- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-323-282/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- D. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-04-06 iki 2015-04-21.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
D. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 5 d. apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, kojos keliu sudavė 2 smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei K. Z. į šoną, kurią prieš tai pervertė ant lovos, kumščiu sudavė 1 smūgį jai į veidą bei vaikišku buteliuku sudavė 1 smūgį jai į veidą – ties nosimi, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje ir odos nubrozdinimo viršutinėje lūpoje, padarė nukentėjusiajai K. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo perkvalifikuoti jo veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad šeimyninio konflikto metu nukentėjusioji elgėsi neadekvačiai: pareiškimą parašė būdama neblaivi (kitą dieną jai buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas), būdama nėščia vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, dėl to ir kilo konfliktas. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai padarė nedidelį, nežymų kūno sužalojimą. Taip pat nurodo, kad turi tris mažamečius vaikus, nukentėjusioji neturi jam pretenzijų, su ja palaiko ryšius.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji K. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sutrumpinti D. J. bausmės laiką ir apsiriboti tuo, kiek jis yra šiuo metu atlikęs, nes ji savo poelgiu išprovokavo jį taip pasielgti. Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad jai vienai sunku prižiūrėti vaikus, o D. J., būdamas laisvėje, jai padėtų auginti ir prižiūrėti vaikus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau prašo jo nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad nežymų sveikatos sutrikdymą apeliantas padarė savo šeimos nariui – sugyventinei K. Z., o tai yra kvalifikuojantis požymis, numatytas ne BK 140 straipsnio 1 dalyje, o minėto straipsnio 2 dalyje. Dėl to nuteistojo D. J. prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį netenkinamas.
Nuteistasis taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam D. J. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
D. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstama veika padaryta nėščiai moteriai (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nors iš bylos matyti, kad po sužalojimo nukentėjusiajai buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas ir teisme ji pripažino, jog dėl jos netinkamo elgesio – alkoholio vartojimo nėštumo metu – kilo konfliktas, tačiau toks nukentėjusiosios netinkamas elgesys nėštumo metu – alkoholio vartojimas ar rūkymas – negali būti priežastimi apeliantui jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, juo labiau, žinant, kad ji yra nėščia, ir dėl to nukentėjusiosios K. Z. elgesys nelaikytinas provokuojančiu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.
Nuteistasis nevedęs, tačiau gyvena faktinėje santuokoje su nukentėjusiąja, augina tris mažamečius vaikus, nukentėjusioji įvykio metu buvo nėščia, jis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. D. J. nedirba, registruotas darbo biržoje, nuo 2013-07-16 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, yra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat apeliantas anksčiau teistas 9 kartus už tyčinius nusikaltimus, tarp jų keturis kartus už fizinio smurto naudojimą (tris kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis, bausmės vykdymo atidėjimu (taikytas net tris kartus), įstatymo dėl amnestijos taikymu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas bei vėl smurtavo to paties savo šeimos nario atžvilgiu. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra nežymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad D. J. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors D. J. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, kad jam net tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis padarė naujas nusikalstamas veikas, smurtavo to paties savo šeimos nario atžvilgiu, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Nuteistasis ir nukentėjusioji prašo sušvelninti D. J. paskirtą bausmę tuo pagrindu, kad būdamas laisvėje jis padėtų prižiūrėti vaikus, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas, nes nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo asmenybę ir yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, t. y. D. J. paskirta bausmė nėra per didelė, apeliantas savo šeimos nario atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą, be to, nuolatinis nuteistojo smurtavimas šeimos nario atžvilgiu matant vaikams labiau neigiamai paveiks mažamečius vaikus. Dėl to nuteistojo ir nukentėjusiosios nurodytu argumentu nėra pagrindo švelninti nuteistajam D. J. paskirtos bausmės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio.