Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mildos Vainienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai I. P., pareiškėjos atstovui advokatui M. M., atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovui A. M., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. (J. B.), Č. B. (Č. B.), M. B. (M. B.), ir J. B. (J. B.) atstovui advokatui A. V. (A. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras, Č. B., M. B., J. B., J. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad jo seneliui J. P. nuosavybės teise priklausė pusė gyvenamojo namo bei prie jo esantys ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėje, Šalčininkų rajone. Kita pusė gyvenamojo namo nuosavybės teise priklausė M. B.. 1974-10-24 senelis sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, įskaitant gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį Šalčininkų rajono Rūdninkų apylinkės tarybos (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. Po senelio mirties ((duomenys neskelbtini)) 1979-03-29 pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Vilniaus valstybinę notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal testamentą. Atsiželgus į Lietuvos TSR Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1979-04-09 išduotas pažymas Nr. 22, Nr. 23 bei Lietuvos TSR VVDV Šalčininkų rajono valstybinio draudimo inspekcijos 1979-03-16 pažymą Nr. 300, 1979-04-28 pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriuo jis paveldėjo seneliui priklausiusį turtą: gyvenamąjį namą, 60 kv. m bendro naudingojo ploto, iš kurio gyvenamasis plotas sudaro 32 kv. m ir priklausinius – tvartą 30 kv. m, daržinę 30 kv. m, rūsį 12 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėje, Šalčininkų rajone. 1987-10-10 pareiškėjo prašymu buvo atlikta gyvenamojo namo ir jo priklausinių inventorizacija, sudarytas asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninis pasas – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo įregistruoti Vilniaus tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure.

Vertina, kad skundžiami aktai yra neteisėti, priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymi, kad sprendimai paremti tik formaliais kriterijais, nesigilinant į pastatų nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą, o būtent: 2010-11-08 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. J-531, neturėjo ir negalėjo būti pripažinta patikimu dokumentu, įrodančiu M. B. daiktines teises į pastatus, nes ji nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, be to neatitinka tikrovės. Nors teritorinis registratorius nenurodė šios pažymos turinio, tačiau iš jos išdavimo datos galima spręsti, kad seniūnija šiame dokumente netiksliai ir klaidingai nurodė ūkinėse knygose esančius įrašus, kurie tik gali būti laikomi yra nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Būtent, šių ūkinių knygų įrašuose bei 1979 metų pažymose minimi ūkiniai pastatai, kurie priklausė pareiškėjo seneliui, o vėliau – pareiškėjui. Pareiškėjas tvirtina, kad aplinkybę, jog jis tapo šių ūkinių pastatų savininku, patvirtina ir 1979-04-28 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą.

Pažymi, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos argumentas, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog pasibaigė M. B. nuosavybės teisės į ginčo pastatus-pastatą kiemo rūsį 2I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą 5Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-ūkio pastatą 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįstas, nes tokio pobūdžio dokumentų pareiškėjas pateikti negalėjo, kadangi M. B. nuosavybės teisės į šiuos pastatus niekada ir neatsirado. Vertina, kad remiantis visais pareiškėjo pateiktais dokumentais, privalėjo būti panaikinta ginčo pastatų teisinė registracija M. B. vardu, o statiniai turėjo būti įregistruoti pareiškėjos vardu.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Pastebi, kad pareiškėjo pateikiamuose dokumentuose nėra aiškiai nurodyti paveldėti nekilnojamieji daiktai. Paveldėjimo teisės liudijime, išduotame K. P., nurodyta, kad paveldimas visas gyvenamasis namas (60 kv.m.). Nors viso namo plotas sudaro 120 kv. m ir pareiškėjas paveldėjo 1/2 dalį namo. Taip pat paveldėjimo teisės liudijime nurodyti 3 ūkio statiniai: tvartas, daržinė, rūsys, o pareiškėjas prašo įregistruoti nuosavybę į keturis statinius. Pažyma, kurios pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra 1979-04-09. Ją išdavė Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos vykdomasis komitetas. Pažymą, kuria vadovavosi VĮ Registrų centras įregistruodamas M. B. nuosavybės teises, išdavė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2010-11-08. Seniūnija vadovavosi 1991–1995 m. ūkine knyga Nr. 28, todėl vertina, kad duomenys buvo atnaujinti ir nėra pagrindo jais abejoti.

Patvirtina aplinkybes, kad gyvenamasis namas ir priklausiniai buvo naudojami taip: vieną dalį naudojo savininkė M. B. ir jos šeima, kitą – J. P., po jo mirties – K. P. ir jo šeimos nariai. Prie namo esantys pastatai buvo naudojami atskirai: vienais naudojosi M. B., o skunde nurodytais pastatais: pastatu-kiemo rūsiu 2I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-ūkio pastatu 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-ūkio pastatu Nr. 5Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-ūkio pastatu 6Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi tik J. P., po jo mirties – K. P. ir jo šeimos nariai. Pažymi, kad daikto valdymas, nepreziumuoja, kad valdančiajam asmeniui priklauso ir nuosavybės teisės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad 2010-11-08 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė pažymą Nr. J-531, kurioje pažymima, kad 1991–1995 metų ūkinėje knygoje Nr. 28, asmeninės sąskaitos Nr. 1491 įrašyta, kad M. B. vardu įregistruota ½ dalis gyvenamojo namo, inventorizacijos byloje pažymėto 1A1/m, bendras plotas 112,62 kv. m ir ūkiniai pastatai, pažymėti 2I1/b, 3I1/b, 4I1/b, 5I1/b, 6I1/b, 7I1/b, 8I1/b, 9I1/b, 10I1/b, kurie yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šalčininkų rajone (b.l. 112). Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas šios pažymos pagrindu minėtus statinius įregistravo kaip M. B., kurios įstatyminiai įpėdiniai ir procesinių teisių šioje byloje perėmėjai yra tretieji suinteresuoti asmenys J. B., Č. B., M. B. ir J. B., nuosavybę (b.l. 141-156). Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (įrašo Nr. 10/56123) (b.l. 119-124). K. P., kurio teisių perėmėja yra I. P. (b.l. 160-165), siekdamas įsiteisinti nuosavybę į ½ dalį gyvenamojo namo, inventorizacijos byloje pažymėto 1A1/m - 2 kambarių butą, kurio plotas 55,83 kv. m, kiemo rūsį 2I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą 5Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatą 6I1 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), per savo atstovą kreipėsi į atsakovą Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti nekilnojamojo turto registre daiktą ir jo nuosavybės teises į minėtus statinius (b.l. 33-34).

Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2011-12-30 priėmė sprendimą Nr. RS-2512, kuriuo nuspręsta įregistruoti nuosavybės teises K. P. į ½ gyvenamojo namo dalį, o prašymas dėl jo nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre į statinius – pastatą-kiemo rūsį 2I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkio pastatą 5Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-ūkio pastatą 6I1 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkėje, Šalčininkų rajone, netenkintas tuo pagrindu, nuosavybės teisės į juos įregistruotos M. B. vardu 2010-11-08 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotos pažymos Nr. J-531 pagrindu (b.l. 35).

Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012-02-14 priėmė sprendimą Nr. 40, kuriuo paliko galioti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2011-12-30 sprendimą Nr. RS-2512 (b.l. 38-40). Šiame sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos Nr. J-531 pagrindu jau yra įregistruotos M. B. vardu. Skundžiami aktai teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus nėra teisinių pagrindų. Atsakovas pagrįstai tvirtina, kad jis negali vertinti pateiktų dokumentų (daiktinių teisių atsiradimo juridinių pagrindų) pagrįstumo ir teisėtumo ir negali be teisės aktų nustatyto teisinio pagrindo išregistruoti M. B. nuosavybės teisės į ginčo statinius, nes taip pažeistų jos teises ir teisėtus interesus.

Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė, ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą atsako juos išdavę asmenys ar institucijos.

LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiami daikto įsigijimą nuosavybėn ar daiktinių teisių buvimą patvirtinantys dokumentai. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradus tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir žyma. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pasibaigė M. B. nuosavybės teisės į statinius. Ji neginčija 2010-11-08 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos Nr. J-531, kuri buvo M. B. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu.

Pareiškėja tvirtina, kad aplinkybę, jog jis tapo šių ūkinių pastatų savininku, patvirtina ir 1979-04-28 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Šiame paveldėjimo teisės liudijime rašoma, kad paveldimą turtą sudaro tvartas (30 kv. m), daržinė (30 kv. m) ir rūsys (12 kv. m) (b.l. 68). Pareiškėjas prašė įregistruoti kiemo rūsį 2I1b (užstatytas plotas 16 kv. m), ūkio pastatą 4Ilm (užstatytas plotas 65 kv. m), ūkio pastatą 5Ilm (užstatytas plotas 68 kv. m) ir ūkio pastatą 6I1 m (užstatytas plotas 28 kv. m). Statinių plotai neatitinka. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą jei pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą daiktą.

Teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su teiginiais dėl atitikimo tarp įrašų ūkinėse knygose ir 2010-11-08 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. J-531, nes šios pažymos teisėtumas neginčijamas ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.