- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-146-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-0987-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- V. U.
- Nukentėjusysis
- J. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. U. skirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-12-17.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas V. U. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-08-13 14.05 val. iki 2014-12-17.
Nuosprendžiu nukentėjusiosios J. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. U. jai priteista 2000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2014-08-10 d. 13:57 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai J. K. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai nurodžius, kad jos bendradarbė sužalojo mergaitę ir kad reikalinga nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajai J. K. sutikus mokėti 2 000 Lt, po ko nenustatytam asmeniui duodant nurodymus V. U. vykti adresu (duomenys neskelbtini), tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškinęs V. U. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t.y., pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko V. U. nuvykus nurodytu adresu, tikslu paimti apgaule iš nukentėjusiosios J. K. išviliotus pinigus, prisistačius ir pasirašius išgalvotu vardu – M. D. bei iš nukentėjusiosios J. K. paėmus 2 000 Lt, tokiu būdu savo ir nenustatyto asmens įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai J. K. priklausančius 2000 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir grąžinti telefoną ,,Samsung“.
Skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi jis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, nuo pat pirmos apklausos kaltę pripažino ir gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat pažymi, kad jis pilnai sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu ir norėjo jį atlyginti, bet nežinojo, kaip tai padaryti. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis, taip pat į tai, kad jis turi mažametį vaiką, kurį vienai vaiko motinai bus sunku išlaikyti. Mano, kad vaiką atskirus nuo tėvo, vaikui bus padaryta trauma visam gyvenimui. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis augo vaikų namuose, be meilės ir šilumos, yra jauno amžiaus. Teigia, kad pataisos namuose žmonės yra sugadinami, o ne pataisomi, ten įkalinimo sąlygos yra baisios ir žmonės po įkalinimo tampa dar blogesni.
Nuteistasis taip pat prašo grąžinti mobilaus ryšio telefoną, kadangi, jo teigimu, nusikaltimas buvo padarytas skambinant ne iš minėto telefono.
Teismo posėdžio metu gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad V. U. veikoje yra LR BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis.
Apeliaciniu skundu V. U. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei jos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde išdėstytus bausmių sušvelninimo motyvus bei pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis nuteistajam buvo paskirta bausmė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. U. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų.
Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. U. nuteistas už vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Ir nors ši veika pagal BK 11 str. nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, ji nebuvo atsitiktinė: praeityje apeliantas teistas 6 kartus, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus ir praėjus tik 10 dienų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat ir sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsižvelgė į tai, kad V. U. nebuvo nagrinėjamo nusikaltimo iniciatorius, todėl jam už padarytą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat, vadovaudamasis BK 64¹ str. nuostatomis, sumažino ją vienu trečdaliu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, V. U. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. U., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačio antivisuomeninių nuostatų, nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Tokios išvados nepaneigia V. U. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog jis siekė atlyginti civilinį ieškinį, nori padėti auginti savo mažametį vaiką, pasižada daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, jam nepatinka bausmės atlikimo vietos sąlygos, augo vaikų globos namuose, be to, teismo nuomonė, tai nėra pagrindas bausmės švelninimui.
Nuteistasis taip pat prašo grąžinti mobilaus ryšio telefoną, kadangi, jo teigimu, nusikaltimas buvo padarytas skambinant ne iš minėto telefono.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, vadovaudamasis LR BK 72 str. 2 d., apylinkės teismas priėmė sprendimą konfiskuoti mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung GT-E 1200M“ su ,,Tele2“ ,,Pildyk“ SIM kortele.
Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.
Pagal teismų praktikos formuojamas turto konfiskavimo nuostatas nusikalstamos veikos priemonėmis BK 72 straipsnio 2 dalies prasme pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pripažįstant turtą nusikalstamos veikos priemone, būtina įvertinti turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog mobilaus ryšio telefono ,,Samsung GT-E 1200M“, kuriam byloje taikytas konfiskavimas, panaudojimas V. U. darant nusikalstamą veiką buvo būtinas. Siekiant iš nukentėjusiosios apgaule išvilioti pinigines lėšas, nuteistasis minėtu telefonu kontaktavo su nusikalstamos veikos bendrininku - nukentėjusiajai skambinusiu asmeniu ir, šiam asmeniu davus nurodymus, vyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus. V. U. sukčiavo panaudojant mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung GT-E 1200M“, šiuo telefonu V. U. kontaktavo su nusikalstamos veikos bendrininku ir vykdė telefonu duodamus bendrininko nurodymus, todėl šis mobilaus ryšio telefonas, pagal LR BK 72 straipsnio nuostatas, buvo konfiskuotas pagrįstai.
Kolegija įvertino visas šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistojo V. U. apeliacinį skundą atmesti.