- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- 1S-214-870/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-11011-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- V. V.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. V. sūnaus E. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atmestas E. V. prašymas atidėti nuosprendžio vykdymą nuteistajam V. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. V. V. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V. išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl V. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (paramos dokumentų suklastojimas) paskirtos bausmės, ir V. V. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (paramos dokumentų suklastojimas) paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, ir V. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. V. paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas: V. V. paskirta 1 (vienerių) metų nedelsiant atliktinos bausmės dalis, likusios neatliktos bausmės dalį atidedant 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 75 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš V. V. išieškoti 2 200 000 Eur konfiskuotino turto vertę. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. dalis, kuria V. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (Sutartis Nr. 1) baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. V., veikdamas bendrininkų grupe su R. T., suklastojo Sutartį Nr. 1. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi nutarta atmesti V. V. sūnaus E. V. prašymą atidėti nuosprendžio, kuriuo V. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė, vykdymą tol, kol bus užbaigtas jo (V. V.) gydymas. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad V. V. nuosprendžio vykdymas BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę kol jis pasveiks) negali būti atidėtas, kadangi pagal BPK 338 straipsnio 2 dalį nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, taip pat asmenims, pagal BK 27 straipsnį pripažintiems pavojingais recidyvistais.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Nuteistojo V. V. sūnus E. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį: laikinai atidėti V. V. bausmės vykdymą iki bus pašalintos jo sunkios ligos pasekmės, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. (ligos reabilitacijos pabaigos). Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Sutiktina, kad BPK 338 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 11 straipsnyje, tačiau akivaizdu, kad ši sąlyga yra visiškai formali. Toks teismo vertinimas formaliai teisėtas, tačiau konkrečiu atveju kyla pagrįstas klausimas dėl būtinumo nedelsiant vykdyti nuosprendį ir galimų sunkių pasekmių, galinčių kilti nuteistajam.
4.2. Skundžiamoje nutartyje teismas neanalizavo susiklosčiusios situacijos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste, taip pat neišdėstė motyvų, kodėl nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas pakankamai trumpam laikui – iki nuteistasis pasveiks ir fiziškai pajėgs atlikti bausmę. Akivaizdu, kad įvertinus V. V. dabartinę sveikatos būklę, jo amžių (71 metai), nuosprendžio vykdymo atidėjimas būtų humaniškas ir neprieštarautų bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
4.3. Teismas, dėl kitų minėtame straipsnyje numatytų bausmės tikslų yra pasisakęs ir konstatavęs, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu iš esmės jau yra pasiekti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokia aptariamo straipsnio dalies redakcija iš esmės suvaržo teismo galimybes kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir taikyti šią priemonę (nuosprendžio vykdymo atidėjimą), kai tai yra neabejotinai būtina. Laisvės atėmimo bausmės įprastai yra skiriamos už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl tokia norma, nors formaliai ir egzistuoja, tačiau iš esmės yra neveikianti ir keistina.
4.4. Prašymo teismui laikinai atidėti bausmės vykdymą surašymo ir pateikimo dieną nuteistojo sūnus negalėjo pagrįsti prašyme nurodytų teiginių apie tėvo hospitalizaciją, diagnozę ir gydymo planą medicininiais dokumentais, tačiau E. V. nurodo, kad visiškai nesutinka su teismo vertinimu, jog nesant pateiktų formalių medicininių dokumentų, jo teiginiai apie gręsiantį pavojų jo tėvo sveikatai, buvo vertinami kaip prielaidos. Skundžiamoje nutartyje teismas privalėjo aptarti nuteistojo ligos diagnozę bei kodėl esant tokiam sunkiam susirgimui, kuris reikalauja ir reabilitacijos, negalimas trumpalaikis teismo sprendimo vykdymo atidėjimas.
4.5. Prašomas atidėti bausmės vykdymo laikas yra trumpas ir konkretus – nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d., o 2024 m. rugpjūčio 21 d. V. V. galėtų prisistatyti į jam paskirtą bausmės atlikimo įstaigą.
5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. V. sūnaus E. V. skundas atmetamas.
6. Išanalizavus pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, pateikto skundo argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė BPK nuostatas, dėl ko skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
7. BPK 338 straipsnyje reglamentuojama nuosprendžio vykdymo atidėjimo tvarka ir terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. BPK 338 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, taip pat asmenims, pagal BK 27 straipsnį pripažintiems pavojingais recidyvistais.
8. Taigi, baudžiamasis įstatymas nors ir numato galimybę nuteistiems asmenims nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžio vykdymą atidėti, tačiau žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įstatyme numatyto pagrindo tenkinti nuteistojo V. V. sūnaus prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. buvo nuteistas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. BK 216 straipsnio 1 dalies (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) sankcijoje numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų. BK 11 straipsnio 5 dalis numato, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi, darytina išvada, kad V. V. buvo nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl ko žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 338 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios numato, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas ir asmenims, nuteistiems už sunkaus nusikaltimo padarymą.
10. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad nuteistojo sūnus teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog V. V. gydosi, kokia jo diagnozė, gydymo planas ir ar nustatyta liga trukdytų Lietuvos Respublikoje atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kartu su skundu aukštesniajam teismui nuteistojo sūnus minėtus dokumentus pateikė. Iš pateiktos epikrizės matyti, kad V. V. VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriuje gydytas nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad jam išrašytas siuntimas į ambulatorinės medicininės reabilitacijos skyrių, keturiolikai dienų. Į reabilitaciją užregistruotas 2024 m. rugpjūčio 7 d. Aptariamuose medicininiuose dokumentuose taip pat nenurodyta jokių aplinkybių, kad dėl V. V. nustatytų susirgimų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų pavojingas jo sveikatai ar gyvybei. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, užtikrinama tokio paties lygio sveikatos priežiūra, kokia ji būtų suteikta ir laisvėje esantiems asmenims.
11. Nors V. V. sūnus skunde pasisako ir dėl BK normų, susijusių su bausmės skyrimu ar jos vykdymo atidėjimu, tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo analizuoti teismo motyvų, susijusių su baudžiamojo įstatymo normomis, kuriomis V. V. buvo nuspręsta paskirti laisvės atėmimo bausmę bei šios bausmės vykdymo atidėjimą. Išnagrinėjus teismui pateiktus skundo argumentus, žemesniojo teismo nutarties motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nuosprendžio vykdymo atidėjimo pagrindas.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti arba keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. V. sūnaus E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.