštą Nr. 14-10744 ir įpareigoti iš naujo atsakyti į Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymo Nr. ŽUM21-1 klausimus: Nr. 2 minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis; Nr. 3 ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos yra vienalytės, t. y. visas minėtos patalpos (kameros) plotas klasifikuojamas vienos rūšies (gyvenamo / negyvenamo statinio gyvenamasis, pagrindinis, pagalbinis ir t. t.) plotu, jei kelių, nurodyti plotų klasifikaciją; Nr. 4 klasifikuoti sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumą minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpose (kamerose); 2) panaikinti Šiaulių apygardos skyriaus Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-165/23-2021) kaip nepagrįstą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir AM) su prašymu Nr. AM21-2, į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) su prašymu Nr. PSI21-2 ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM) su prašymu Nr. ŽŪM21-1 dėl išvadų pateikimo: 1) Šiaulių TI statinių, kuriuose įrengtos minėtos suimtiesiems ir nuteistiesiems apgyvendinimo patalpos (kameros), paskirtis; 2) minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis; 3) ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos yra vienalytės, t. y. visas minėtos patalpos (kameros) plotas klasifikuojamas vienos rūšies (gyvenamo / negyvenamo statinio gyvenamasis, pagrindinis, pagalbinis ir t. t.) plotu, jei kelių, nurodyti plotų klasifikaciją; 4) klasifikuoti sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumą minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpose (kamerose); 5) pateikti minėto įrengto sanitarinio mazgo ir suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpose (kamerose) tikslius išmatavimo duomenis (abrises), praustuvės ir tualeto kriauklės išdėstymą (įrengimą) patalpose; 6) ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos (kameros), vidutiniškai 7,7 – 18 kv. m. dydžio plotu, neturinčių atitvarų, dalinančių bendrą patalpą, pagal savo vidinio įrengimo požymius, tokius kaip vienas langas, vienas įėjimas / išėjimas į / iš patalpos, įrengta viena ventiliacinė šachtos anga, patalpoje įrengtu atviru sanitariniu mazgu (praustuvė ir tualeto kriauklė) arba savavališka, teisės aktais neįregistruota atitvarinė pastatyta dalinė sienelė, gali būti klasifikuojama kaip patalpa, atitinkanti sanitarinio mazgo patalpą, kurioje apskaičiuojamas tik pagalbinis plotas. AM ir VTPSI minėtus paklausimus pagal kompetenciją persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), ŽŪM dalyje pateikė savo išvadas, o kitą paklausimo dalį pagal kompetenciją taip pat persiuntė Departamentui. Departamentas, susipažinęs su pareiškėjos prašymais, Šiaulių tardymo izoliatoriui (toliau - ir ŠTI) persiuntė pagal kompetenciją atsakyti į pateiktus klausimus dėl konkrečių statinių (patalpų) kadastro duomenų, patalpų įrengimo atitikties teisės aktų reikalavimams, įrengimo teisėtumo ir kt. 2021 m. spalio 28 d. ŠTI raštu NR. 14-10744 pateikė išvadas. Pareiškėja nesutiko su pateiktomis ŠTI išvadomis, laikė jas netinkamai ir neišsamiai pateiktas, todėl teisės aktų nustatyta tvarka 2021 m. lapkričio 24 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių (toliau – ir Komisija). Komisija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos prašymo ir skundžiamo rašto turinį, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, laikė, kad atsakovas skundžiamu raštu tinkamai ir pakankamai išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą pagal jame suformuluotus klausimus. Pareiškėja mano, kad ŠTI pažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo dokumento teikimo tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, dokumento prieinamumo principus. Be to, ŠTI nesilaikė viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, t. y. įstatymo viršenybės, reiškiančios, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, išsamumo, skaidrumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 - 4, 9 - 11, 13 punktai). Pažymėjo, kad ŠTI nesilaikė tvarkos pagal 35.2. papunkčio, kuriame nurodyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. ŠTI tik iš dalies pateikė duomenis pagal pareiškėjos pateiktus klausimus, tačiau esminių atsakymų pagal savo kompetenciją nepateikė. Institucija skundą išnagrinėjo neobjektyviai ir pažeidžiant pagrindinius viešojo administravimo principus. Pareiškėja pažymėjo, jog visi teiginiai apie jautrios informacijos reikalavimą bei bandymą įteigti, jog yra tinkamai atsakyta, laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neturi jokio juridinio pagrindo. Pareiškėja nurodo, kad esminiai pažeidimai susiję su 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymo antru („minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis“), trečiu („ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos yra vienalytės, t. y. visas minėtos patalpos (kameros) plotas klasifikuojamas vienos rūšies (gyvenamo/negyvenamo statinio gyvenamasis, pagrindinis, pagalbinis ir t.t.) plotu, jei kelių, nurodyti plotų klasifikaciją“) ir ketvirtu („ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos yra vienalytės, t. y. visas minėtos patalpos (kameros) plotas klasifikuojamas vienos rūšies (gyvenamo/negyvenamo statinio gyvenamasis, pagrindinis, pagalbinis ir t.t.) plotu, jei kelių, nurodyti plotų klasifikaciją“) klausimais. Pareiškėja nurodo, kad klausimas Nr. 2 nėra tinkamai atsakytas, nes nenurodytas juridinis pagrindas, dėl ko laikomos minėtos kameros gyvenamosios paskirties, jei visi požymiai atitinka pagalbines patalpas. Klausimas Nr. 2 atsakytas nepilnai, nepateikti minėtą gyvenamosios paskirties faktą pagrindžiantys duomenys. Pareiškėja Klausimu Nr. 3 kėlė klausimą, kokio tipo yra apskaičiuojami plotai vienoje patalpoje – kameroje. Minėtas atsakymas nepateiktas, todėl pareiškėja mano, kad klausimas Nr. 3 nėra tinkamai atsakytas, nenurodyta klausimo esmė. Klausimu Nr. 4 pareiškėja prašė nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo buvo įrengti sanitariniai mazgai, jų teisėtumo pagrindą, tačiau klausimas nebuvo atsakytas ta apimtimi, kuria jis iškeltas. Minėtų duomenų trūkumas sukelia ginčus ir abejones dėl atitikimo įstatymų nustatytai tvarkai, todėl pareiškėja ir kreipėsi į atsakingas institucijas ir Šiaulių tardymo izoliatorių, įgaliotą statinių valdytoją, kad būtų pateikti aiškūs ir tikslūs paaiškinimai, tiksliai nustatyta ŠTI kamerų patalpų paskirtis ir apskaičiuojamo ploto rūšis pagal patalpos įrengimo požymius, kurių pagrindu nustatoma patalpų paskirtis: gyvenamoji su gyvenamojo ploto apskaičiavimu ir negyvenamoji su pagrindiniu, pagalbiniu ir kt. ploto apskaičiavimu. Pareiškėja siekia, kad statinių valdytojas Šiaulių tardymo izoliatorius pateiktų prašomus duomenis tokia forma, kad nebeliktų abejonių ir ginčo dėl esamos faktinės padėties ir išsamiai atsakytų į Pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymu pateiktus klausimus Nr. 2, 3 ir 4.

Atsiliepimas

Šiaulių tardymo izoliatorius su pareiškėjos pateiktu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. spalio 28 d. atsakymas Nr. 14-10744 yra išsamus ir atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Taisyklių keliamus reikalavimus, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 2R3-(AG3-165/23-2021) teisėtas bei teisingas. Pareiškėja reikalauja susisteminti medžiagą (pvz., prašo pateikti kamerų planą su nurodytomis tualetų ir praustuvių vietomis), tačiau sisteminimo nenumato jokie teisės aktai. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš institucijos ir valstybės valdomo subjekto negali būti reikalaujama tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjų poreikiams, jeigu tai būtų susiję su institucijos ir valstybės valdomo subjekto neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Atsižvelgiant į tai, prašymas pateikti kamerų planą su nurodytomis tualetų ir praustuvių vietomis negali būti tenkinimas, kadangi tai reikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių bei laiko sąnaudų. Be to, pareiškėjos prašoma pateikti informacija apie kalinimo įstaigos patalpas, atsižvelgiant į Šiaulių TI veiklos specifiką ir taikomą specialų režimą, yra pakankamai jautri, o jos atskleidimas gali kelti riziką visuomenės saugumui. Pareiškėja reiškia savo nuomonę dėl teisės aktų aiškinimo remdamasi vien lingvistiniu teisės normų aiškinimo metodu, pvz., pareiškėja nesutinka, kad specialiosios paskirties pastatai yra skirti ir žmonių apgyvendinimui. Pažymėjo, kad statinių suskirstymas į tam tikras grupes savaime nereiškia, kad juose nėra tam tikro laiko tarpą gyvenama, pvz., asmenys gali gyventi tiek viešbučiuose, tiek ligoninėse, tiek kalinimo įstaigose. Atsakovas nurodė, kad būtina nustatyti, ar pareiškėja, be kita ko, turi teisę prašyti atsakyti į jos pateiktus klausimus, taip pat būtina nustatyti, kokius ir kieno konkrečius interesus pareiškėja atstovauja, tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėja nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris suteiktų jai teisę ir kompetenciją viešojo intereso gynimui, taip pat nepateikė duomenų, kokį viešąjį interesą ji siekia ginti ir kokių pažeistų pareiškėjos atstovaujamų narių teisių ar teisėtų interesų gynimui reikalingi pareiškėjos prašomi pateikti duomenys. Pažymėjo, kad pareiškėjos suformuluoti klausimai yra labai abstraktūs ir netikslūs, pareiškėja prašo patalpas priskirti į tam tikras jos pačios sugalvotas kategorijas. Atsakovas mano, kad atsakymas pareiškėjai yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o vien tai, kad pareiškėjos netenkina pateiktos informacijos turinys, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad ŠTI neįvykdė Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos prievolės pateikti prašomą informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Justitia est fundamentum“ skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. spalio 28 d. rašto dalies Nr. 14-10744 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymais Nr. ŽUM21-2, AM21-2, PSI21-2 kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama atsakyti į klausimus: 1) Šiaulių TI statinių, kuriuose įrengtos minėtos suimtiesiems ir nuteistiesiems apgyvendinimo patalpos (kameros), paskirtis; 2) minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis; 3) ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos yra vienalytės, t. y. visas minėtos patalpos (kameros) plotas klasifikuojamas vienos rūšies (gyvenamo / negyvenamo statinio gyvenamasis, pagrindinis, pagalbinis ir t. t.) plotu, jei kelių, nurodyti plotų klasifikaciją; 4) klasifikuoti sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumą minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpose (kamerose); 5) pateikti minėto įrengto sanitarinio mazgo ir suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpose (kamerose) tikslius išmatavimo duomenis (abrises), praustuvės ir tualeto kriauklės išdėstymą (įrengimą) patalpose; 6) ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos (kameros), vidutiniškai 7,7 – 18 kv. m. dydžio plotu, neturinčių atitvarų, dalinančių bendrą patalpą, pagal savo vidinio įrengimo požymius, tokius kaip vienas langas, vienas įėjimas / išėjimas į / iš patalpos, įrengta viena ventiliacinė šachtos anga, patalpoje įrengtu atviru sanitariniu mazgu (praustuvė ir tualeto kriauklė) arba savavališka, teisės aktais neįregistruota atitvarinė pastatyta dalinė sienelė, gali būti klasifikuojama kaip patalpa, atitinkanti sanitarinio mazgo patalpą, kurioje apskaičiuojamas tik pagalbinis plotas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2D-2795 (12.141E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pateikė dalį jos kompetencijai priskirtos informacijos, o prašyme keliamus klausimus dėl konkrečių statinių (patalpų) kadastro duomenų, patalpų įrengimo atitikties teisės aktų reikalavimams, įrengimo teisėtumo ir kt. persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti valstybės įmonei Registrų centrui, Kalėjimų departamentui ir Inspekcijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021 m. spalio 4 d. raštu Nr. (57)-D8(E)-6189 „Dėl rašto persiuntimo“ persiuntė pareiškėjos prašymą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėti pagal kompetenciją. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2D-16698 „Dėl prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ persiuntė prašymą nagrinėti ir atsakyti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2S-3680 „Dėl išvados pateikimo“ Šiaulių tardymo izoliatoriui persiuntė pagal kompetenciją atsakyti į Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pateiktus klausimus dėl konkrečių statinių (patalpų) kadastro duomenų, patalpų įrengimo atitikties teisės aktų reikalavimams, įrengimo teisėtumo ir kt. Šiaulių tardymo izoliatorius 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. 14-10744 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 21 d. prašyme pateiktus klausimus, nurodydamas, kad: 1) Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 40/113768), duomenimis, pastato, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose – Tardymo izoliatorius (unikalus Nr. 2991-4000-5051) (toliau – Režiminis korpusas), pagrindinė naudojimo paskirtis: specialioji; statybos pabaigos metai: 1914; bendras plotas: 3 545,36 m²; pagrindinis plotas: 2 675,47 m²; kadastro duomenų nustatymo data: 1996 m. vasario 14 d.; 2) suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis – gyvenamosios kameros; 3) kiekviena ŠTI režiminio korpuso gyvenamoji kamera įrengta atskiroje patalpoje, kuriai kadastrinių matavimų byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu NR. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, suteiktas atskiras patalpos numeris ir nurodytas jos plotas; 4) gyvenamųjų kamerų sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis įrengimo metu galiojusiomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis; 5) ŠTI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose įrengti skirtingų dydžių sanitariniai mazgai, kuriuose sumontuoti skirtingų konstrukcijų ir skirtingų dydžių sanitariniai prietaisai, išdėstyti skirtingose pozicijose. Sanitariniai mazgai yra bendros gyvenamųjų kamerų erdvės sudedamoji dalis. Sanitarinių mazgų bei juose sumontuotų sanitarinių prietaisų išdėstymas nesisteminamas; 6) ŠTI režiminio korpuso gyvenamosios kameros patalpa yra vientisa patalpa, kaip ją apibūdina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 papunktis ir kaip ji užfiksuota kadastrinių matavimų byloje. Šioje patalpoje sumontuoti visi tokios paskirties patalpoms reikalingi prietaisai ir inventorius. Į atskiras zonas (sanitarinė, valgomoji, miegamoji, laisvalaikio ir t. t.) gyvenamoji kamera gali būti skirstoma tik sąlyginai.

Pareiškėja pasinaudojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnyje numatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka bei pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-194 (AG3-165/23-2021), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu nustatomos asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tikslumo principo, kuriuo pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, taikymą, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija. Nustačius, jog nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos, konstatuotina, jog atsakovas Įstatymo nuostatų nepažeidė (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012, taip pat žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-449/2010). Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

Pareiškėja skundė, kad atsakovas netinkamai atsakė į prašymo klausimą Nr. 2, kuriuo buvo prašoma nurodyti, kokiu pagrindu kameros laikomos gyvenamosios paskirties, jei jos įrengtos specialios paskirties pastatuose.

Pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 21 d. prašyme suformuluotas klausimas Nr. 2, kuriuo prašoma nurodyti „minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis“. Atsakovas, pateikdamas skundžiamą atsakymą, nurodė, kad suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpų paskirtis – gyvenamosios patalpos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto klausimo turinį ir atsakymą, sprendžia, jog atsakovas suteikė informaciją, dėl kurios pareiškėja kreipėsi, todėl skundo argumentus dėl klausimo Nr. 2 atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjos skunde išdėstyti samprotavimai bei išplėstas klausimo turinys atsakovui paklausimo metu nebuvo žinomas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas pateikė ne visą paklausime prašomą informaciją.

Pareiškėja skunde nurodo, jog prašymo klausimu Nr. 3 kėlė klausimą, kokio tipo plotai yra apskaičiuojami vienoje patalpoje – kameroje.

Pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 21 d. prašyme pateiktas klausimas Nr. 3 „ar minėtos suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpos yra vienalytės, t. y. visas minėtos patalpos (kameros) plotas klasifikuojamas vienos rūšies (gyvenamo / negyvenamo statinio gyvenamasis, pagrindinis, pagalbinis ir t. t.) plotu, jei kelių, nurodyti plotų klasifikaciją. Atsižvelgiant į pateikto klausimo turinį, pareiškėja kreipėsi į instituciją, siekdama sužinoti ar kameros plotas yra vienalytis, ir tik tuo atveju, jeigu kameros plotas yra skirstomas į keletą, nurodyti plotų klasifikaciją.

Atsakovas ginčijamame rašte nurodė, kad kiekviena ŠTI režiminio korpuso gyvenamoji kamera įrengta atskiroje patalpoje, kuriai kadastrinių matavimų byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, suteiktas atskiras patalpos numeris ir nurodytas jos plotas. Pateiktame atsakovo rašte nurodyta, kad patalpai – kamerai, o ne atskiroms kameros dalims, yra suteiktas atskiras patalpos numeris ir jis nurodytas plane. Be to, minėto atsakymo 5 ir 6 punktai papildo, jog sanitarinis mazgas yra bendros gyvenamųjų kamerų erdvės sudedamoji dalis, o į atskiras zonas (sanitarinė, valgomoji, miegamoji, laisvalaikio ir t. t.) gyvenamoji kamera gali būti skirstoma tik sąlyginai. Atsižvelgiant į atsakymo turinį, laikytina, jog atsakovas pateikė prašomą informaciją, be to, institucija negali ir neturi pareigos pateikti informacijos, kurios nekaupia ar nedisponuoja. Institucija, pateikdama atsakymus į pareiškėjos pateiktus klausimus, nedaro turimų duomenų vertinimo, tačiau pateikia tai, ką turi susisteminusi, todėl pareiškėjos prašymas įvertinti patalpų (kamerų) atitiktį pagal pareiškėjos pateiktą klasifikavimą yra nepagrįstas.

Skunde pareiškėja nurodė, kad prašymo klausimu Nr. 4 prašė nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo buvo įrengti sanitariniai mazgai, bei teigia, kad į klausimą nebuvo atsakyta ta apimtimi, kuria jis iškeltas. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 21 d. prašyme prašė „klasifikuoti sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumą minėtų suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo patalpose (kamerose)“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, tikėdamasi gauti tikslų atsakymą į pateiktą klausimą, turėtų atidžiai ir tiksliai suformuluoti klausimą, taip, kad institucija, kurioje jis gautas, galėtų suprasti paklausimo turinį. Šiuo konkrečiu atveju be papildomo paaiškinimo, kurį pareiškėja pateikė skunde, sunku suprasti, kokio turinio atsakymą pareiškėja tikėjosi gauti, prašydama klasifikuoti sanitarinio mazgo įrengimo teisėtumą. Nepaisant pateikto klausimo formuluotės trūkumo, atsakovas ginčijamu raštu nurodė, kad gyvenamųjų kamerų sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis įrengimo metu galiojusiomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, t. y. nurodė teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo įrengti sanitariniai mazgai. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas pateikė pareiškėjos prašomą informaciją į jos pateiktą klausimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo turinį, ginčo atsakymo turinį, atsižvelgdama į tai, kad pagal Įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektas turi teisę ir pareigą pateikti tik disponuojamą informaciją, konstatuoja, jog atsakovas pareiškėjai pateikė jos prašymo turinį atitinkančią informaciją, į klausimus atsakė pagal disponuojamą informaciją.

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. spalio 28 d. raštas Nr. 14-10744 „Dėl informacijos pateikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Komisijos sprendimas dėl pareiškėjos skundo dėl rašto panaikinimo priimtas tinkamai įvertinus visas aplinkybes, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismui netenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamo rašto panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių iš naujo atsakyti į pareiškėjos prašymo klausimus Nr. 2, Nr.3 ir Nr. 4.

Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Žanas KubeckasJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius