Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1929-859/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-27
Bylos Nr.
1-1929-859/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59860-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
J. G.
Civilinis ieškovas
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1929-859/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59860-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.1.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,vertėjaujant Ritai Daškevičienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajai J. G.,kaltinamosios gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, pensininkė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent, ji, 2017-11-09 apie 12:42 val. prie „Swedbank“, AB, bankomato H096, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, stovėdama eilėje už nukentėjusiojo G. B., šiam atlikus pinigų išgryninimo operaciją ir 12:42:41 val. paėmus iš bankomato savo mokėjimo kortelę bei nuėjus, pamiršus atsiimti bankomato išduotus pinigus – 300 EUR, priėjo prie bankomato ir 12:42:51 val. paėmė šiuos bankomato išduotus pinigus, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam G. B. priklausantį turtą, padarydama jam 300 EUR turtinę žalą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados ir motyvai

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo prisipažino kalta padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad galimai kaltinime nurodytu laiku ji atvyko iki bankomato Naujininkuose, kad pasiimti pensiją. Priešais ją stovėjo vaikinas kuris buvo prie bankomato kai jam suskambino telefonas. Atsiliepęs telefonu vaikinas nuėjo, o ji, priėjusi prie bankomato norėjo įdėti savo banko kortelę tačiau to padaryti negalėjo nes bankomatas pradėjo skaičiuoti pinigus ir išdavė viso 300 EUR kupiūromis po 50 EUR, kurias ji paėmė. Nežinojo ką daryti. Vaikino to nebebuvo todėl pinigus paėmė, o vėliau ji juos išleido savo reikmėms. Gauna mažą pensiją, 150 EUR per mėnesį. Todėl paimtus pinigus išleido sau maistui. Dėl padaryto gailisi. Nežinojo kaip pasielgti todėl pinigus pasiliko sau. Sutinka susitaikyti su nukentėjusiuoju ir atlyginti jam žalą per mėnesį laiko.

2.1. Iš esmės analogiški pastarosios parodymai buvo duoti ir po to, kai ikiteisminiame tyrime jai buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą (b. l. 45).

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

3. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui kaltinamoji pareiškė, kad prisipažįsta esą kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokuroras ir kaltinamosios gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau nuosprendyje – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų pastarosios padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie įrodymai:

4.1. Protokolo-pareiškimas (b. l. 1) ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo parodymai (b. l. 14, 17) ikiteisminiame tyrime, kad 2017 m. lapkričio 9 d. apie 12:40 val. prie „Swedbank“, AB, bankomato, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, už jo eilėje stovėjęs asmuo pavogė 300 EUR;

4.2. BIRT ataskaitos žiūrėklės 2017 m. lapkričio 16 d. duomenys apie tai, kad bankomate buvo moters paimti nukentėjusiojo 300 EUR, o bankas Swedbank susisiekė su nukentėjusiuoju (pranešėju) ir nurodė kreiptis į policiją (b. l. 7)

4.3. Įvykio vietos „Swedbank“, AB, bankomato H096, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, apžiūra (b. l. 8-9, 10-11);

4.4. Nukentėjusiojo pateiktas banko Swedbank sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 9 d. 12:42 val. buvo atliktas grynųjų pinigų išėmimas iš bankomato, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje (b. l. 21-22);

4.5. Nukentėjusiajam sutikus AB Swedbank pateikė į bylą informaciją apie nukentėjusiojo sąskaitą ir su ja susieta mokėjimo kortele. Pranešė, kad su nukentėjusiojo mokėjimo kortele Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, bankomate buvo atlikta operacija po kurios mokėjimo operacija buvo atlikta J. G.. Pateikė bankomato fiksuotas fotonuotraukas (b. l. 25-30);

4.6. AB Swedbank paaiškinimas apie tai, kad nepaėmus pinigų iš bankomato jie įtraukiami atgal po 15 sekundžių (b. l. 34);

5. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kurie aptarti šio nuosprendžio 2 ir 4 pastraipose, teismas sprendžia, kad kaltinamosios J. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai kadangi ji, 2017-11-09 apie 12:42 val. prie „Swedbank“, AB, bankomato H096, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, po to, kai nukentėjusysis nuėjo nuo bankomato kalbėdamas telefonu, pamatė, kad bankomatas buvo išdavęs 300 EUR pinigų, nors ji dar nebuvo įdėjusi savo banko kortelės ir suvedusi tik jai skirtą PIN kodą. Vadinasi, kaltinamoji suprato, kad paėmė svetimus pinigus, kurie jai nepriklauso ir šiuos pasilikdama sau, o negrąžindama nukentėjusiajam ar bankui, ji svetimą turtą užvaldė. Tokiais veiksmais įvykdė vagystę, kadangi 300 EUR, t. y. svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą, pagrobė. Nusikalstamos veikos padarymo dienai 1 MGL buvo 37,66 EUR. Pagrobdama 300 EUR kaltinamoji pavogė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydį, todėl jos veika kvalifikuota teisingai kaip paprastoji vagystė, atsakomybė už kurią numato BK 178 straipsnio 1 dalis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

6. Teisiamajame posėdyje kaltinamosios gynėjas pateikė susitaikymo protokolą kuriame kaltinamoji nurodė, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė bei susitarė dėl 300 EUR žalos atlyginimo ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Susitaikymo protokolą pasirašė kaltinamoji ir nukentėjusysis. Kaltinamoji teismui patvirtino, kad šis susitaikymo protokolas jai yra aiškus, jo tekstas vertėjos jai išverstas ir suprantamas. Nukentėjusysis patvirtino, kad susitarė su kaltinamąją dėl turtinės žalos atlyginimo, jis jai atleido, su kaltinamąja susitaikė.

7. Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui: 1) kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę, 2) jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, 3) jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju, 4) byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

8. Kaltinamosios J. G. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, neteistas. Teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė.

9. Kaltinamoji netekėjusi (b. l. 50), neteista (b. l. 51), už administracinius nusižengimus nebausta (b. l. 52), nedirba ir yra pensininkė (b. l. 49). Dėl konsultacijos ir gydymo per paskutinius 5 metus nesikreipė į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą (b. l. 54).

10. Dėl aptarto reglamentavimo ir to, kas nustatyta šio nuosprendžio 6-9 pastraipose teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji J. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, kai kaltinamoji gali būti teismo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas atleidžia kaltinamąją J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam G. B. susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Kardomosios priemonės.

11. Kaltinamajai taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys.

12. Nukentėjusysis G. B. 2018 m. vasario 28 d. pareiškė 300 EUR civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 18) ir pripažintas byloje civiliniu ieškovu (b. l. 19).

13. Kaltinamoji pripažino pareikštą ieškinį visiškai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai reikalaujamą sumą priteisiant iš kaltinamosios, dėl kurios neteisėtos veikos nukentėjusysis patyrė turtinę 300 EUR žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatomis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką –tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – nukentėjusiuoju G. B., o šią baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atlyginti nukentėjusiajam 300 EUR turtinę žalą.

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo G. B., naudai 300 EUR (trys šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jai per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij