- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-358/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- N. K., A. S.
- Nukentėjusysis
- M. K., A. K.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas:
- pagal BK 178 str. 2 d. už vagystę iš M. K. buto laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d už pasikėsinimą pagrobti A. B. automobilį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už pasikėsinimą pagrobti N. K. automobilį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 22 str.1 d. ir 178 str. 2 d. už pasikėsinimą pagrobti A. K. automobilį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už pasikėsinimą pagrobti G.K. B. automobilį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
- pagal BK 178 str. 2 d. už V. D. automobilio vagystę laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 str. 2 d. už atvirą L. V. ir M. S. turto pagrobimą laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams ir 10 mėnesių subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistųjų N. K. ir A. S. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio – iš jų tėvų J. K. ir D. S., priteista 800 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K..
Šioje byloje taip pat nuteistas A. S., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
N. K. nuteistas už tai, kad padarė tris svetimo turto vagystes ir pasikėsino pagrobti keturis automobilius. Teismas nustatė, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. gegužės 12 d., apie 2 val. 20 min., N. K., būdamas nepilnametis, radęs pašto dėžutėje buto raktą ir juo atsirakinęs savo močiutės M. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į buto vidų, iš kur slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajai M. K. priklausantį turtą - 4006 Lt vertės kompiuterį PENTIUM 4 su monitoriumi, spausdintuvu, 2 garso kolonėlėmis, pele ir klaviatūra, 150 Lt vertės TEO internetinę dėžutę, 10 Lt vertės prailginimo laidą, kitą 10 Lt vertės prailginimo laidą, 40 Lt vertės telefono aparatą ir 40 Lt vertės stalinį šviestuvą, padarydamas nukentėjusiajai 4256 Lt turtinę žalą.
Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2008 m. gegužės 11 d., apie 23 val. 10 min., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu A. S., gim. 1992-11-14, kartu su negalinčiu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti K. S., pastarajam automobilio žvakės keramika išdaužius automobilio „BMW 324“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt vertės vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, sugadinus 100 Lt vertės automobilio užvedimo spynelę, sulaužius 50 Lt vertės priekinę panelę, N. K. su A. S. saugodamas, kad niekas neužkluptų darant nusikaltimą, slapta pasikėsino pavogti svetimą, nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą - 2000 Lt vertės automobilį BMW 324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes K. S. nepavyko užvesti automobilio variklio.
Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2008 m. gegužės 11d., apie 23 val. 20 min., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu A. S., kartu su negalinčiu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti K. S., pastarajam automobilio žvakės keramika išdaužius 100 Lt vertės automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių stiklą, sugadinus 100 Lt vertės užvedimo spynelę, sulaužius 80 Lt vertės priekinę panelę, N. K. su A. S. saugodamas, kad niekas neužkluptų darant nusikaltimą, pasikėsino pavogti svetimą, nukentėjusiajai N. K. priklausantį turtą - 2000 Lt vertės automobilį „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes K. S. nepavyko užvesti automobilio variklio.
Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2008 m. gegužės 11 d., apie 23 val. 30 min., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu A. S., kartu su negalinčiu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti K. S., pastarajam su automobilio žvakės keramika išdaužius automobilio „FORD SIERRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Lt vertės vairuotojo pusės galinių durelių stiklą, nulaužus 250 Lt vertės vairo mechanizmą, sugadinus 100 Lt vertės automobilio užvedimo spynelę, N. K. su A. S. saugodamas, kad niekas neužkluptų darant nusikaltimą, pasikėsino pavogti svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą - 1000 Lt vertės automobilį „FORD SIERRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes K. S. nepavyko užvesti automobilio variklio.
Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2008 m. gegužės 11 d., apie 23 val. 40 min., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu A. S., kartu su negalinčiu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti K. S., A. S. išlaužius automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinių durelių užraktą, K. S. sugadinus automobilio užvedimo spynelę, N. K., saugodamas, kad niekas neužkluptų darant nusikaltimą, slapta pasikėsino pavogti svetimą, nukentėjusiajam Gediminui K. B. priklausantį turtą - 2000 Lt vertės automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes K. S. nepavyko užvesti automobilio variklio.
Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2008 m. gegužės 12 d., apie 23 val. 50 min., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiu A. S., kartu su negalinčiu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti K. S., pastarajam automobilio žvakės keramika išdaužius automobilio AUDI-80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, N. K. su A. S. saugodamas, kad niekas neužkluptų darant nusikaltimą, slapta pavogė svetimą, nukentėjusiajam V. D. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam 800 Lt turtinę žalą.
Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2008 m. birželio 27 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) esančioje lopšelio-darželio „Spindulys“ teritorijoje iš mažamečio L. V., gim.1996-12-02, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai D. V. priklausantį 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą SONY ERICSSON W200i su atminties kortele SANDISK, kuriame buvo bevertė TELE 2 PILDYK SIM kortelė, padarydamas nukentėjusiajai 200 Lt. turtinę žalą, be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje iš mažamečio M. S., gim.1997-03-09, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai V. S. priklausantį 350 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą NOKIA 6030, kuriame buvo bevertė TELE 2 PILDYK SIM kortelė, padarydamas nukentėjusiajai 350 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad tuo metu, kai darė nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šiuo nuosprendžiu, dar nebuvo teistas. Be to, kai kuriuos nusikaltimus jį ragino padaryti vyresnis jo pažįstamas K. S., kuris tuo metu jau buvo pilnametis. Jam liepiant jis stebėdavo aplinką, kad niekas neužkluptų, kai K. S. nuvarinėjo automobilius. Jis neatsisakė su juo būti kartu, nes vyresnis už jį K. S. galėjo jį sumušti. Prašo į šias aplinkybes atsižvelgti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis N. K. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Gynėja ir nuteistojo atstovas pagal įstatymą J. K. prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, dėl M. K. turto vagystės N. K. išteisinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nukentėjusioji M. K. prašo N. K. dėl jos turto vagystės išteisinti ir nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.). Be to, nuosprendžio dalis, kuria N. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už vagystę iš M. K. buto, dėl esminio BPK pažeidimo naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.).
Nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, kolegija vadovavosi BPK 320 str. numatytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis. BPK 320 str. 3 d. nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. BPK 369 str. 3 d. nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro šio Kodekso 369 str. 3 d. numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 str. 1 d., 4, 5 p., vadovaujantis BPK 329 str. 4 p., pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.
Šioje byloje nuosprendį apskundė tik nuteistasis N. K., o paduotame apeliaciniame skunde apeliantas prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Iš nuosprendžio matosi, kad N. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už 7 nusikalstamas veikas. Nors apeliantas prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl vienos iš tų nusikalstamų veikų, t. y. dėl vagystės iš M. K. buto, teismas padarė esminį BPK pažeidimą.
Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad N. K. 2008 m. gegužės 12 d., apie 2 val. 20 min., radęs pašto dėžutėje buto raktą ir juo atsirakinęs savo močiutės M. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į buto vidų ir iš šio buto slapta pagrobė M. K. priklausantį turtą: kompiuterį su monitoriumi, spausdintuvu, garso kolonėlėmis, pele ir klaviatūra, teo internetinę dėžutę, 2 prailginimo laidus, telefono aparatą ir stalinį šviestuvą, padarydamas nukentėjusiajai iš viso 4256 Lt turtinę žalą.
Iš šios nuosprendžio dalies pirmiausia matosi, kad teismas neteisingai nurodė vagystės iš M. K. buto laiką, nes bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad ši bagystė buvo padaryta ne 2008 m. gegužės 12 d., apie 2 val. 20 min., o 2008 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 12.30 val. Tai matosi jau iš to, ką apie vagystę protokole-pareiškime nurodė pati nukentėjusioji M. K..(t. 1, b. l. 1), ir ši to, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 2). Ta pati klaida dėl vagystės iš M. K. buto laiko padaryta ir prokuroro surašytame kaltinamajame akte, ir netgi paskutiniuose pranešimuose apie įtarimus N. K.. Nurodyti kaltinamojo akto ir nuosprendžio trūkumai, kolegijos nuomone, iš esmės nepažeidė nei nuteistojo N. K., nei nukentėjusiosios M. K. ir kitų proceso dalyvių teisių, nuteistasis žinojo, kuo yra kalinamas, ne tik jis, bet ir kiti teisme apklausti asmenys parodė apie būtent šios nusikalstamos veikos aplinkybes nurodydami ir tikrąjį tos veikos padarymo laiką. Todėl tai nebuvo esminis BPK pažeidimas ir tai vertinama tik ikiteisminio tyrimo ir bylą išnagrinėjusio teismo klaida. Vis dėlto dėl neteisingai nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laiko nuosprendis šioje dalyje turi būti keičiamas dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.). Tačiau pripažinęs N. K. kaltu dėl vagystės iš M. K. buto teismas padarė ir esminį BPK pažeidimą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstęs įrodyta pripažintos šios vagystės aplinkybes, toliau nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas iš viso neišdėstė nei įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nei motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei išvadų. Ši byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje N. K. ir A. S. kaltinant padarius net keletą nusikalstamų veikų, todėl nurodytas nuosprendžio trūkumas gali būti paaiškinamas tik tuo, kad teismas išdėstyti įrodymus, išnagrinėtus dėl vienos nusikalstamos veikos, tiesiog pamiršo. Nepaisant to, nuosprendžio aprašomosios dalies surašymas nesilaikant BPK 305 str. 1 d. 2, 3 p. reikalavimų, t. y. neišdėstant įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei išvadų, yra esminis BPK pažeidimas, suvaržęs įstatymo garantuotas nuteistojo ir kitų proceso dalyvių teises, todėl šioje dalyje nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių nuosprendžio dalis, kuria N. K. dėl vagystės iš M. K. buto pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. Įvertinusi pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtus, o taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai išnagrinėtus įrodymus kolegija šioje dalyje priima naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad N. K. 2008 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 12 val. 30 min., pašto dėžutėje radęs raktą, juo atsirakino (duomenys neskelbtini) esančio savo močiutės M. K. buto duris, įsibrovė į šį butą ir iš jo slapta pagrobė svetimą, M. K. priklausantį turtą: 4006 Lt vertės kompiuterį Pentium 4 su monitoriumi, spausdintuvu, 2 garso kolonėlėmis, pele ir klaviatūra, 150 Lt vertės Teo internetinę dėžutę, du po 10 Lt vertės prailginimo laidus, 40 Lt vertės telefono aparatą ir 40 Lt vertės stalinį šviestuvą, padarydamas nukentėjusiajai iš viso 4256 Lt turtinę žalą.
Kad N. K. padarė šią nusikalstamą veiką, įrodyta paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje, daiktų pateikimo, apžiūrų ir jų parodymų atpažinti protokolais bei kitais bylos duomenimis.
Iš nuosprendžio matosi, kad 2008 m. balandžio 17 d. policijoje buvo gautas nukentėjusiosios M. K. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 1), kuriame M. K. nurodė, kad tą dieną išėjo iš namų apie 11 val. į parduotuvę, o grįžusi į savo butą apie 12 val. pamatė, kad iš miegamojo kambario pavogtas kompiuteris ir kitas kaltinime išvardintas jos turtas. Tą pačią dieną dėl šios vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 2 d. (t. 1, b. l. 2). Kad M. K. kompiuteris ir kitas turtas buvo pagrobtas iš nukentėjusiosios nurodytos vietos, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 32-35). Iš prie jo pridėtos fotonuotraukos matosi, kad buto miegamajame kambaryje ant ten stovinčio staliuko likusi tik kompiuterio „pelė“ ir kilimėlis.
Pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. K. parodė, kad pasiėmęs iš pašto dėžutės raktą į močiutės M. K. butą tikrai buvo užėjęs ir tikrai paėmė iš ten kompiuterį, nes norėjo su juo pažaisti. Kadangi telefonas ir kompiuterio priedai buvo sujungti laidais, apvyniotais izoliacija, kartu paėmė ir tuos kitus daiktus. Po pertraukos apklaustas papildomai dar parodė, kad kompiuterio ir kitų daiktų nevogė, močiutė M. K. kompiuterį jam leido pasiimti prieš dvi dienas iki įvykio. Kompiuterį ir kitus daiktus nusinešė pas kitą savo močiutę, o kadangi ši buvo išvažiavusi ir nepalikusi buto raktų, visus daiktus nunešė į rūsį pas savo pažįstamą D. T.. Kai kitą dieną nuėjo pas jį pasiimti kompiuterio, šis pasakė, kad daiktai jau išvežti į policiją. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. K. vėl parodė, kad vagystės iš močiutės buto nepadarė, o apie tai, kad iš jos buto savaitgaliui pasiims kompiuterį, buvo pasakęs savo pusbroliui Konstantinui. Kad M. K. buto raktą palieka pašto dėžutėje, jis žinojo. Pačiai močiutei M. K. apie tai, kad pasiims iš jos buto kompiuterį, nesakė ir jos leidimo neprašė. Kadangi kompiuterio ir kitų elektros prietaisų laidai buvo susipynę, tai kartu iš buto paėmė ir kitus kaltinime nurodytus daiktus. Visus juos nunešė į kitos savo močiutės namo rūsį. Savo draugo D. T. padėti kompiuterį parduoti neprašė, kodėl jis apie tai pasakoja ir kodėl apie tai telefonu pranešė jo motinai, negali paaiškinti. Nukentėjusioji M. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad savo buto raktą laikydavo pašto dėžutėje. Tą dieną buvo išėjusi iš namų, o grįžusi bute nerado kompiuterio ir jo priedų – kolonėlių, pelės, internetinės dėžutės, monitoriaus, taip pat stalinės lempos. Iš buto buvo paimta viskas, kas buvo prijungta prie kompiuterio. Nukentėjusioji parodė, kad neradusi kompiuterio ir kitų daiktų, pranešė apie tai policijai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad įvyko nesusipratimas, nes paaiškėjo, kad kompiuterį ir kitus daiktus iš buto pasiėmė jos anūkas N. K., apie tai, kad jis pasiims kompiuterį, buvo minėjęs kitiems jos anūkams. Kompiuterį anūkas buvo nusinešęs į kitos savo močiutės namo rūsį, o tą patį vakarą paimtus daiktus grąžino jai. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji M. K. parodė, kad jos bute gyveno kiti du anūkai Konstantinas ir I. K.. Kitas anūkas N. K. gyveno pas savo tėvą, bet į jos butą irgi užeidavo. Savo buto raktą išeidama palikdavo pašto dėžutėje, anūkai, taip pat ir N. K., apie tai žinojo ir, esant reikalui, pasiimdavo raktą ir atsirakindavo jos buto duris. Tą dieną ji išėjo iš namų maždaug 11 val., o grįžo maždaug po pusantros valandos, t. y. maždaug 12.30 val. Kai išeidinėjo iš namų, juose nieko nepaliko, anūkai buvo išėję į mokyklą. Grįžusi bute nerado kompiuterio, jo monitorio ir kitų priedų, taip pat telefono ir stalinės lempos. Iš karto pagalvojo, kad padaryta vagystė, ir apie tai pranešė policijai. Tačiau vėliau iš mokyklos grįžęs anūkas Konstantinas jai pasakojo, jog N. K. prašė jai perduoti, kad savaitgaliui pasiims kompiuterį ir nešis jį į butą pas savo tėvą. Tada ji suprato, kad vagystė nebuvo padaryta, aiškino apie tai policijai, bet ten jai buvo atsakyta, kad jos pareiškimas jau užregistruotas ir jie tai turi vertinti kaip vagystę. Paaiškėjo, kad N. K. jos kompiuterį ir kitus daiktus buvo nunešęs į savo kitos močiutės namo rūsį, apie tai sužinojo N. K. motina, kuri visus daiktus iš to rūsio nunešė į policiją. Kitą dieną jai paskambino iš policijos ir paprašė atsinešti kompiuterio dokumentus. Juos pateikusi ir atpažinusi iš jos buto paimtus daiktus, ji juos atgavo ir parsinešė namo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad leidimo išsinešti kompiuterį savo anūkui N. K. nebuvo davusi, o pats N. K. to jos ir neprašė, tik, kaip jau paminėta, pasakė apie tokius ketinimus jos kitam anūkui.
Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nukentėjusioji M. K., ir nuteistasis N. K. buvo nurodę visai kitokias įvykio aplinkybes. Jau buvo nurodyta, kad bute neradusi savo kompiuterio ir kitų daiktų, M. K. 2008 m. balandžio 17 d. iš karto dėl to kreipėsi į policiją dėl vagystės (t. 1, b. l. 1). Tą pačią 2008 m. balandžio 17 d. apklausta liudytoja (t. 1, b. l. 37-38) M. K. parodė, kad tą dieną iš namų išėjo apie 11 val. bute palikusi tik anūkę Indrę. Grįžusi namo apie 12 val., pamatė, kad iš miegamojo kambario pavogtas jos kompiuteris, monitorius ir kiti kompiuterio priedai, Teo internetinė dėžutė ir telefono aparatas. Šios apklausos metu pati nukentėjusioji M. K. parodė, jog vagyste įtaria savo anūką N. K.. Papildomos liudytojo apklausos metu 2008 m. balandžio 21 d. (t. 1, b. l. 39) M. K. dar kartą išvardino iš jos buto pagrobtus daiktus, taip pat parodė, kad anūkas N. K. žinojo, kur ji laiko savo buto raktą, ir kad jam ji leisdavo naudotis kompiuteriu jos namuose. Šios apklausos metu nukentėjusioji irgi neišdėstė jokių abejonių dėl jos turto vagystės, o parodė tik apie tai, kad anūkui N. K. ji pretenzijų neturi, jam atleidžia, be to, byloje dėl vagystės atsisako pareikšto civilinio ieškinio, nes jos daiktai buvo surasti ir jai grąžinti. Po šio įvykio praėjus jau keletui mėnesių laiko, papildomai apklausta 2008 m. lapkričio 26 d. (t. 1, b. l. 40) M. K. taip pat nepaneigė savo ankstesnių parodymų dėl paties vagystės iš jos buto fakto, papildomai nurodė, kad iš jos buto buvo pavogtas ir stalinis šviestuvas. Toliau nukentėjusioji parodė, kad visi daiktai jai jau yra grąžinti, todėl nuo pareikšto civilinio ieškinio ji atsisako, pretenzijų N. K. neturi ir jam dovanoja. Nuteistasis N. K. apklaustas įtariamuoju 2009 m. sausio 12 d., dalyvaujant gynėjui (t. 4, b. l. 8-10) kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2008 m. balandžio 17 d., apie 12 val., būdamas išgėręs atėjo į savo močiutės M. K. butą. Bute močiutės nebuvo, tuo metu buvo tik jo pusseserė Indrė, bet ir ši netrukus išėjo į mokyklą. Jis išėjo kartu su pussesere ir matė, kaip ši buto raktą įdėjo į pašto dėžutę. Išėjęs į lauką vaikščiodamas jis sugalvojo iš močiutės buto pavogti kompiuterį. Grįžęs atgal, iš pašto dėžutės pasiėmė buto raktą, atsirakino buto duris ir įėjo į buto vidų. Ten buvo jis vienas. Iš buto paėmė kompiuterį, monitorių, spausdintuvą, „pelę“, klaviatūrą, du prailginimo laidus, internetinę dėžutę, telefono aparatą ir stalinę lempą. Visus šiuos daiktus nunešė į kitos savo močiutės namo rūsį. Sutikęs savo draugą vardu Darius, jo paprašė, kad šis padėtų jam kompiuterį parduoti, ką aiškino, iš kur tą kompiuterį gavo, jau neprisimena. Po to paaiškėjo, kad apie šį jų pokalbį Darius pranešė jo motinai J. R.. N. K. šios apklausos metu taip pat parodė, kad kompiuterį pavogė, nes jam reikėjo pinigų. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2009 m. kovo 27 d., dalyvaujant gynėjui (t. 4, b. l. 15), N. K. vėl parodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu ir patvirtina savo ankstesnius parodymus. 2008 m. gegužės 21 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 17-21). N. K., dalyvaujant gynėjui, vietoje parodė, kaip ir iš kur pavogė savo močiutės M. K. turtą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius nurodytus ankstesnius parodymus, nuteistasis N. K. tokį parodymų pakeitimą paaiškino tuo, kad jį prisipažinti įkalbėjo kriminalinės policijos pareigūnai, pagąsdinę, kad jeigu jis neprisipažins, tai jo kaltė vis tiek bus įrodyta, tačiau tai jau bus jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Perskaičius jau nurodytus ankstesnius M. K. parodymus, nukentėjusioji paaiškino, kad ji parodyti, jog vagyste įtaria anūką N. K., negalėjo. Taip protokole parašyti galėjo pats pareigūnas, o ji tik pasirašė protokolus. Tačiau nukentėjusioji pripažino, kad iš jos buto paimtus daiktus jai sugrąžino ne anūkas N. K., o policija. Kompiuterį į policiją nuvežė N. K. motina. Neatmetė galimybės, kad įvykio dieną, kai buvo išėjusi iš namų, bute galėjo būti iš mokyklos grįžusi anūkė I. K.. Tos pačios apklausos metu M. K. parodė, kad yra baigusi Kauno technologijos technikumą, moka skaityti ir rašyti, apklausos protokolus skaitydavo, bet pareigūnai jai sakydavo, ką ji turi pasakoti duodama parodymus.
Nuteistojo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai. Byloje nustatyta, kad apie kompiuterio ir kitų daiktų atnešimą į kito namo rūsį ir apie N. K. prašymą padėti kompiuterį parduoti nuteistojo motinai telefonu pranešė N. K. draugas D. T.. Byloje yra duomenų, kad D. T. išvykęs į užsienį ir teisme jis liudytoju nebuvo apklaustas. Tačiau apie D. T. pranešimą telefonu jo motinai parodė ir pats nuteistasis N. K., nurodęs tik apie tai, kad jis nežino, kodėl jo draugas nurodė, jog jis prašė padėti kompiuterį parduoti. Teisme apklausta liudytoja J. R. parodė, kad ji yra nuteistojo N. K. motina. Ji parodė, kad 2008 m. balandžio 17 d. jai paskambino sūnaus draugas D. T., kuris pasakė, kad jos sūnus pas jį atsinešė kompiuterį, padėjo jį pas jį į rūsį ir kad tas kompiuteris gali būti vogtas. Apie tai sužinojusi, ji tą pačią dieną iš Alytaus nuvažiavo į Kaišiadoris ir tą kompiuterį nuvežė į policiją. Daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 52) patvirtina, kad 2008 m. balandžio 17 d. nuteistojo N. K. motina J. R. pati savo iniciatyva pateikė policijai kompiuterį Pentium 4 ir visus kitus kaltinime nurodytus daiktus. Daiktų parodymo atpažinti protokolai (t. 1, b. l. 60-77) patvirtina, kad šiuos daiktus atpažino nukentėjusioji M. K.. Išnagrinėtų įrodymų visuma, kolegijos nuomone, patvirtina nuteistojo N. K. kaltę. Apie tai, kaip keitė savo parodymus pats nuteistasis N. K. ir nukentėjusioji M. K., jau buvo išdėstyta. Ikiteisminio tyrimo metu N. K. prisipažino kaltu, išsamiai parodė, kad pavogė savo močiutės turtą ir nurodė, kad nusikaltimą padarė, nes jam reikėjo pinigų. Nukentėjusioji M. K. ikiteisminio tyrimo metu irgi nuosekliai parodė apie jos turto vagystę, net ir paaiškėjus, kad jos kompiuterį ir kitą turtą pavogė jos anūkas N. K., nukentėjusioji iš esmės nepakeitė savo parodymų, o tik nurodė, kad pretenzijų savo anūkui atsisako. Nuteistasis ir nukentėjusioji parodymus pakeitė tik teisme, o jų nurodytas parodymų pakeitimo priežastis kolegija atmeta kaip visiškai neįtikinančias. Ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose dalyvavo N. K. gynėjas, todėl nuteistojo aiškinimai, kad jis prisipažino padaręs vagystę tik įkalbėtas policijos pareigūnų, yra atmetami. Tuo tarpu nukentėjusiosios M. K. aiškinimai, kodėl ji pakeitė parodymus, iš viso prieštaringi. Iš pradžių paaiškinusi, kad jos parodymai buvo neteisingai užrašyti, o ji tik pasirašė tuos protokolus jų neskaičiusi, tos pačios apklausos metu nukentėjusioji jau nurodė, kad apklausų protokolus ji ne tik pasirašinėjo, bet ir juos skaitė, tačiau policijos pareigūnai jai nurodinėjo, kokius ji turi duoti parodymus. Tokius M. K. aiškinimus kolegija taip pat atmeta, nes iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių jos apklausų protokolų matosi, jog nukentėjusioji ne tik raštu patvirtino užrašytų parodymų teisingumą, tačiau savo ranka dar įrašydavo savo parodymų papildymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji M. K. netgi parodė apie kai kurias įvykio aplinkybes, kurias ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs pats N. K.. Jis pripažino, kad įvykio dieną jai išėjus iš namų, į butą galėjo būti parėjusi tik viena jos anūkė Indrė, dar kartą patvirtino, kad leidimo pasiimti iš buto kompiuterį ir kitų daiktų ji N. K. nebuvo davusi ir pats nuteistasis jos to neprašė. Įvertinant visus M. K. ir N. K. parodymus ir jų nurodytas parodytų pakeitimo priežastis, daroma išvada, kad tikrąsias įvykio aplinkybes jie abu nurodė ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu. Parodymų pakeitimą galima paaiškinti tik tuo, kad nuteistasis N. K. tokiu būdu bando išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai M. K. gaila savo anūko ir ji taip pat siekia palengvinti jo padėtį. Tačiau BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti N. K. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kaip tik ir atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kompiuterį ir kitus daiktus N. K. nusinešė ne į kokį nors kitą savo giminaičių butą, o paslėpė juos savo draugo rūsyje. Nuteistojo motinos J. R. parodymai patvirtina, kad sūnaus draugas pats jai paskambino telefonu, pranešė apie N. K. atsineštą pas jį kompiuterį ir netgi nurodė apie savo įtarimus, kad šis kompiuteris vogtas. Kad tai suprato ir pati nuteistojo motina, matosi iš to, kad ji specialiai atvažiavo į Kaišiadoris iš kito miesto ir kompiuterį bei kitus daiktus pati atvežė į policiją. Kad N. K. neketino tik pažaisti kompiuteriu ir jį grąžinti, matosi iš to, kad iš M. K. namų jis paėmė ne tik patį kompiuterį ir jo priedus, bet ir su kompiuterine technika visiškai nesusijusius daiktus, būtent telefono aparatą ir stalinę lempą. Šie daiktai negalėjo būti prijungiami prie kompiuterio, laikinam pasinaudojimui kompiuteriu jie buvo visiškai nereikalingi, o nuteistojo aiškinimai, kad jis tiesiog paėmė visus daiktus, kurie buvo prijungti prie tų pačių prailgintuvų, iš viso nelogiški ir neįtikinantys. Aptartos bylos aplinkybės tik dar kartą patvirtina paties N. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis tiesiog nutarė pavogti savo močiutės turtą ir jį pavogė, nes jam reikėjo pinigų.
Nuteistasis N. K. yra nukentėjusiosios M. K. giminaitis, jos anūkas, tačiau nukentėjusiosios bute negyveno, be to, kaltinime nurodytas turtas buvo ne nuteistojo ir nukentėjusiosios bendra jungtinė, o tik pačios nukentėjusiosios asmeninė nuosavybė. Taigi šis turtas N. K. buvo svetimas. Byloje įrodyta, kad pašto dėžutėje radęs buto raktą, turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, N. K., atsirakinęs duris, įsibrovė į M. K. butą ir iš ten slapta pagrobė jau nurodytą nukentėjusiosios turtą. Tokiu būtu jis padarė vagystę įsibrovęs į patalpą ir ši jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.
Nuteistojo apeliacinį skundą kolegija patenkina iš dalies, nes panaikinama nuosprendžio dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. Dėl to naikinama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam N. K. paskirtų bausmių subendrinimo. Bausmė pagal BK 178 str. 2 d. už vagystę iš M. K. buto skiriama iš naujo, o po to ši bausmė iš naujo subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas.
Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentus dėl N. K. paskirtos bausmės kolegija atmeta. Skunde apeliantas nurodo, kad kai kurias nusikalstamas veikas jį ragino padaryti už jį vyresnis ir jau pilnametis jo pažįstamas K. S., kuris jam liepdavo stebėti aplinką, kai pats nuvarinėjo automobilius. K. S. jis klausė, buvo kartu su juo darant nusikaltimus, nes jo bijojo, galvojo, kad K. S. gali jį sumušti. Tokius apelianto skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie neatitinka bylos aplinkybių. Byloje tikrai nustatyta, kad penkias nusikalstamas veikas (vieną automobilio vagystę ir keturis pasikėsinimus pagrobti automobilius) N. K. padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitu nepilnamečiu nuteistuoju A. S., o taip pat kartu su jau pilnamečiu K. S., gim. 1989 m. Teismas pripažino įrodytu, kad K. S. kartu su A. S. padarė dar ir kitus nusikaltimus, taip pat ir kvalifikuotą nužudymą. Nustačius, kad K. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi jis buvo pripažintas tas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padariusiu ir jam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Byloje nustatyta, kad veikdamas kartu su nuteistaisiais N. K. ir A. S., K. S. nusikaltimų padaryme iš tikrųjų atlikdavo pagrindinį vaidmenį. K. S. išdauždavo automobilių durelių stiklus, sugadindavo durelių spynas, pats sėsdavo į vairuotojo vietą ir bandydavo užvesti automobilių variklius, tuo tarpu N. K. su A. S. tuo metu stebėdavo aplinką ir saugodavo, kad kas nors jų neužkluptų darant nusikaltimus, kartais pastumdavo automobilius, kad šie užsivestų. Nepaisant to, teismas N. K. ir A. S. pagrįstai pripažino nusikaltimų vykdytojais. Tuo tarpu apie tai, kad K. S. būtų vertęs N. K. dalyvauti nusikaltimų padaryme, būtų jam grasinęs ar net panaudojęs prieš apeliantą fizinį smurtą, byloje jokių duomenų nėra. Iš bylos matosi, kad apie jokią prieš jį K. S. panaudotą prievartą arba netgi kokią nors jo baimę nuteistasis neparodė nė vienos apklausos metu. Apie tai jis nieko neparodė ir teisminio nagrinėjimo metu, o pirmą kartą tai išdėstė tik savo apeliaciniame skunde. Kad N. K. nusikaltimų padaryme dalyvavo savo noru, geriausiai patvirtina jo paties parodymai, apklaustas pirmosios instancijos teisme jis pats buvo parodęs, kad didžiausią įtaką jo elgesiui turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, parodė, kad būdamas blaivus to nebūtų padaręs (t. 7, b. l. 185). Apie jokią K. S. prievartą, grasinimus ir reikalavimus dalyvauti vagystėse nieko neparodė ir kitas nuteistasis A. S., kurio parodymai apelianto argumentus taip pat paneigia. Byloje be to nustatyta, kad du nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, N. K. padarė vienas, t. y. nedalyvaujant nei K. S., nei jokiems kitiems bendrininkams. Aptartų aplinkybių visuma apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad N. K. nusikaltimus darė bijodamas K. S., visiškai paneigia. Nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę irgi nepagrįstas, nes N. K. bausmės, kolegijos nuomone, buvo paskirtos ir laikantis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, ir atsižvelgiant į BK XI skyriuje nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 91 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio Kodekso 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, taip pat į nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Iš bylos matosi, kad N. K. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis. Byloje surinkta pakankamai duomenų apie jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (t. 4, b. l. 30-35, t. 6, b. l. 101-107). Nustatyta, kad nepilnamečio tėvai gyvena atskirai. Iki 2008 m. pradžios N. K. gyveno Alytuje su savo motina J. R., o po to persikėlė pas savo tėvą J. K. į Žiežmarius. Buvo nukreiptas į Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklą, tačiau ten mokytis nenuvyko. Nustatyta, kad J. K. šeimą ir N. K. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas ne kartą tikrino Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, jų pažymose nurodoma, kad nuteistojo tėvo J. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai paskirtas socialinis darbuotojas, tačiau darbas su šeima neduoda rezultatų. Tėvas tik žada rūpintis sūnumi, tačiau realiai nieko nedaro, kad užkirstų kelią netinkamam N. K. elgesiui. Pats nepilnametis irgi nevykdo susitarimų su socialine darbuotoja, dažnai pabėga iš namų ir jo tenka ieškoti. Lankant J. K. šeimą nuteistojo tėvas keletą kartų rastas išgėręs, N. K. motina, tarnybos duomenimis, išvykusi į užsienį. Aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad N. K. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos nebuvo palankios, abu tėvai jo auklėjimui neskyrė pakankamai dėmesio, nepilnametis niekur nesimokė ir tai turėjo reikšmės jo elgesiui. Jau nuo 2002 m. N. K. buvo įtrauktas į policijos įskaitos rizikos vaikų grupę, nuo 2005 m. būdavo sulaikomas už smulkias vagystes ir kitokius teisės pažeidimus. Tačiau skiriant N. K. bausmes svarbios taip pat ir kitos aplinkybės, pirmiausia padarytų nusikalstamų veikų skaičius, o taip pat nepilnamečio elgesys po tų veikų padarymo ir jo reagavimas į jam taikytas poveikio priemones. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad tuo metu, kai padarė skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, jis dar nebuvo teistas. Tuo tarpu nuosprendyje nurodyta, kad N. K. praeityje teistas. Iš tikrųjų byloje nustatyta, kad nusikaltimus, už kuriuos N. K. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė dar nebūdamas teistas ir neturėdamas teistumo. Tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo N. K. už padarytas kitas nusikalstamas veikas buvo priimti dar 4 apkaltinamieji nuosprendžiai. BK 91 str.3 d. nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu N. K. nuteistas už nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkiams, tačiau tokius nusikaltimus jis padarė net septynis. Be to, kitais Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d., lapkričio 27 d., 2009 m. birželio 3 d. ir liepos 7 d. nuosprendžiais jis nuteistas už dar keletą tyčinių nusikaltimų, taip pat ir už plėšimus pagal BK 180 str. 2 d., kurie priskiriami sunkiems nusikaltimams. Iš bylos taip pat matosi, kad sulaikytas už vienų nusikaltimų padarymą ir nesuimtas, vykstant ikiteisminiams tyrimams N. K. ir toliau darė vis naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad nors ir būdamas jauno amžiaus, N. K. nusikaltimus darė ne atsitiktinai, o tai buvo jo jau susiformavusio elgesio pasekmė. Dėl tų pačių aplinkybių taip pat buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka, todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas N. K. pagrįstai skyrė būtent laisvės atėmimo bausmes.
Priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinus N. K. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš M. K. buto, kolegija jokių nei N. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tai, kad ši vagystė buvo padaryta pagrobiant savo močiutės, t. y. artimosios giminaitės, turtą, kolegijos nuomone, nemažina šio nusikaltimo pavojingumo laipsnio, o įvertinant jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, už šį nusikaltimą kolegija skiria N. K. artimą sankcijos žemutinei ribai laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu atitinkančią bausmei, kurią buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas. Už kitus nusikaltimus N. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės irgi yra artimos baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai, todėl dėl jau išvardintų bausmių skyrimo motyvų šias bausmes švelninti taip pat nėra pagrindo. Nuteistajam N. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Jau buvo nurodyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo N. K. buvo priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai. Paskutiniuoju iš jų, t. y. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, N. K. buvo paskirta galutinė subendrinta reali 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis įsiteisėjęs ir juo paskirta bausmė iš viso negali būti keičiama. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę N. K. paskyrė laisvės atėmimą 4 metams ir 4 mėnesiams. Tai reiškia, kad prie ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės buvo pridėta tik nedidelė nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis. Todėl galutinė subendrinta N. K. paskirta bausmė irgi negali būti laikoma per griežta ir šiuo nuosprendžiu bausmes subendrinant iš naujo, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skiriama tokio paties dydžio. Skundžiamu nuosprendžiu N. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę teismas nustatė atlikti pataisos namuose, nors nuteistasis tuo metu buvo nepilnametis ir bausmė jam turėjo būti skiriama atlikti būtent nepilnamečių pataisos namuose. Tačiau keisti nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo, nes šiuo metu N. K. jau pilnametis ir iš naujo jam paskiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė skiriama atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 329 str. 4 p., teisėjų kolegija
n usprendžia:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria N. K. dėl vagystės iš M. K. buto 2008 m. gegužės 12 d. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, dėl esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam N. K., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, ir, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 4 mėnesiams.
N. K. dėl vagystės iš M. K. buto pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti A. B. automobilį, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti A. K. automobilį, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti N. K. automobilį, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti G. K. B. automobilį, pagal BK 178 str. 2 d. dėl V. D. automobilio vagystės, pagal BK 178 str. 2 d. dėl L. V. ir M. S. turto vagystės subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam N. K. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.