Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-07 · Administracinė byla Nr. I-5324-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-07
Bylos Nr.
I-5324-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04878-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Violeta Petkevičienė, Milda Vainienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Pareiškėjas
J. G.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5324-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-04878-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos motinystės pašalpos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

J. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydama priteisti jai 2 931,19 EUR (10 120,80 Lt) neišmokėtą motinystės pašalpos dalį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius).

Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-10-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) visam jos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2009-10-12 iki 2010-08-13 apskaičiavo ir paskyrė motinystės pašalpą, tačiau 2010 m. vasario mėnesį jai buvo išmokėta mažesnio dydžio motinytės pašalpa, dėl to 2010-03-08 ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris 2010-04-12 sprendime nurodė, kad motinystės pašalpa jai perskaičiuota teisingai, tuomet 2010-04-23 ji kreipėsi į VSDFV, kuri 2014-05-19 sprendimu patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu, perskaičiavus jos motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-08-13 susidarė 10 120,80 Lt motinystės pašalpos nepriemoka. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo sumažintos nenustatant kompensavimo mechanizmo. 2014-09-02 jai tapo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 str. 1 d. bei 10 str. 2 ir 3 d. prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl ji įgijo teisę reikalauti išmokėti jai nepriemoką, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo. 2014-09-05 ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2014-09-15 atsakymu jos prašymo nepatenkino. Ji 2014-10-14 kreipėsi į VSDFV dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo, tačiau VSDFV 2014-10-14 raštu jos skundo nenagrinėjo. Pareiškėjos teigimu, motinystės pašalpos perskaičiavimas pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal principus, jos nuosavybės teisę į pašalpą.

VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–30).

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2010-01-27 perskaičiavimo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai motinystės pašalpą perskaičiavo pagal nuo 2010-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 1 170 Lt draudžiamųjų pajamų dydį, 2010-07-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai taikydamas 90 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-08-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-08-14 iki 2010-10-01 buvo paskirta maksimali 3510 Lt dydžio per mėnesį motinystės pašalpa. Nei VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nei VSDFV 2010-05-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja teismui neskundė, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai nuo 2010-07-01 buvo perskaičiuota motinystės pašalpa, ji neskundė nei VSDFV, nei teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d., kuria vadovaujantis nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota pareiškėjos motinystės pašalpa, nebuvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau Laikinojo įstatymo 9 str. 1 d., 10 str. 3 d. pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė tik VSDFV, tačiau į teismą nesikreipė, todėl teisinė santykių kvalifikacija dėl 2010-01-27 sprendimo, kaip ir dėl 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimo, užbaigta iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo paskelbimo dienos. Įvykdytų sprendimų atžvilgiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai neturi atgalinio veikimo galios. Pareiškėja tik 2014-09-05, tai yra po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo įsigaliojimo, pateikė VSDFV Vilniaus skyriui skundą, kuriuo reikalavo perskaičiuoti ir išmokėti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo susidariusią motinystės pašalpos nepriemoką. Nurodė, kad motinystės pašalpa pareiškėjai buvo perskaičiuota pagrįstai, pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas.

VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–25).

VSDFV nurodė, kad pareiškėja dėl motinystės pašalpos sumažinimo nuo 2010-01-01 dar 2010 metais kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių bei į VSDFV, tačiau VSDFV sprendimas apskųstas teismui nebuvo. Pareiškėjai neapskundus 2010 metų VSDFV sprendimo teismui, teisinė santykių kvalifikacija buvo užbaigta dar iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo, tai yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai motinystės pašalpa perskaičiuota, yra įvykdytas ir peržiūrėti jo nėra pagrindo, be to, Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d. nuostata nepripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl nuo 2010-07-01 mokamos mažesnės motinystės pašalpos pareiškėja nesikreipė nei į VSDFV Vilniaus skyrių, nei į VSDFV. Įvykdytų sprendimų atžvilgiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai neturi atgalinio veikimo galios, todėl jų peržiūrėti ir išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos motinystės pašalpos dalies priteisimo.

Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009-10-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai paskyrė motinystės pašalpą nuo 2009-10-12 iki 2010-08-13 (b. l. 5–6). VSDFV Vilniaus skyrius 2010-01-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai perskaičiavo motinystės pašalpą nuo 2010-01-01 iki 2010-08-13 (b. l. 7–8). 2010-03-29 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris 2010-04-12 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad motinystės pašalpa jai perskaičiuota teisingai (b. l. 9–10). 2010-04-23 pareiškėja kreipėsi į VSDFV, kuri 2014-05-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą (b. l. 11–12). VSDFV Vilniaus skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai perskaičiavo motinystės pašalpą nuo 2010-07-01 iki 2010-08-13 (b. l. 40). VSDFV Vilniaus skyrius 2010-08-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nusprendė tęsti motinystės pašalpos mokėjimą nuo 2010-08-14 iki 2010-10-01 (b. l. 42). Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo priėmimo, kuriuo Laikinojo įstatymo 9 str. 1 d., 10 str. 3 d. pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėja 2014-09-05 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris 2014-09-15 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jai nepateikus skundo teismui, jis neturi pagrindo perskaičiuoti motinystės pašalpos (b. l. 13 –14). Pareiškėja 2014-09-26 skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2014-10-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti jos skundą, kaip pateiktą praleidus terminą (b. l. 15–16).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja teisme neginčijo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad motinystės pašalpa jai perskaičiuota teisingai pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-01-27 perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 9–10) bei VSFDV 2014-05-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas, (b. l. 11–12), taip pat neginčijo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40), taigi šių sprendimų taikymo eigoje sukeltos pasekmės nėra pripažintos neteisėtomis, todėl teismas aukščiau nurodytus sprendimus pripažįsta įvykdytais iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo įsigaliojimo. Vadinasi, pagal aukščiau aptartą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., atsakovas neturi teisinės pareigos pareiškėjai mokėti susidariusį motinystės pašalpos skirtumą. Pabrėžtina, kad prašymas išmokėti motinystės pašalpos dalies praradimą nenuginčijus sprendimų, kuriais ši pašalpa buvo sumažinta, reikštų pakartotinį teritorinių skyrių sprendimų peržiūrėjimą, neatsižvelgiant į šių sprendimų apskundimui nustatytas taisykles, apimančias apskundimo terminus bei procedūras. Tokiu būdu bet kokio bet kada priimto teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumas galėtų būti tikrinamas teisme, tuo paneigiant teisinio tikrumo principo svarbą teisinių santykių stabilumui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai nenuginčytais sprendimais sumažintas motinystės pašalpos dalis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjos J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Donatas VansevičiusVioleta PetkevičienėMilda Vainienė