Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1995-08-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003-05-01), 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

1997-02-24 pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

2000-07-31 pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;

2004-06-11 pagal BK 290 straipsnį – 6 MGL (750 litų) dydžio bauda;

2008-04-24 pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (625 litų) dydžio bauda;

2008-11-25 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 7 MGL (875 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2014-04-03 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir 7 MGL (875 litų) dydžio bauda bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2016-05-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 10 valandų per mėnesį. Kauno apylinkės teismo 2017-02-15 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, šiuo metu atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016-12-29, apie 19.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę A. M., tai yra, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas į dešinę akį ir vieną kartą į nosį, padarė jai poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą nosyje, dešinio skruosto sumušimą ir taip smurtaudamas A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikimą.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-12-29 lankėsi buvusios sugyventinės A. M. namuose, nes jį į svečius pasikvietė nukentėjusiosios sūnus. Dviese išgėrė pusę butelio degtinės. A. M. namo grįžo girta, jis klausė jos, kodėl taip vėlai grįžo, kodėl nepaskambino, jam sukilo pavydas, todėl kumščiu trenkė A. M. į akį ir į nosį.

Motyvuojamoji dalis

V. S. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.)).

Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu su V. S. kartu nebegyveno, su juo išsiskyrė, nes šis prieš ją smurtavo. 2016-12-29, apie 19.30 val. po darbo grįžo namo, rado V. S., kurį įsileido jos sūnus. V. S. yra pavydus, pradėjo priekaištauti, kur taip ilgai buvai ir kumščiu trenkė vieną kartą į dešinę akį ir vieną kartą į nosį. Šio konflikto metu jai paskambino jos mama S. M., kuriai ji pasisakė, kad ją muša V. S. ir paprašė mamos iškviesti policiją. Tai išgirdęs V. S. iš jos buto pasišalino (b.l. 14-17).

Liudytoja S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-29 telefonu kalbėjo su savo dukra A. M., kuri verkė ir prašė kviesti policiją, nes ją muša V. S.. Kalbėdama telefonu girdėjo V. S. šūkavimus, todėl nedelsdama skambino 112 ir kvietė policiją (b.l. 27-28).

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-29, apie 16 val. išėjo pas draugus, V. S. į namus jis neįleido, tą dieną jo iš viso nematė. Vakare, grįžęs namo rado verkiančią mamą, netrukus atvyko policija, kaip vėliau sužinojo iš mamos, ją sumušė V. S. (b.l. 21-22).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3373/2016(02) nurodyta, jog A. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosyje, dešinio skruosto sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 30).

2017-02-07 apžiūros protokole užfiksuotas 2016-12-29, 19.53 val. S. M. skambutis Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, kuriame ji praneša apie smurtą (duomenys neskelbtini) (b.l. 38-39).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiai sutrikdžius A. M. sveikatą, V. S. pasitvirtino.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad iš pavydo, jog buvusi sugyventinė grįžo iš darbo vėlai, trenkė kumščiu jai į akį ir į nosį. Kad 2016-12-29 konflikto metu nežymiai buvo sutrikdyta A. M. sveikata, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada ir pačios nukentėjusiosios parodymai, kad prieš ją buvo smurtaujama, patvirtino ir liudytoja S. M., kuri Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, kvietė policiją. Kadangi V. S. suduodamas du smūgius į veido sritį A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skirdamas bausmę V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant V. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas devintą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, registruotas darbo biržoje, priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas, Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje jam buvo teikiama stebėjimo paslauga nuo 2014-02-19 iki 2014-02-20, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, tačiau teismo psichiatrijos specialistas byloje davė išvadą, kad dėl tokios psichopatologijos teismo psichiatrijos ekspertizę V. S. skirti netikslinga (b.l. 49).

Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti ir į tai, kad V. S. prieš A. M. smurtauja nebe pirmą kartą, ką patvirtina įsiteisėję Kauno apylinkės teismo 2014-04-03 ir 2016-05-23 teismo baudžiamieji įsakymai. Fizinį smurtą nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu naudojo 2016-05-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo metu, tačiau tai neturėjo pozityvios įtakos kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo naujų to paties pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Šiuo nuosprendžiu konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad laisvės apribojimo bausmė nėra veiksminga, siekiant pakeisti V. S. nusikalstamą elgesį ir tokios rūšies bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – areštas, o esant jo atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, nustatomas artimas vidurkiui bausmės dydis.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas neatlikęs 2016-05-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo 2017-02-15 nutartimi pakeistos į 90 parų areštą bausmės, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, bausmes visiškai sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį (BK 64 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau nuo 2017-03-17 kaltinamasis atlieka arešto bausmę Marijampolės pataisos namuose, kas padės užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, minėta kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017-04-24 pažymą Nr. TP-7-5023 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 46,32 eurai ir tokia suma valstybės naudai turėtų būti priteista iš V. S.. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pagal formuojamą teismų praktiką, Valstybinė garantuojama antrinė teisinės pagalbos tarnyba kartu su prašymu turėtų teismui pateikti ir duomenis, kad kaltinamasis turi turto ir yra pajėgus jį atlyginti. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis tokio turto turi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). Šiuo atveju gynėjo dalyvavimas būtinu buvo pripažintas esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam pagrindui (kaltinamasis atlieka arešto bausmę pataisos namuose, jo laisvė suvaržyta). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl teismas sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą Kauno apylinkės teismo 2016-05-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo 2017-02-15 nutartimi pakeistos bausmės neatliktą dalį (41 parą), skirti galutinę subendrintą bausmę – 81 (aštuoniasdešimt vieną) parą arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017-05-04.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.