Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-20 · Administracinė byla Nr. I-2690-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
I-2690-402/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01774-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
E. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2690-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01774-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, nedalyvaujant pareiškėjui E. G. , dalyvaujant Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 4000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2014-12-31 jis eilę kartų buvo konvojuojamas atitinkamais maršrutais. Kiekvieną kartą buvo konvojuojamas panašaus modelio automobiliais. Automobiliai buvo nuolat perpildyti, neatitiko konvojavimo automobilio standartų. Konvojuojamiems asmenims šaltuoju metų laiku teko kęsti šaltį, o vasarą – karštį, nes kondicionavimo sistema neveikė arba būdavo išjungta, kaupėsi drėgmę, nebuvo elektroninių užraktų, saugos diržų, gesintuvų, tinkamo apšvietimo, tinkamų atsarginių išėjimų. Aprašytas konvojavimo sąlygas pareiškėjas vertina kaip garbės ir orumo pažeminimą, dėl nurodytų aplinkybių patyrė kančias, stresą, emocinius išgyvenimus.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-16). Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad konvojavimas vyksta specialiosiomis transporto priemonėmis, kuriose įrengtos higienos ir saugumo reikalavimus atitinkančios kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveiktos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo konvojavimą reglamentuojantiems teisės aktais. Tvirtino, kad Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras, tiek pagal atskiras kameras. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo psichinei ir fizinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ir raštu. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteisti ar suimti asmenys privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas. Tokių aplinkybių Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo užfiksuota. Akcentavo, kad tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2014-12-31 konvojavimo metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2014-12-31 buvo konvojuojamas 34 kartus: 2012-08-28 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2012-09-04 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2012-09-11 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2012-09-12 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2012-09-28 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2012-10-02 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2012-10-09 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2012-10-10 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2012-10-16 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2012-10-23 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2013-02-12 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2013-02-13 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-02-19 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-02-26 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2013-04-16 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2013-04-17 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-04-23 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-04-25 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-04-30 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2013-05-30 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-06-04 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-06-06 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-06-11 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2013-10-29 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2013-10-30 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-11-06 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2013-11-12 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2014-01-14 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2014-01-15 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2014-01-21 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2014-01-23 maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, 2014-01-28 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2014-09-09 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius, 2014-09-19 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius (b.l. 17-155, t.1). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų),VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos) (t.1 b.l. 159-160,164-165, 169-170, 172, 175, 178, 181, 184, 187, 190, 193, 198, t.2 b.l. 4, 12),

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08) 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina (b.l. 17-155, t.1), jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 34 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl vietos asmeniniams daiktams nepakankamumo laikomi nepagrįstais.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Byloje pateiktuose kelionių žiniaraščiuose yra tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai apie tai, kad nusiskundimų konvojuojamieji neturi. Byloje duomenų, taip pat atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų, nėra.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, o šiltuoju metų laiku - karšta, kaupėsi drėgmę, nebuvo tinkamo apšvietimo, pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (t. b.l. 157-158, 162, 163, 167, 168, 196-197, t. 2 b.l. 7-9, 13) . Iš matavimo protokolų matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą teismas nenustatė.

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t.1 b. l. 161, 166, 171, 174, 177, 180, 183, 189, 192, 195, t.2 b.l. 3, 6, 10), patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, kad nebuvo elektroninių užraktų, saugos diržų, gesintuvų, tinkamų atsarginių išėjimų, yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, jis nepatyrė kankinamo, nežmoniško ar žeminančio jo orumą elgesio, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, tariamai kilusią iš netinkamų konvojavimo sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė