Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-23-397/2013

Teisėja Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00616-2011-3

NUTARTIS

2013 m. vasario 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam P. J. O.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 290 str., 286 str. ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus, dalinio bausmių sudėjimo būdu, nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš T. V. 3000 (trys tūkstančiai) litų nukentėjusiojo P. J. O. naudai, 3000 (trys tūkstančiai) litų nukentėjusiosios V. A. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2011-06-06 apie 15 val. Veiverių g. prie namo Nr.(duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas užvaldyti P J. O. priklausantį dviratį, sugriebė rankomis už dviračio rankenų, įsakmiai reikalavo atiduoti dviratį, o nukentėjusiajam dviračio nepaleidus, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P J. O. atžvilgiu, t.y. viena ranka pagriebė už P.J. O. dviračio „Grecos", kita ranka smogė nukentėjusiajam į kaklo sritį, bei paėmęs nuo žemės asfalto gabalą metė dviračiu nuvažiuojančiam nukentėjusiajam P.J. O. į nugaros sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam žaizdą dešinės plaštakos II-o piršto srityje, poodinę kraujosruvą krūtinėje-nugaroje kairiajame šone, krūtinės ląstos kairės pusės VI-VII šonkaulių lūžimus, poodinę emfizemą, kairio plaučio sužalojimą lydimą oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam P. J. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasakoje P.J. O. pasijutus blogai ir nulipus nuo dviračio, jis pagrobė svetimą nukentėjusiajam P.J. O. priklausanti turtą- trijų bėgių dviratį „Grecos“ 200 Lt vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Be to, T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. už tai, kad 2011-06-05 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu-ranka griebė nukentėjusiajam E. B. už kaklo, o kitos rankos kumščiu smogdamas į veido sritį, taip atimdamas galimybę priešintis, reikalavo, kad E. B. atiduotų savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes šalia buvusi V. A. jį nustūmė nuo nukentėjusiojo. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veuką, toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, pasikėsino užvaldyti svetimą-V. A. priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. su galva trenkė V. A. į kaktos sritį, bei vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į kairį šoną, atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, po to viena ranka sugriebė nukentėjusiajai V. A. už plaukų, kita ranka plėšė nuo dešinio peties V. A. priklausančią odinę juodos spalvos rankinę 50 Lt vertės su joje buvusiais asmeniniais daiktais: mobilaus ryšio telefonu „Express Music“ 270 Lt vertės bei pinigine 55 Lt vertės, kurioje buvo 184 litai įvairiomis kupiūromis ir dokumentai: UAB „Maxima“ „Ačiū" nuolaidų kortelė 10 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė, išduota V. A. vardu 85 Lt vertės, UAB „Norfa“ nuolaidų kortelė 10 Lt vertės, „DnD Nord“ „Visa“ banko mokėjimo kortelė 20 Lt vertės, bei materialinės vertės neturintis valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežaščių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išsigando, kad taksi automobilio vairuotojas galimai iškvies policijos pareigūnus ir pabėgo.

Be to, T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 290 str. už tai, kad 2011-06-16 apie 09.10 val Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje, esančiame Kęstučio g. 42, Kauno m., pristatytas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiąjį postinį L. I. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistą R. J., tuo įžeidė savo pareigas einančius viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis.

Be to, T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 286 str. už tai, kad 2011-06-16 apie 09.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje, esančiame Kęstučio g. 42, Kauno m., pristatytas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui L. I., stūmė jį abejomis rankomis bei sudavė ranka vieną smūgį per dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajam L. I. dešinio dilbio priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje neryškią melsvai gelsvos spalvos poodinę kraujosruvą, dešinio riešo išorinėje pusėje rausvas dėmeles, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Plėšimo nukentėjusiojo P.J. O. atžvilgiu nepadarė. Smūgius pirmasis jam sudavė P.J. O., tą pavirtina jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo nuomone, nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado ne dėl jo kaltės, nes iš bylos duomenų matyti, kad P. J. O. važiuodamas nukrito nuo dviračio, dėl ko ir galėjo susižaloti. Skunde teigiama, kad visų parodymai nemotyvuoti, nuosprendyje perrašyti iš kaltinamojo akto, o nesiremta asmenų parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, todėl toks nuosprendis negali būti teisėtas ir pagrįstas, nes pagal LR BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

E. B. ir V. A. apiplėšti nepasikėsino. Byloje, išskyrus E. B. ir V. A. parodymus, kitų jo kaltės įrodymų nėra. Jis nurodė, kad V. A. dėl piktumo jį apšmeižė, nes jis tą pačią dieną iš jos pasijuokė. Skunde teigia, kad nukentėjusiosios V. A. ir liudytojo E. B. ikitesiminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs, juose skirtingai nurodytos įvykio aplinkybės, jos nesutampa su med. specialisto išvada, todėl esant prieštaravimams E. B. ir V. A. parodymuose, kurie nebuvo pašalinti ir nesant kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jis turėjo būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjysis prašė nuteistojo skundą atmesi, o bylą dalyje dėl jo sužalojimo tirti iš naujo dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo patikslinimo, nes jam padarytas sunkesnio laipsnio sužalojimas, negu tas, už kurį nuteistas T. V..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę bei priteisdamas civilinį ieškinį, įstatymus taikė tnkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Dėl P. J. O. apiplėšimo. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo P. J. O. parodymais, nes jis viso bylos tyrimo metu nuosekliai ir išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, jo parodymus patvirtino teisme apklaustos liudytojos L. B. bei įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos J. V. parodymai, rašytinė bylos medžiaga: daiktų apžiūros protokolų duomenys, kur buvo apžiūrėtas asfalto gabalas, T. V. pateiktas dviratis, specialisto išvada. Nors kaltinamasis savo kaltę ir neigė, tačiau ją iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai. T. V. neneigė, kad įvykio vietoje nukentėjusysis buvo ne su jo, o su savo dviračiu, tačiau, pasak apelianto, nukentėjusiajam jį užpuolus ir sumušus, jis pasivijo jį, pargriovė, paėmė dviratį ir pasakė, kad bus jo, kol jam negrąžins kito dviračio. Tad faktiškai šiuo paaiškinimu nuteistasis pripažino, kad nukentėjusiojo dviratį jis užvaldė smurtinių veiksmų pasekoje. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis priėjęs prie jo miegančio be jokios priežasties pirmas pradėjo jį mušti, o paskui sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, vertinant visų įvykių seką, yra visiškai nelogiška ir neatlaiko jokios kritikos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netikėjo kaltinamojo iškelta versija ir laikė ją kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Nuteistojo veika teisingai buvo kvalifikota pagal BK 180 str. 1 d., nes nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikaos sutrikdymas, kurį apima plėšimo sudėtis ir nuteistojo veiksmų dėl sveikatos sutrikdymo atskirai kvalifikuoti nereikia. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais neginčijamai patvirtinta, kad kaltinamasasis T. V. metė asfalto gabalą į važiuojantį P. J. O., pataikė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis nukrito nuo dviračio, todėl abejoti, kaip teigia apeliantas, kad nustatyti sužalojimai nesusiję su kaltinamojo veiksmais, teismui nebubo jokio pagrindo. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nurodė, kad jis T. V. buvo sužalotas sunkiai, tačiau tokie teiginiai ir išrašo iš medicinos dokumentų kopija tokių jo agumentų nepatvirtina. Iš byloje esančios specialsto išvados Nr. G. 1648/11(02), matyti, kad dėl krūtinės sumušimo buvo atliktas tyrimas, kuris rėmėsi tais pačiais medicininiais duomeninis, kuriuos teismui nukentėjusysis pateikė (išrašas iš ligos istorijos Nr.AS-1065173-1523678/2011), ir nustatė, kad Paul J. O. padaryti kūno sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Abejoti specialistės žiniomis bei jos kvalifikacija ir netikėti šia specialisto išvada teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusiuosius E. B. ir V. A.. T. V. savo kaltę dėl šios veikos neigė, nurodydamas, kad įvykio dieną buvo sutikęs V. A. ir E. B., tačiau jokio smurto jų atžvilgiu nenaudojo ir daiktų atimti nenorėjo. Jo nuomone, nukentėjusioji jį apkalba iš pykčio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai ir rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, nes jų parodymai nuoseklūs, paremti rašytinia bylos medžiaga. Nukentėjusioji V. A. apeliantą pažinojo iš matymo, tačiau jokių pykčių tarp jų nebuvo, ji apie apelianto nurodytą situaciją su šaldytuvu net neužsiminė, o nukentėjusysis E. B. T. V. nepažinojo, todėl byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusieji būtų turėję motyvų apkalbėti apeliantą. Nukentėjusiųjų parodymus pavirtina ir specialisto išvada, kurioje V. A. nustatyti sužalojimai atitinka jos nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo jai suduotų smūgių. Trenkus kumščiu į kaktos sritį, pilnai tikėtina, kad poodinė kaujosruva gali atsirasti ir šalia esančioje nosies srityje, todėl apelianto argumentas dėl šio jos parodymų neatitikimo išvadai abejoti nukentėjusiosios parodymais taip pat neduoda pagrindo.

Dėl valstybės tarnautojo įžeidimo ir pasipriešinimo jam. Dėl LR BK 290 str. ir 286 str. numatytų nusikalstamų veikų T. V. savo kaltę taip pat kategoriškai neigė, nurodydamas, kad pareigūno necenzūriniais žodžiais nevadino ir tyčia neužgavo, tačiau neneigia, kad beldė į laikino sulaikymo kambario grotas ir šaukė, kad kas ateitų, kai du pareigūnai uždėjo jam atrankius ir prisegė prie suolo, jis nenorėjo būti su antrankius, todėl muistėsi, pareigūnus stūmė nuo savęs, taip stengdamasis išvengti antrankių uždėjimo, tuomet pareigūnas galėjo susižeisti. Tokie jo parodymais iš dalies patvirtina jo kaltę padarius BK 286 str. ir 290 str. numatytas nusikalstamas veikas. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti policijos pareigūnų L. I. ir R. J. parodymais, kadangi jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jie kaltinamojo nepažinojo, įvykio metu atliko savo tarnybinę užduotį, todėl jiems be jokios priežasties naudoti jėgą prieš asmenį nebūtų jokio logiško paaiškinimo. Apelianto argmentai dėl nukentėjusiojo L. I. parodymų prieštaringumo rašytinei bylos medžiagai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Jis nurodė, kad nuteistasis jam spyrė į dešinę ranką, kas buvo patvirtinta ir specialisto išvadoje, kad sužalojimai jam nustyti dešinės rankos dilbio ir riešo srityse. Vaizdo įrašas tiesiogiai nepatvirtina T. V. pasipriešinus policijos pareigūnui ir jį įžeidus, tačiau iš įrašo matyti, kad T. V. laikinojo sulaikymo kambaryje elgiasi neteisėtai – rankomis purto grotas, kojomis spardo duris, taip pat matyti, kad jis labai neramus, nuolatos kažką kalba, todėl šis įrodymas, vertinant jį kitų įrodymų kontekste, taip pat laikytinas jo kaltės įrodymu. Pareigūno, atliekančio tarnybinę pareigą, tikslas ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti susiklosčiusią situaciją, todėl teismas tiki nukentėjusiojo ir liudytojo versija, kad pareigūnai kovinius veikmus ir specialiąsias priemones prieš apeliantą panaudojo tik šiam nesureagavus į jų nevienkartinius perspėjimus dėl jo elgesio. Teismas pagrįstai ir dėl įžeidimo rėmėsi L. I. ir R. J. parodymais kaip teisingais ir patikimais ir netikėjo kaltinamojo parodymais, todėl T. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 290 str.

Skiriant nuteistajam bausmes už kiekvieną iš veikų bei bendrinant jas, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikalimo pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Kolegija, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.