- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 2-4625-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03701-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- T. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Vilniaus rajono 1-ajm notarų biurui, I. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Vilniaus rajono 1-ajm notarų biurui, I. J. (I. J.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas I. J. priėmė savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) V. J., gim. 1971-06-26, mirusios 1993-05-28, palikimą pradėjus faktiškai valdyti jos asmeninius daiktus ir ½ dalį gyvenamojo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Nemėžio k., (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5).
Pareiškime nurodė, kad jos tėvai I. J. ir V. J. susituokė 1988‑08‑29 ir santuokoje 1992-05-13 pirkimo-pardavimo sutartimi (patvirtinta 2003-11-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu) nupirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav. Pareiškėjo motina V. J. mirė 1993-05-28, nepalikusi testamento. Po jos mirties niekas nesikreipė pas notarus dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškėjos tėvas I. J. išreiškė savo valią dėl sutuoktinės palikimo priėmimo – iš karto po jos mirties faktiškai pradėjus visą paveldimą po jos mirties turtą (gyvenamąjį butą, jos asmeninius naudojimo daiktus) valdyti, juo naudotis. Jis rūpinosi sutuoktinės palikimu kaip savo turtu, prižiūrėjo jį, laiku mokėjo visus mokesčius. Niekas iš kitų įpėdinių neprieštaravo, kad pareiškėjos tėvas I. J. vienintelis priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. 2015-06-19 mirė pareiškėjos tėvas I. J., kuris testamentu pareiškėjai paliko minėtą butą. Pareiškėja padavė pareiškimą Vilniaus rajono 4-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos brolis (suinteresuotas asmuo) I. J. nuo palikimo dalies po tėvo mirties atsisakė pareiškimu notarų biurui. Siekiant įforminti nuosavybės teises į tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. J. paliktojo turto priėmimo valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymui dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 109-110).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras atsiliepime nurodė, kad po V. J. mirties biure paveldėjimo byla nėra pradėta (b.l. 44).
Teismo posėdžio metu pareiškėja T. J. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad visą gyvenimą gyveno tame pačiame bute. Kai mama mirė palikimą priėmė tėvas, nes ji su broliu buvo mažamečiai. Po motinos mirties jie su tėvu ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, juo rūpinosi tėvas, mokėjo mokesčius. Niekas nesikreipė dėl palikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas adv. A. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad V. J. buvo santuokoje su vyru I. J.. Butas buvo privatizuotas santuokoje, todėl preziumuojama, kad šis butas lygiomis dalimis priklausė sutuoktiniams. Mirus sutuoktinei vienintelis, kuris išreiškė valią priimti palikimą, buvo I. J.. Jis prisiėmė visas pareigas susijusias su turtu, išlaikė jį, prižiūrėjo iki pat savo mirties. Savo visą turtą I. J. testamentu paliko pareiškėjai.
Liudytoja J. V. nurodė, kad V. J. buvo jos dukra, buvo susituokusi su I. J.. Jie gyveno bute Statybininkų g. 4-26. Po dukros mirties liko gyventi žentas su anūkais. Jis viską ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontą darė.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo kokį konkrečiai turtą faktiniu valdymu asmuo priima. Be to, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti dalį palikimo, t.y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjos T. J. tėvai – motina V. J. mirė 1993-05-28, tėvas I. J. mirė 2015-06-19 (b.l. 9-17). Po V. J. mirties pareiškėja, mirusiosios sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) ar joks kitas asmuo į notaro biurą dėl paveldėjimo nesikreipė (b.l. 18). Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki naujojo CK įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra V. J. mirties diena, t.y. 1993‑05‑28 (1964 m. CK 568 str.). Taigi, V. J. palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo 1993-05-28.
Šiuo atveju aktualus yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad palikėjai V. J. gyvenant santuokoje su I. J., sutuoktiniai pagal 1992-05-13 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1573-09/03, įsigijo butą, unikalus Nr. 4198-9028-8019:0008, esantį Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Nemėžio k., (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, 25-21). Kadangi turtas buvo įgytas santuokoje, jis laikytinas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, kurioje jų turto dalys yra lygios. I. J. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems priklausiusiame bute, kuriame nuo 1989-09-21 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir gyveno iki pat savo mirties 2015-06-19 (b.l. 17, 21). Mirus tėvui I. J., jo palikimą priėmė pareiškėja (b.l. 24). Pareiškėjos brolis I. J. pareiškimu notarui atsisakė nuo palikimo dalies po tėvo mirties (b.l. 23). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir teisme liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos tėvas I. J. po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) mirties toliau gyveno ir prižiūrėjo aukščiau nurodytą butą, mokėjo už komunalinius patarnavimus (b.l. 27-29, 32).
Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad I. J. po savo sutuoktinės V. J. mirties 1993-05-29 pradėjo naudotis jos turtu – asmeniniais daiktais ir jai priklausiusia buto dalimi, t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Taigi, konstatuotina, kad I. J. po V. J. mirties per 6 mėnesius priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 – 3 d., 576 str., 573 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2015-06-19, po sutuoktinės V. J., gimusios 1971 m. birželio 26 d., mirties 1993-05-28, priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.